Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-05 nr. 3240

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUDITA VAIČIŪNAITĖ.
Baltas akacijos medi
46
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Recepcijos recesija
1
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Dvidešimt trys valandos po Dzūkijos dangumi
2
• Sveikiname 2009 metų Poezijos pavasario prizininkus!5

AKTUALIJOS 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atnašavimas literatams

LITERATŪRA 
• GINTARĖ BERNOTIENĖ.
Gyvai apie klasikus ir įvaizdžius

KNYGOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gyvenant tėvynės istoriją...
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• AURELIJA RAGAUSKAITĖ.
Gimęs po Dvynių ženklu
• ARVYDAS JUOZAITIS.
Atlaidi Prano Piauloko šypsena
1
• OLITA DAUTARTAITĖ.
Savo teatro tiesos išpažinėjas
1
 RIDAS VISKAUSKAS.
Vienišo amžininko liudijimai

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Nuo paradokso prie paradokso
8

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Tarp sacrum ir profanum. „Mesijas“ Vilniaus festivalyje
• GINTARĖ STANKEVIČIŪTĖ.
„Druskomanija“ – drąsi ir išradinga
2

PAVELDAS 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu
2

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Atskrido gervės
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Trauma
13

POEZIJA 
• RŪTA BURBAITĖ.
vasaros semestro užrašai
1

PROZA 
•  ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Toji kietaširdė Teresė
3

VERTIMAI 
• Danų poezijos vertimai

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• DOMINYKĄ VAITIEKŪNĄ kalbina SIMONA SMIRNOVA.
„Tarp tikėjimo ir žinojimo“

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JOLITA JANUŠKEVIČIŪTĖ.
Lietuviškas reprezentacijos diskursas ir kiti aptakumai
12

KRONIKA 
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Geriausia kauniečių Metų knyga – vaikams
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Poezijos skaitymai Rumšiškėse
• Aleksandro Kačanausko atminimui – memorialinė lenta

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DMITRIJUS HAIDUKAS.
Džataka apie didįjį pėdsekį
9

TEATRAS

Vienišo amžininko liudijimai

Audronio Liugos straipsnių rinkinį „Laiko sužeistas teatras“ („Baltos lankos“, 2008) perskaičius

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija

„Pirmoji mano profesija – teatrologas. Bet gyvenimas susiklostė taip, kad profesija man tapo hobiu“, – nelinksmai straipsnių rinkinio „Laiko sužeistas teatras“ įžangą pradeda Audronis Liuga –­ asmenybė, kurią žino daugelis mūsų teatro žmonių, besidominčių nauja Vakarų Europos dramaturgija, reiškiniais, kūrėjais. A. Liuga nuo 1999-ųjų organizuoja „Naujosios dramos akciją“ – savotišką injekciją į mūsų „dirvonuojančią“ teatro žemę. Ne vienas reikšmingas spektaklis atsirado būtent akcijos paskatintas. Pastaraisiais metais žiūrovams A. Liuga žinomas ir kaip teatro projektų –­ „Audronio Liugos produkcijos“ – iniciatorius. Žinoma, gaila, kad tokia jau mūsų laikų grimasa – iš profesijos pragyvename retas (menus administruojantys visada geriau laikosi nei patys kūrėjai...). Gal A. Liuga mažumą gudrauja, teigdamas: „(...) nebuvau profesionalus kritikas ir niekada juo netapsiu“ (p. 9). Vis dėlto jo rašiniai, kad ir nedažnai pasirodantys kultūrinėje spaudoje, traukia mąstančių apie teatro realijas bei problemas žmonių dėmesį. Pasitikėjimas autoriaus kompetencija ir nešališkumu, bent man, – svarbiausios savybės, renkantis autorius. Pezesijų apie menus ir taip nestinga...

Straipsnių knygą sudaro skyriai „Laikas ir herojus“, „Ant laiko ašmenų“, „Laiko kontekstai“. Pirmajame – solidžios rimtų mūsų režisierių spektaklių recenzijos, antrajame keliamos visuotinesnės mūsų teatrų problemos, trečiajame gvildenami pasaulinio teatro reiškiniai, asmenybės, su kuriais autorių darbo reikalais suvedė likimas arba jam teko pačiam matyti jų kūrinius.

Medžiagos atranka. Kasmet Lietuvoje suvaidinama apie keliasdešimt dramos teatro premjerų (neskaičiuojant lėlių, muzikinių teatrų spektaklių), o dar – vieną ar kelis kartus parodomi projektai, komercinių įstaigų vaidinimai, užsienio teatrų nesistemingos gastrolės, studentų spektakliai... Įvairiausio lygio festivaliai –­ vieni agresyviai reklamuojami, kiti dėl profesionalų stygiaus organizatorių komandose – mažai visuomenėje pastebimi. Ką teatro kritikui rinktis? Visko neaprėpsi, visur nespėsi. A. Liugos dėmesį taukia autorinis teatras: „(...) mūsų profesionalaus teatro istorija – tai asmeninių teatro modelių, atstovaujančių individualiai režisieriaus pasaulėjautai ir estetikai, sąveikos ir kaitos istorija“ (p. 13). Pasirinkęs autorinį teatrą, A. Liuga gerokai „atsilaisvina rankas“, nes jam nebereikia „kamuotis“ su, tarkime, 95 procentais bendro mūsų teatro produkcijos srauto...

Apskritai įdomu, kaip ateityje bus rašoma Lietuvos teatro istorija. Pavyzdžiui, „Lietuvių teatro istorijos“ trečiojoje knygoje (1970–1980 metai) dramos teatro procesas aptariamas pagal valstybinius teatrus. Viskas paprasta ir aišku, nes kitokio teatro modelio, kaip repertuarinio, anuomet ir nebuvo (išskyrus mėgėjų teatro sluoksnį, spontaniškas ir trumpalaikes iniciatyvas „iš apačios“...). Dabar situacija dinamiškesnė (kūrėjai „migruoja“ ne tik iš teatro į teatrą, bet ir po užsienio šalis; daugybė viešųjų įstaigų, kurių veiklos trukmė – įvairi), ir „skerspjūvių“, kuriais galėtų būti aptariama teatro raida, yra žymiai daugiau. Sekimas autoriaus pėdsakais – vienas iš jų.

A. Liuga straipsnių rinkinį pavadino „Laiko sužeistas teatras“. Skambus pavadinimas. O kaip įsivaizduotume „laiko nesužeistą“ teatrą? Nebent gal kaip kokių istorinių teatro formų muziejinį restauravimą? Net jei trupė renkasi pramoginį repertuarą, vadinamas lengvas komedijas ar melodramas, kurias galima vaidinti bet kur ir bet kada, toks teatras taip pat yra „laiko sužeistas“, nes būtent tokiu būdu reaguoja į esamojo laiko sunkumus, daugiaveidės publikos ypatumus... Apskritai skaityti apie „šiandieninį teatrą“ savaip keista – po straipsniais nepažymėta, kada jie spausdinti. Šiandien (t. y. vakar, kai buvo rašoma) – „šiandieninis“, o rytoj –­ jau „vakarykštis“...

A. Liuga pastebi: „Dažniausiai aktorius teatrui yra reikalingas tik kaip atlikėjas, jis neturi motyvacijos kūrybiškai tobulėti“ (p. 90). Skaudi tiesa. Pridurčiau, – išorinės motyvacijos, nes pačiam sau niekas negali uždrausti domėtis įvairiomis vaidybos technikomis, palaikyti gerą psichofizinę formą (pavieniai aktoriai tuo rūpinasi). Bet turbūt ne tik teatrui, o ir autorinio teatro režisieriams aktoriai – tam tikro jų kūrybos periodo pakeleiviai, jų „spalvos“, „alter ego“, „mediumai“...

Vienas skaudžiausių straipsnių šioje knygoje – „Idėjų badas sočioje teatro rinkoje“. Nežinia, kiek teatro rinka dabar soti, bet straipsnį galima cituoti ištisai. Toks įspūdis, kad autoriaus iškelti skauduliai – aktualūs ne vieną dešimtmetį, ir ilgai dar niekas nesikeis, nes tarsi nesama priežasčių, kodėl dauguma turėtų norėti gyventi idėjomis, o ne siekiamu sotumu?.. Kūrybinė teatro filosofija nelabai „nori tartis“ su „kolektyvo interesais“ ar teatrų administratorių baime prarasti publiką. Regis, konfliktas gimė, kai tik pinigiukai su menais (ir priešingai) panoro „draugauti“...

Ateityje A. Liugos straipsnių rinkinys turbūt bus parankus teatro istoriją studijuojantiems studentams. Na, o mums, amžininkams, knyga – tarsi sąžiningo, bet gerokai vienišo teatro žmogaus balsas...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
14:19:30 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba