Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-05 nr. 3240

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUDITA VAIČIŪNAITĖ.
Baltas akacijos medi
46
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Recepcijos recesija
1
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Dvidešimt trys valandos po Dzūkijos dangumi
2
• Sveikiname 2009 metų Poezijos pavasario prizininkus!5

AKTUALIJOS 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atnašavimas literatams

LITERATŪRA 
• GINTARĖ BERNOTIENĖ.
Gyvai apie klasikus ir įvaizdžius

KNYGOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gyvenant tėvynės istoriją...
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• AURELIJA RAGAUSKAITĖ.
Gimęs po Dvynių ženklu
• ARVYDAS JUOZAITIS.
Atlaidi Prano Piauloko šypsena
1
• OLITA DAUTARTAITĖ.
Savo teatro tiesos išpažinėjas
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vienišo amžininko liudijimai

DAILĖ 
 KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Nuo paradokso prie paradokso
8

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Tarp sacrum ir profanum. „Mesijas“ Vilniaus festivalyje
• GINTARĖ STANKEVIČIŪTĖ.
„Druskomanija“ – drąsi ir išradinga
2

PAVELDAS 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu
2

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Atskrido gervės
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Trauma
13

POEZIJA 
• RŪTA BURBAITĖ.
vasaros semestro užrašai
1

PROZA 
•  ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Toji kietaširdė Teresė
3

VERTIMAI 
• Danų poezijos vertimai

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• DOMINYKĄ VAITIEKŪNĄ kalbina SIMONA SMIRNOVA.
„Tarp tikėjimo ir žinojimo“

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JOLITA JANUŠKEVIČIŪTĖ.
Lietuviškas reprezentacijos diskursas ir kiti aptakumai
12

KRONIKA 
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Geriausia kauniečių Metų knyga – vaikams
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Poezijos skaitymai Rumšiškėse
• Aleksandro Kačanausko atminimui – memorialinė lenta

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DMITRIJUS HAIDUKAS.
Džataka apie didįjį pėdsekį
9

DAILĖ

Nuo paradokso prie paradokso

Lino Leono Katino kūrybos paroda "68. Ačiū dievui"

KĘSTUTIS ŠAPOKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Linas Leonas Katinas. „2009 01 11“

Paradoksalu, bet kai visuomenei pristatoma kokio nors žinomo dailininko, galbūt net klasiko, paroda, anotacijose dažniausiai pasipila liaupsės. Dailininkas būtinai įvardijamas kaip unikalus, nepakartojamas, toks, kokio pasaulis dar nematė. Pasirodo, kad jo kūryba neapibūdinama jokiais menotyriniais, stilistiniais parametrais, oponuoja visiems kada nors egzistavusiems kanonams ir apskritai – jis kuria neatsižvelgdamas į nieką, išskyrus vidinį balsą ir meninę nuojautą. Bet tuo pačiu jo kūriniai pilni vidinės jėgos, nepriekaištingo kolorito ir meninės kokybės.

Žinoma, visa tai yra savaime suprantama, ir dailininkas čia niekuo dėtas. Juk, pristatydamas parodą, nerašysi, kad ji prasta. Kita vertus, tokios anotacijos, labiau įsigilinus į jų prasmę, kartais atrodo lyg bandymas pateisinti dailininką, įrodyti, kad parodą surengti buvo verta, nors teisintis, bent jau Lino Leono Katino atveju, nėra reikalo.

Tačiau žinome, kad visi žmonės (taip pat menininkai ir jų kūryba) yra unikalūs ir kartu kažkuo panašūs (nors menininkai su tuo kategoriškai nesutiks). Taip pat –­ nėra ir nebuvo tokių dailininkų, kurie netilptų į jokius menotyrinius ar stilistinius rėmus. Toks, teoriškai galėtų būti nebent bepročių menas. Lino Leono Katino kūriniuose galima įžvelgti ir tokios išraiškos užuominų. Bet ir ji, reikia pripažinti, seniai suklasifikuota, sudėliota į „lentynas“, sunorminta.

Kiekvienas kūrėjas, nori jis to ar ne, neišvengiamai susijęs su tam tikru laikotarpiu ir apibrėžta stilistine, plastine filosofija, jos išraiška. Perfrazuojant E. Gombrichą, galima sakyti, kad originalumas ir naujovės randasi ne savaime, bet plečiant konvencijų, tradicijų, išmokimo ir taisyklių ribas. Be matymo ir mąstymo rėmų nebūtų įmanoma ir jų peržengti. Originalumo sąvoka prarastų prasmę ir vėl grįžtume prie (tariamai) niekaip nemotyvuotos bepročių išraiškos.

Taigi, labai norint, ir L. L. Katino kūrybai galima būtų rasti atitikmenų, kad ir pokarinėje XX a. Europos (ypač Prancūzijos) dailėje: Pierre’o Soulageso, Jeano Bazaine’o, Jeano Fautrier, Wolso, Jeano Paulio Riopelle’o, Manolo Milareso, Antoni Tapies, Alberto Burri, Alano Davie etc. tapyboje.

Kalbant apie lietuviškąjį kontekstą, galima pridurti, kad L. L. Katinas yra savaip išskirtinis ir tuo pačiu atstovaujantis tipiškam lietuviškojo „tyliojo modernizmo“ plastiniam mąstymui ar „plastinei filosofijai“ kiek platesne prasme, apie kurią reikėtų kalbėti minint turbūt visus L. L. Katino amžininkus tapytojus.

Šiuo atveju kalbu net ne tiek apie L. L. Katino kūrinius, kiek draugiškai diskutuoju su Viktoro Liutkaus parašyta parodos anotacija. Ko gero, meno scenoje visada tuo pačiu metu egzistuoja keletas stilistinių, plastinių (ir istorinių) sistemų, kurios yra susijusios viena su kita, bet tuo pačiu ir savarankiškos, turinčios savo konvencijas ir požiūrį į kūrybą –­ temų ratą ir formos arsenalą. Neįmanoma būti absoliučiai visų kanonų laužytoju, nes neišvengiamai priklausai kuriai nors iš tų (požiūrio) sistemų, nesvarbu, ar esi menininkas, ar dailės kritikas. Todėl ir laužyti ar plėsti galima tik tam tikrus kanonus.

Šia prasme L. L. Katinas yra unikalus, provokuoja ir peržengia apibrėžtas kategorijas, laikydamasis savo stiliaus ir meninės sistemos. Juk konvencijas laužyti, provokuoti galima įvairiai, pavyzdžiui, sovietmečiu lietuvių tapytojai stengėsi nepaklusti socrealizmo dogmoms, slėpdamiesi jausminėje, spalvinėje ekspresijoje, tuo tarpu daugelis rusų tapytojų elgėsi kitaip. Pavyzdžiui, Erikas Bulatovas „išvertė į kitą pusę“ patį socrealizmo stilių. Estijos menininkai atrado konceptualios kalbos galimybes etc.

Taigi, „nepaisyti nieko“ arba „kliautis vidiniu balsu“ įmanoma tik neperžengiant tam tikrų taisyklių (ar plastinių mitų) ribų. Jei žinosime tam tikros meninės sistemos žaidimo taisykles, paties L. L. Katino stiliaus raidą, kitų „tyliojo modernizmo“ kolegų ankstesnės ir dabartinės kūrybos kontekstą, galėsime įvertinti ir šaunius, chuliganiškus jo akibrokštus šioje parodoje, sugebėjimą išlaikyti pusiausvyrą ten, kur mažiau gabesnis bematant „nusivažiuotų“ į banaliausias neskonybes arba salonines pseudovizijas.

V. Liutkus teisus, sakydamas, kad L. L. Katino kūriniai atstovauja kūrybiniam nerimui, o ne meno nuoboduliui. Kai kurie ilgą kūrybinį kelią nuėję dailininkai dažniausiai aklinai užsidaro savotiškame „rate“, tad galime sakyti, kad jie „lieka“ kurioje nors epochoje, kuriame nors dešimtmetyje ir savo kūryba (sąmoningai) beveik niekaip nekontaktuoja su dabartimi.

L. L. Katinas, nors ir yra ištikimas jausminei, ekspresyviai „tyliojo modernizmo“ formai arba stiliui, neužsidaro savo laikotarpio meninėje sistemoje. Tą įrodo „kūrybinis nerimas“, provokacija rafinuotam, miesčioniškam skoniui, nebijojimas „prašauti“, diskutuoti. Šiuolaikinis menas dažniausiai kuriamas kaip „santykis“, kontekstas, nuoroda, diskursyvus stimuliatorius, o ne kaip užbaigtas, nebylus, savyje užsisklendęs šedevras. Panašias savybes galime įžvelgti ir L. L. Katino parodoje. Tokių kūrybinio nerimo savybių belieka tik pavydėti. Paradoksalu, bet ir šis tekstas baigėsi liaupsėmis.

 

Skaitytojų vertinimai


53407. Salamakinas :-( 2009-06-09 21:25
Klausimelis, kodel p.Šapoka vis sijoja ar analizuoja jam uzkliuvusias parodos anotacijas? Arba kokio Liutkaus poziuri i Katino kuryba. Toks pigus, sofistikuotu zodeliu prikaisiotas, kapstymasis po siuksleles ir svetimus kiemu konteinerius.

53416. salamakinui :-( 2009-06-10 16:07
tuoj tau atrasys, kad Sapoka super duper pats geriausias, ir nera cia ko aiskinti patiems geriausiams:))))))Lietuvos menotyrininkams. Bet kad daugiau ir neraso niekas, tik Studentes ir sapoka, tad jis tikrai geriausiai knaisiojasi;))))) Xi Xi.

53422. to XiXi2009-06-10 22:20
yra ir daugiau rasanciu - puikiai raso Monika is semidnevkes, pavyzdziui

53424. Armoškinas2009-06-10 23:22
Tai kai Šapoka ar Liutkus parašys ir paveikslai pabrangs arba stagiai po nerealiai intellektualaus Šapokos straipsnio nukris kainos pvz kokio Leono Katino darbu va tai bus ipackt to art market :)))) xa xa

53442. To XIXI XI2009-06-11 20:17
Nu tai karochie, jei nori pazvengt, skaityk Sapoka, jei nori recenziju-skaityk Monikute. Taigi grazus tas musu pasaulis.Bet tuo ir faina zit na etom svietie. CHA CHA CHA

53451. 522009-06-13 10:43
Autoriui. Uzjauciu, esat is tu nelaiminguju pries kuriuos sedevrai nutyla ir uzsisklendzia savyje.

53458. to 52 :-( 2009-06-13 13:41
Mane labai rimtai sujaudino jusu komentaras

53484. to 52 :-) 2009-06-14 17:31
SUPER pasakytaĄ Taikliau nebu. BRAVO ! Pries Šapoka visi sumenka ir niekingai menkaverciai tampa.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
14:19:29 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba