Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-16 nr. 3220

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SKAIDRIUS KANDRATAVIČIUS.
baladė apie puotą maro metu (ndx idée fixe)
74

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Pasnigo...3
• ALGIRDAS BRUKŠTUS.
Metachemija
8

KNYGOS 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Kitas Aidas, kitas Marčėnas
21
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kelionė kaip gramofono plokštelė
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Bobinčius
24
• Naujos knygos

DAILĖ 
• ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
Būties tragizmas Makso Bando tapyboje
10

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Apie kiekvieną iš mūsų
• Rusų dramoje – premjeros Mažojoje salėje
• Vilniuje – „Comédie Française“
• Ridas Viskauskas.
Pasakų pastišas apie du draugus ir vieną pasiutėlę
1

MUZIKA 
• VITA GRUODYTĖ.
Muzikiniai pasižvalgymai po svetur
4
• RIMANTAS VINGRAS.
Evelinos Puzaitės rečitalis Londono Wigmoro salėje
4

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Laba diena
1

POEZIJA 
 DIANA ŠARAKAUSKAITĖ.
8

PROZA 
• RIMANTAS MARČĖNAS.
Laidojimas
2

VERTIMAI 
• Irving Layton.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Už atostogas su kinu

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Ne mes renkamės žodžius3

 
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Apvogtas ir nuniokotas fotomenininko archyvas
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Kelionė meile
1

DE PROFUNDIS 
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
Karčemos mūšis
7

POEZIJA

DIANA ŠARAKAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]



      * * *
      pasodinsiu tau jovarą po balta karūnėle
      mano šiaurėj visą dangų išvaikščiosiu
      kol surasiu tą vietą kad prigytų užaugtų
      šaknimis mus uždengtų
       
      prisimeni mano Mamą –
      palengvėle tampu ja
      taip pat negaliu apsispręsti
      taip pat viskas krenta iš rankų
      išlydėdama vaikus darau kryžiaus ženklą
      vis perkalbinėju kad neišeitų
      kad niekur neitų geriau niekad ir niekur
      kol dar laiko yra
       
      prieš šias Kalėdas eglutę puošdama
      įsivaizdavau stikliniame burbule –
      Varteliai. Dvi apsnigtos eglės. Namelis. Mes.
      neegzistuojantis gramatinis junginys
      kraštovaizdžiuose migracijos dokumentuose
      civilinėse knygose
      išvykstu parvykstu deklaruoju
      I claim my false identity
       
      tropiniame klimate atšaldytame ore
      valgydami apspjaudytą mielaširdystės duoną
      užaugo mano vaikai
      kasryt duodami priesaiką
      pamotei šaliai kuri mane įdukrino įcukrino
      o aš visų atsižadėjau atmečiau
      atsiknojau lyg šaknis išverčiau cementą
      neprigyjanti neužgyjanti
       
      ruošiu priešpiečius perrinkinėju antrines žaliavas
      kasryt siunčiu vaikus
      į masinį sielų štampavimą
      pasirašinėju kad jiems leista išklausyti
      ankstyvojo niekinimo įspėjančias pamokas
      niūniuoju –
      vai žydėki žydėki jau balta –
      asmenuoju kirčiuoju bjauresį
      raižausi į trupmenas dalinuosi į smulkmenas
      dauginuosi kasdienybėje –

      tėvulis nepalydėjo
      motulė neišmylėjo
      mėnulis brolelis dalgiais neužkapojo

      žinau –
      ir tegul
      juk
      vis tiek
      o
      tebūnie –
      tame jovare toje šerdyje
      gyvis veltėdis parazitas apsigyvens
      užkariaus lizdą iščiulps syvus
      vos apsiplunksnavusius išmėtys iš lizdo –

      bet viskas geriau nei sakau:

      vinguriuojančiais smegenų akligatviais
      vedžioju tau laišką siunčiu jį pragarmėn
      elektra nubėga mano gyslomis
      skrudina padrikusias mintis skruzdėles
      kol žodžių nelieka –

      tik tyla migla gaili rasa
      po balta karūnėle

      * * *
      turėjau planą tikslą susipančioti parklupti painiavoj
      jei taip pabėgus nuo namų tėvynės kapų
      paslaptimi įsivyniojus į drobulę užsivertus akmenį –
      ir ėmiau tylėti svetima sau kaip ir visiems

      niekieno dukra

      niekieno žmona

      neišrišta nuo savęs

      neprisijaukinus žvėrių pasaulio

      neprijaukinta žvėrių prievartautojų

      neišmokus vaikščioti perprasti nuorodas
      patekti būti arba būti vien būti –
      tik vis prabėgomis nejučiomis
      tik vis vogčia ant galų pirštų
      niekur ne namie
      niekur daugiau ne namie
      name kape lizde varde
      adresų knygoje visur
      esu šiandien arba būsiu
      tik niekad ne namie
      kad taip susirinkus
      po vieną žingsnį atgal
      po vieną garsą į žodį
      viena mirtimi mažiau –
      gręžčiausi grįžčiau
      be dalios atgalios
      be galios atgailai
      be vietos atpildui

      išardžiau smegenis kelius seną megztuką
      pervyniojau į kamuolius ir nuridenau
      pavymui žiūrėdama pavymui žiūrėdama
      kur kandžių sukapotos mintys mane nuves
      ką prisiminus ką papasakojus
      ką sau iš naujo perpasakojus –
      gal iš Veisiejų kaštono pjuvenų
      taip sulipdžius lizdą gegutei
      kiaušiniams svaidyti naujai kalbai žiedyti
      išspjaunu anglosaksišką žodį burna pilna pūkų pūlių
      iškirsta alyvų alėja striksiu klases
      patenku į pačios nubrėžtą pragarą ir sudegu –
      senas dviratis atremtas į malkinę
      užspaudė mano atvaizdą kur aš gėriau
      iš balos ir pavirtau viskuo kuo bijojau tapti –
      savanoris velykinis avinėlis išsidraskytais viduriais
      šermukšnio uogomis gerklę užsispringinęs
      staugiantis vilkolakis didmiesčio aguonos taškas

      atsigrįžki –

      tokia sau nepažįstama dukra mano
      kelkis ir eiki
      tokia sau negyva seserie mano
      įsidėki kokį balsą
      ir eiki liudydama save nebuvusią
      niekam nereikia nieko sakau aš
      bet stoviu pasitempusi sargyboje
      sakau vaikams ligi mirties kartoju –
      reikia visada visiems būtina –
      keliamės ir einam
      išsižadėtos kalbos prikepusius žodžius
      krapštau nuo gomurio
      lydau su savo balsu šildau užanty
      mano pačios žodžių iškamšas
      gaivinu kimšalais skudurais
      ramstau siūlgaliais –

      mergaitė mergaitė žadėta
      dukrelė auginta mylėta –
      kieno balsu parlėksi savo tėvynėlėn

      * * *
      vienas vienintelis vienišas
      vien žodis likai visiems jiems
      jie galvoja visų jų bet niekieno tu
      apsidairau – nieko nėra
      pašnabždomis iš savo burnos
      iš auksinio aksomo nenaudotos kalbos
      kaip bažnyčios vagis jį išvystau
      tavo vardą –
      dulkių šokis saulėje
      bežmogis dvelktelėjimas šuoras
      pasagą prikelia skelia
      ji sužimba pažyra
      žibintais žaibuoja žiburiuoja
      toli toly toliausiam
      laukia manęs motinėlė
      laukia tavęs tėvužėlis –

      eini ten einu ten
      į tamsą nyru odą išverčiu iš savęs išsineriu
      niekada –
      supasi ant vasario medžio sausuolio
      kiekviena rykštė neriasi aplink kaklą
      niekada –
      sėlina man iš paskos smeigia peiliu
      treškia ant asfalto švitrinio popieriaus
      ant nakties aksomo užbado adatų švinu
      žingsnius prirakinu prie šitos žemyno pusės
      aukštyn kojom smilkiniuose kraujas pulsuoja
      žiūriu į tave šaukiuosi tavęs neapleidžiu
      minties nepaleidžiu ginuosi
      gūžiuosi kad tik ištverčiau
      susiriečiu į kamuolį rituojuos žemės stiklu
      žinau tu žinojai tą vardą tą raudą girdėjai –
      atsisuki dar sykį galvoji
      ką paėmus –
      ieškai visur čia nėra
      prisispaudi prie lango ranka šešėlio nemeta
      nieko būto nieko esančio nieko gyvo

      prisimeni o sakei –
      mane visur visada atpažinsi
      ėjau su tavim lydėjau perspėdavau
      sapnavau šaukiausi sekiau
      vysčiau supau tavo vardą
      migdžiau maitinau bergždžiais syvais
      taip viena visada viena taip toli nuo savęs
      nuėjau o sakei visur mane atpažinsi

      tylus kaip mėnulis veidą palenkęs žiūri
      tylus perrėžtu vidurdienio veidu
      perdžiūvusiu krauju išgeltu skausmu –
      aiktelėju klykiu slystu nuo briaunos
      griebiuosi gelbsčiuosi už savo vaiko balso –

      varpelis šaltą žiemos rytmetį suskamba
      taip skaidru kvėpuoju įkvėpiu tave į save
      tavo vardą suvystau į įkapes –
      ir aš kaip ir jie jau žinau niekada –
      niekada
      ne kada
      kas kažkada
      kas dar vis
      vis ir visada
      tarp niekad ir niekada
 

Skaitytojų vertinimai


50901. terra2009-01-19 11:28
gana galingas neofolkas

50952. Onelė2009-01-20 22:49
Labai patiko, Diana!

50983. krankt 2009-01-22 02:28
ir man patiko

50995. ogi2009-01-22 14:06
puiku. kur knyga?

51075. Trojos Elena2009-01-25 22:46
Stipru. Gaila, kad Diana užsienyje gyvena. Ir kad iki šiol nėra išleidusi poezijos rinkinio. Ką veikia LRS? Čia jau poezija. Su rimtom pretenzijom. Pagarba.

51080. colega2009-01-26 14:48
neotablai ir neofolkai šiandien vėl madingi mūsų knygininkų ir turgininkų barikadose, nes mūsų ( ne mūzų )šitie raudoni dangūs, o smuikininkus vėl kaip grūskim į gariūnus - su kitom knygom ir kitais (banginiais), o čia tik smulkios žuvelės blyksteli.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
14:19:44 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba