Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-16 nr. 3220

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SKAIDRIUS KANDRATAVIČIUS.
baladė apie puotą maro metu (ndx idée fixe)
74

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
 Pasnigo...3
• ALGIRDAS BRUKŠTUS.
Metachemija
8

KNYGOS 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Kitas Aidas, kitas Marčėnas
21
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kelionė kaip gramofono plokštelė
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Bobinčius
24
• Naujos knygos

DAILĖ 
• ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
Būties tragizmas Makso Bando tapyboje
10

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Apie kiekvieną iš mūsų
• Rusų dramoje – premjeros Mažojoje salėje
• Vilniuje – „Comédie Française“
• Ridas Viskauskas.
Pasakų pastišas apie du draugus ir vieną pasiutėlę
1

MUZIKA 
• VITA GRUODYTĖ.
Muzikiniai pasižvalgymai po svetur
4
• RIMANTAS VINGRAS.
Evelinos Puzaitės rečitalis Londono Wigmoro salėje
4

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Laba diena
1

POEZIJA 
• DIANA ŠARAKAUSKAITĖ.
8

PROZA 
• RIMANTAS MARČĖNAS.
Laidojimas
2

VERTIMAI 
• Irving Layton.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Už atostogas su kinu

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Ne mes renkamės žodžius3

 
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Apvogtas ir nuniokotas fotomenininko archyvas
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Kelionė meile
1

DE PROFUNDIS 
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
Karčemos mūšis
7

AKTUALIJOS

Pasnigo...

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ričardo Šileikos nuotrauka

Prieš porą savaičių mane pagavo nenumaldomas noras aplankyti draugą ato­kiame Žemaitijos vienkiemyje. Tačiau kaip tyčia pasnigo. Kelių direkcijos (prie Susisiekimo ministerijos) bei meteorologų tarnybos darbuotojai per radiją ir vienas per kitą bandydavo pasakyti, kad rajoninės ir vietinės reikšmės keliai nepravažiuojami, tačiau tuojau pat pasitaisydavo ir patikindavo, kad jie neišvažiuojami. Na, galvojau: neišvažiuojami – dar ne taip blogai. Svarbu, kad jie būtų įvažiuojami, o paskui jau kaip nors – tom pačiom provėžom... Tačiau, pasukęs iš magistralės į respublikinės, o vėliau ir vietinės reikšmės keliuką, netrukus užstrigau pusnyje. Jis iš tikrųjų pasirodė nepravažiuojamas. Dar gerai, kad pavyko atbulam šiaip taip išsikapanoti tom pačiom provėžom. Mąsčiau, kam tiems kalbėtojams reikėjo klaidinti žmones? Paskui sumojau, kad, ko gero, koks kalbos tvarkytojas jiems bus liepęs šitaip sakyti, o jie vis tiek didvyriškai bandė man perduoti tikrąją informaciją. Tik aš, per pastarąjį dvidešimtmetį pamiršęs Ezopo kalbą, nebesugebėjau tos žinios suvokti.

Tad ar kelias nepravažiuojamas, ar neišvažiuojamas? Esu girdėjęs aiškinimų, jog „pra“ reiškia, kad pravažiuojama pro šalį, pavyzdžiui, pro tą vietinės reikšmės kelią, į kurį turėjau pasukti ir, beje, pasukau. Tas posūkis – tai tik vienas objektas iš daugelio mano suplanuoto maršruto pakelėje, tegu lemtingas, kurį pravažiavus (teiktina prasme), konkretų tikslą turinti kelionė nebetektų prasmės. Tačiau kelias –­ tai toks dalykas, pro kurį ne tik retkarčiais šitaip pravažiuojama, bet ir kuriuo pravažiuojama pro sodybas, koplytstulpius, pakelės berželius, rūtomis pasidabinusias lietuvaites, po purvinais mūsų ratais barstančias baltus it sniegas neporinius ramunių žiedlapius. Galų gale, mąstant geometriškai, – pro aibę išilgai kelio ašies kas metras ar milimetras – kaip kam patinka – išdėstytų taškelių-objektų, tokių kaip anas, pro kurį tąsyk nepravažiavau, o nuvažiavau juo iki pirmos pusnies. Tad, jei priverčia sniego ar gerokai pažliunga nespėtas ES lėšomis išasfaltuoti kelias, akivaizdu, jog tame kelyje atsiranda kliūčių, ir – nepravažiuojamų, nes kelio, kuriuo galėtume jas aplenkti, teiktina prasme pravažiuodami pro šalį, paprasčiausiai nėra. Tad galima sakyti, nepravažiuojamas tampa ir mūsų kelias.

Iš tiesų – kodėl neišvažiuojamas, o ne neįvažiuojamas? Čia ir analogijų rastume: pavyzdžiui, „neįžengiama giria“. Man antrasis nė kiek neblogesnis už pirmąjį. Bet jie abu vis tiek prastesni už „nepravažiuojamą“, kuris, pripažįstu, irgi nėra tobulas. Prieš primygtinai rekomenduojant vartoti vienus ar kitus žodžius, derėtų pamėginti geriau įsivaizduoti, pajausti jais žymimo reiškinio pobūdį, užuot ieškojus analogijų tautosakoje ar klasikų raštuose, kur posakiai su šiais žodžiais būna glaudžiai susiję su jų vartotojų, gyvenusių prieš gerą šimtmetį, buitimi. Iš tikrųjų ūkininkams, kurių transportas stovėdavo vienkiemiuose (vežimai –­ pašiūrėse, o žemaitukai – tvartuose), ne tik kiemai, bet ir keliai kartais darydavosi neišvažiuojami. Bet įtariu, kad Peterburgo–Varšuvos traktas jau ir tada retkarčiais būdavo nepravažiuojamas.

Bet ar „neišvažiuojamas“ ir „neįvažiuojamas“ – tokie jau netikę žodžiai? Jokiu būdu ne, tik vartoti juos reikia ten, kur jie tinka. Jie akivaizdžiai susiję su teritorija, o ne su tuo, kuris dangų paremtų, jei atsistotų, ir daug pasakytų –­ ir kalbos tvarkytojams – jei prakalbėtų. Gausiau pasnigus, automobilių stovėjimo aikštelės, vienkiemių ir daugiabučių kiemai gali tapti ir neišvažiuojami, ir neįvažiuojami.

Žinoma, anąsyk, palikęs automobilį pusnyje, galėjau patraukti pėsčias, bet nebuvau girdėjęs, ar tas kelias „išeinamas“ ar „neišeinamas“. Gerai, gerai, kalbininkas tuoj mane pataisys: „išbrendamas“ ar „neišbrendamas“. Išties puikiai skamba „neišbrendami pusnynai, purvynai, keliai (daugiskaita)“, kiek prasčiau – „neišbrendamas kelias“. Kodėl prasčiau? Ogi todėl, kad „pusnynai, purvynai, keliai“ taip pat mūsų vaizduotėje labiau susiję su teritorija (pusnynu, bala, pelke), jau nekalbant apie tai, kad ir pats bridimas nuo ėjimo šiek tiek skiriasi. Iš tiesų galima pasakyti: „Aptirpus pusnims, kelias tapo išbrendamas.“ Bet neskamba. Tačiau ieškoti tinkamo žodžio turbūt nebeverta – keliais mažai kas pėsčias bevaikšto. O ir pusnys tada Žemaitijoje dar nebuvo aptirpusios.

Todėl, gerbiami Kelių direkcijos darbuotojai bei orų spėjikai, meskite šalin jūs tą Ezopo kalbą. Jei kelias nepravažiuojamas, taip ir sakykite, nekreipdami dėmesio į kalbos tvarkytojus, kurie šiuo atveju, regis, bus persistengę ir „išvažiavę“ iš kalbos jausmo.

Kornelijus Platelis
kelininkas

 

Skaitytojų vertinimai


50990. gile2009-01-22 10:11
visai įdomu, ypač paskutinė eilutė

51037. mura2009-01-23 17:37
įdomūs pasamprotavimai ir aktualūs. dažnai ir aš raukausi išvydęs naujausius kalbininkų patvarkymus

51094. elo2009-01-27 00:09
kaip tai iš laidelės Klaidelė.. gal daugiau ir nieko.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
14:19:44 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba