Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-16 nr. 3220

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SKAIDRIUS KANDRATAVIČIUS.
baladė apie puotą maro metu (ndx idée fixe)
74

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Pasnigo...3
• ALGIRDAS BRUKŠTUS.
Metachemija
8

KNYGOS 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Kitas Aidas, kitas Marčėnas
21
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Kelionė kaip gramofono plokštelė
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Bobinčius
24
• Naujos knygos

DAILĖ 
• ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
Būties tragizmas Makso Bando tapyboje
10

TEATRAS 
• INGRIDA RAGELSKIENĖ.
Apie kiekvieną iš mūsų
• Rusų dramoje – premjeros Mažojoje salėje
• Vilniuje – „Comédie Française“
• Ridas Viskauskas.
Pasakų pastišas apie du draugus ir vieną pasiutėlę
1

MUZIKA 
• VITA GRUODYTĖ.
Muzikiniai pasižvalgymai po svetur
4
• RIMANTAS VINGRAS.
Evelinos Puzaitės rečitalis Londono Wigmoro salėje
4

SAVAITĖ SU TV 
 Skirmantas Valiulis.
Laba diena
1

POEZIJA 
• DIANA ŠARAKAUSKAITĖ.
8

PROZA 
• RIMANTAS MARČĖNAS.
Laidojimas
2

VERTIMAI 
• Irving Layton.
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Už atostogas su kinu

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Ne mes renkamės žodžius3

 
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Apvogtas ir nuniokotas fotomenininko archyvas
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Kelionė meile
1

DE PROFUNDIS 
• LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
Karčemos mūšis
7

SAVAITĖ SU TV

Laba diena

Skirmantas Valiulis

[skaityti komentarus]

iliustracija

Po ilgųjų metų švenčių – ilgos jų palydos televizijoje. Dainos dar kartą dainuojamos, svarstymai, kas bus krizės metais, pasipildo vietinėmis ir globalinėmis grėsmėmis ir valdišku optimizmu: „Nenukabinkime nosies.“ Nuolat į galvą kalama mintis, kad krizė ir yra išeitis iš situacijos. Mažiausiai kalbama apie krizės priežastis ir kaltininkus. Prancūzų filosofas Jacques’as Derrida prieš penkiolika metų knygoje „Markso šmėkla“ rašė, kad nepaisant praktinio komunizmo subyrėjimo Rytų Europoje, marksizmo teorijos teks mokytis iš naujo. Jis ją sulygino su tėvo šmėkla „Hamlete“ ir išanalizavo, kodėl jos suvokimas yra pasaulio samprata, ypač tokio, kuriame vis daugiau regimybės, virtualumo, manipuliavimo ženklais. Spektaklį su visais jo simboliais galima uždrausti, bet šmėklos fenomenas lieka. Dabar jis gąsdina įkyriu ir praktišku pavidalu – kur pradingo mūsų pinigai?

Psichologinė kompensacija už krizės baimę – siaubo filmai. TV6 dar kartą parodė F. F. Coppolos „Drakulą“, o radijas „Svoboda“ išanalizavo ne tik visas B. Stokerio romano ekranizacijas, bet ir drakulizmo istorinę potekstę. Po Spalio perversmo Kremlius buvo įsteigęs specialią laboratoriją naujam sovietiniam žmogui sukurti. Seniems bolševikams buvo perpilamas jaunas kraujas, tikintis genetiškai išvesti naują žmonių padermę. Eksperimentatorius sveikino švietimo ministras A. Lunačarskis, išmėginta buvo Lenino sesuo. Vėliau, L. Brežnevo laikais, eksperimentuota su vadinamosiomis „Kremliaus tabletėmis“, siekiant prailginti partinio aktyvumo amžių. Kuo šis ilgas politinių senelių valdymas baigėsi, atsimename. Jų leteną pajutome dar ir 1991 m. sausį, kai pradėjo byrėti Sovietų Sąjunga. LTV anuos įvykius priminė tiesioginėmis transliacijomis, o LTV2 parodė senų dokumentinių filmų, kad nepamirštume, kaip buvo. Iškyla naujų, nežinomų detalių, bet keičiasi ir laiko kontekstas – Rusijoje vis prabylama apie „vieningą ir nedalomą“, netgi pagrąsinama tankais Gruzijoje, dujomis Ukrainoje, nacionalinės šmėklos paieškomis Baltijos šalyse.

Kaip ir prieš aštuoniolika metų, įspūdžių ir atsiliepimų apie sausį klausiausi Lietuvos gilumoje. Vėl stovėjau Pelaniškių kalnelyje (Pakruojo r.), tik dabar laidojau ne tetulę Izabelę, o brolį Kazimierą Algimantą, dar spėjusį išleisti knygą apie tai, kaip keletą metų galynėjosi su giltine. Kūną pasigrobė nelaboji, bet dvasia Algimantas išliko nepriklausomas, ir jo pagerbti atėjo tik nepriklausomi Šiaulių rašytojai. Gyvenimą jis nuolat traukė per dantį, bet pats skausmais nesiskundė. Jo kolega Stasys Navickas padovanojo knygą „Nematomoji pusė, arba Erirono vizijos“. Joje papasakota ir tikroji Tado Blindos istorija: „Plėšikai, besiskelbiantys geradariais, svieto lygintojais, visais laikais – lengvai praryjamas jaukas naivuoliams. Ir po šimtmečių apie tokius blindas visas kortas tenka atskleisti.“ Apie Blindą yra išleidęs knygą ir Karolis Jankus. Bet naujam filmui „Tadas Blinda. Pradžia“ scenarijų parašė Sigitas Parulskis. Tikiuosi, kad pavyko geriau negu mėginimas suręsti intrigą „Sibiro madonai“. Svarbiausia, turėsime dar vieną ekraninį mitą, apie kurį svajojo Smetonos laikų kino entuziastas Juozas Vaičkus. Sutampa net kūrybos metodas: J. Vaičkus keliavo per visą Lietuvą ir rinko pinigus būsimam istoriniam filmui. Dabar esame kviečiami tapti filmo bendraautoriais per televiziją, internetą, spaudą. Vis vien čia ne kokia gerumo akcija, suaukotų pinigų filmui vargiai pakaks. Bet ar blogai ieškoti įvairesnių kelių į nacionalinį kiną? LTV laidoje „Tūkstantmečio vaikai“ ne vienas, paklaustas apie ateitį, svajoja dirbti Europos Sąjungoje. Gal ir darbas ateities Lietuvoje įsivaizduojamas grynai iš europietiško taško? Ar neteks, kaip Justinui Marcinkevičiui „Dvidešimtame pavasaryje“, klausinėti, kur savivaldybė mūsų? Kol kas mitologizuojame mūsų valdžią ir anekdotais. S. Navickas papasakojo apie Andrių Kubilių ir Arūną Valinską. Priėjo premjeras prie Seimo pirmininko ir sako: „Paskolink 100 litų.“ – „Turiu tik 50.“ – „Gerai, duok ir 50, o kitą 50 dar lieki skolingas.“ Čia iš krizės suktybių. „Dviračio šou“ (LNK) užvažiuoja kaip politinių „dažnučių“ laikais: „Landsbergis sugriovė socializmą, o Kubilius „damuš“ kapitalizmą.“ Naujieji seimūnai LTV laidoje „Teisė žinoti“ elgiasi kaip senieji visuomeninėje televizijoje. Anie vis šūkavo prieš „Šėpą“, o dabartiniai vėl nepatenkinti, kam Seimas karikatūrinamas. Viskas negerai, vulgaru, žurnalistai lenda pro visus galus. Apie žanrų rimtumus ir nerimtumus –­ kita kalba.

Televizija į kritiką atsako: „Laba diena“ (LNK), ir pasipila naujos humoro dozės. Tik humorautojų negausėja. Sukus apsukus vėl tenka kviestis anekdotininką Raimondą Šilanską ir dar kokią išsišiepusią pupytę, kuri parodo visas savo galimybes, išskyrus humorą. „Abipus sienos“ (LNK) grįžta prie savo vaikų žudikės Jonaitienės. Žadama dar viena versija, bet viskas paliekama kitam kartui. Teisę žinoti turime, bet teisė nežinoti irgi lieka. Televizijos satyrikai kaltininkų ieško visur, bet būna, kad ir pati televizija iš bezdalų virvę veja.

 

Skaitytojų vertinimai


50979. Zikmas2009-01-21 23:08
Laba diena

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
14:19:41 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba