Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-16 nr. 3220

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SKAIDRIUS KANDRATAVIČIUS.
baladė apie puotą maro metu (ndx idée fixe)
74

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Pasnigo...3
• ALGIRDAS BRUKŠTUS.
Metachemija
8

KNYGOS 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Kitas Aidas, kitas Marčėnas
21
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kelionė kaip gramofono plokštelė
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Bobinčius
24
• Naujos knygos

DAILĖ 
• ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
Būties tragizmas Makso Bando tapyboje
10

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Apie kiekvieną iš mūsų
• Rusų dramoje – premjeros Mažojoje salėje
• Vilniuje – „Comédie Française“
• Ridas Viskauskas.
Pasakų pastišas apie du draugus ir vieną pasiutėlę
1

MUZIKA 
• VITA GRUODYTĖ.
Muzikiniai pasižvalgymai po svetur
4
 RIMANTAS VINGRAS.
Evelinos Puzaitės rečitalis Londono Wigmoro salėje
4

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Laba diena
1

POEZIJA 
• DIANA ŠARAKAUSKAITĖ.
8

PROZA 
• RIMANTAS MARČĖNAS.
Laidojimas
2

VERTIMAI 
• Irving Layton.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Už atostogas su kinu

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Ne mes renkamės žodžius3

 
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Apvogtas ir nuniokotas fotomenininko archyvas
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Kelionė meile
1

DE PROFUNDIS 
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
Karčemos mūšis
7

MUZIKA

Evelinos Puzaitės rečitalis Londono Wigmoro salėje

RIMANTAS VINGRAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Evelina Puzaitė
Nuotrauka iš www.evelinapuzaite.com

Jei skaitytumėte britų muzikos kritikų didžiuosiuose dienraščiuose spausdinamas koncertų recenzijas, atkeiptumėte dėmesį į jų lakoniškumą. Dažnai vos į porą pastraipų sutalpinti pastebėjimai konstruojami taip, kad atliktų pagrindinę užduotį –­ rekomenduotų arba, priešingu atveju, nerekomenduotų skaitytojui vieną ar kitą atlikėją, koncertą, ar muzikinį įvykį. Prisimindamas Evelinos Puzaitės rečitalį Wigmoro salėje sausio 4 d., norėčiau jį rekomenduoti ne skaitytojui, bet klausytojui: neapsiribokime vien skaitymu apie šią pianistę, raskime progą jos pasiklausyti. Dažnai „dalijamės“ mums patikusiomis knygomis. Nežinau, ar tokia analogija tiktų muzikai, tačiau, mano galva, siūlymas pasiklausyti šios atlikėjos būtų sąžiningiausias būdas „dalytis“ E. Puzaitės grojimu. Šiuo rašiniu norėčiau papasakoti savo įspūdžius iš šio koncerto.

E. Puzaitė rečitalį pradėjo Antrąja Roberto Schumanno sonata, op. 22. Klausydamasis įdomaus, suasmeninto atlikimo, atkreipiau dėmesį į turtingą, aiškiai diferencijuotą faktūrą, proporcingą, laiko tėkmėje tiksliai išskleidžiamą formą, melodinių linijų elegantiškumą. Atlikėjos vidinės logikos ir paties kūrinio išorinių formų susiliejimas sudarė įspūdį, jog kūrinys ne atkuriamas, bet kuriamas čia ir dabar, tarytum gimtų iš spontaniško vidinio impulso. Prisimenu amerikiečių kompozitoriaus Frederico Rzewskio paskaitą, kurioje jis teigė, jog tradicija groti mintinai kilo iš Claros Wieck, R. Shumanno žmonos, kurios dvidešimtajam gimtadieniui šis pasirūpino išspausdinti minimąją sonatą. Būtent spontaniškumo, improvizacijos įspūdis, kūrimo čia ir dabar siekis buvo tokio grojimo mintinai tikslas. Manau, jog E. Puzaitės atlikimas puikiai pateisino šios tradicijos prasmę ir estetinius siekius.

Kuriamų charakterių gyvumu bei jų įvairove pasižymėjo keturios Sergejaus Prokofjevo pjesės iš dvyliktojo opuso – Maršas, Rigaudon, Legenda ir Scherzo. E. Puzaitės ironija kandi, tačiau ne savitikslė. Pianistė tarytum išdidina jau kūrinyje esančias siekiamos idealios tikrovės ir „neidealios“ realybės sankirtas. Tarkime, Rigaudon atveju, ji puikiai paryškina barokinio šokio formos ir dvidešimto amžiaus pradžios žmogiškosios patirties disonansą. Antroji S. Prokofjevo sonata, op. 14, kuria atlikėja baigė pirmąją koncerto dalį, ne tik liudijo išskirtinį profesionalumą ir muzikalumą, bet pateikė gilių, iki šiol man negirdėtų įžvalgų. Norėčiau pasidalyti viena iš jų. Sonatos lėtojoje dalyje, Andante, pianistė sukuria aiškią priešpriešą, įtampą tarp melodinės linijos ir konstrukcinių formos elementų. Nežinau, ar ji buvo sąmoningai kuriama, ar intuityviai įžvelgta, tačiau mano įspūdis buvo toks, tarytum melodija siektų išsilaisvinti iš ją įkalinančio, varžančio konstruojamos formos brutalumo. Pamaniau, tai lyg ir graži paties žmogiškumo metafora: žmogiškumo, kuris, nežiūrint visų jį varžančių formų grubumo, vis tiek yra gražus. Dar kartą pakartosiu, nežinau, ar tai buvo atlikėjos intencija, ar mano „priklausyta“, bet sutikite, klausantis atlikimų, kuriuos beveik prasnaudi, tokios mintys nekyla.

Kartais ryškų individualų braižą turintys atlikėjai susiduria su tuo, jog jų atliekami įvairių periodų ir stiliaus kūriniai skamba vienodai: atlikimą tiek gožia atlikėjo asmenybė, jog kartais niveliuojami net stilistiniai kūrinių skirtumai. E. Puzaitės atveju tai būtų netiesa. Supratau tai, klausydamasis antrosios koncerto dalies. Įdomūs pianistės atliekami Claude’o Debussy „Paveikslai“: vizualūs, statiškos formos, bet dinamiškų garsų. Gilų įspūdį paliko šiose pjesėse atsiskleidžiantis atlikėjos muzikinės erdvės pojūtis, jautrumas garso spalvai bei išradingumas kuriant netikėtus fortepijono tembrus. Zoltono Kodaly’o „Marošseko šokiai“ išsiskyrė paties judesio malonumu tiek dėl ritmo, tiek dėl skambinimo. Bandydamas patikrinti įspūdžius, mintyse palyginau vieną elementą – garsą, jo tembrą ir spalvą visuose girdėtuose kūriniuose: R. Schumanno, S. Prokofjevo, C. Debussy ir Z. Kodaly’o. Jis visur skirtingas, tarnaujantis tam, kas norima pasakyti, „nevelkamas“ ant vieno ir to paties pianistinio kurpaliaus.

Jei bandyčiau vienu žodžiu apibūdinti E. Puzaitės grojimą, žodis, kurį rinkčiausi, būtų nuoširdumas. Tai ne techninis, profesinis terminas, greičiau, žmogiškasis, vertybinis. Jį renkuosi ne todėl, kad nerasčiau techninių šio grojimo charakteristikų. Priešingai – rečitalis demonstravo išskirtinį profesionalumą. Jį renkuosi todėl, kad nuoširdumas yra retenybė tiek bendraujant, tiek grojant. E. Puzaitės atveju nuoširdumas yra ne tik muzikoje atsispindinti charakterio savybė, bet kartu tikras, nesumeluotas santykis su tuo, kas grojama, atvirumas sau ir kitiems, savo ir kitų buvimui. Šį nuoširdumą pavadinčiau autentišku būties išgyvenimu. Toks išgyvenimas visada yra individualus ir, jei juo dalijamasi, jis palieka stiprų įspūdį klausytojui – ypač jei atsiskleidžia tokio lygio menine forma, kaip E. Puzaitės skambinimas.

Pabaigai norėčiau trumpai papasakoti apie „Tempo Primo“ – taip vadinasi ką tik išleista E. Puzaitės knyga. Kad tokia knyga yra, sužinojau tik atėjęs į koncertą –­ pastebėjau minimą atlikėjos biografijoje. Ši nedidelio formato knygutė – tokios paprastai būna užrašų knygelės – skirta draugams Vilniuje ir Londone. Joje autorė dalijasi savo būsenomis, nuotaikomis, apmąstymais, kurie lietuvių ir anglų kalbomis skoningai išdėstomi šalia Evelinos darytų nuotraukų. Skaitydamas ją, jaučiau kirbančią mintį, jog reikėtų šias refleksijas kaip nors analizuoti, vertinti pagal kokią nors išmoktą, „nuskaitytą“, „objektyvią“ sistemą. Tačiau suvokiau, jog tai būtų klystkelis. Tos refleksijos yra tikros: čia jaučiama, klausiama, mąstoma, jomis dalijamasi, ieškoma jų formų ir išraiškų. Ir ką sužinočiau, jas išanalizavęs? Tai kaip tik atitrauktų mane nuo to, kuo dalijamasi, apie ką su manimi kalbama –­ savo būtį, taip, kaip ji jaučiama ir išgyvenama. Lygiai taip, kaip ir Evelinos grojime.

 

Skaitytojų vertinimai


50899. 3102009-01-19 11:13
Taip, sutinku, Evelina - grazi mergina :)

51070. ST :-) 2009-01-25 17:03
Pavyzdingai subalansuotas koncerto įspūdis. Skaitant aišku, kad rašo reiklus profesionalas, džiugiai dalindamasis tuo, ką klausydamasis patyrė ir kas jį kilstelėjo virš "akademinių formuluočių". O įdėmesnieji "Litmenio" skaitytojai jau gal pastebėjo, kad Vingras sparnuotais žodeliais apiberti gražuoles nėra linkęs. Skaitykime tad jo tekstus, tikėkimės, kad jie jaukiai įsibus šiame kultūros savaitraštyje.

51077. 3102009-01-26 11:46
Ir mes tikimes, kad isibus, taip pat tikimes, kad isibus ir Vitos Gruodytes rasineliai. Bet gi niekas nepaneigs, kad Evelina Puzaite - grazi mergina, o mano ispudis perskaicius sia recenzija yra toks, koki parasiau.

51262. 3112009-02-05 08:16
Saunuole musu lietuvaite! Daugiau tokiu geru koncertu, daugiau tokiu talentu! Sekmes!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
14:19:42 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba