Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-05 nr. 3240

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUDITA VAIČIŪNAITĖ.
Baltas akacijos medi
46
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Recepcijos recesija
1
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Dvidešimt trys valandos po Dzūkijos dangumi
2
• Sveikiname 2009 metų Poezijos pavasario prizininkus!5

AKTUALIJOS 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atnašavimas literatams

LITERATŪRA 
• GINTARĖ BERNOTIENĖ.
Gyvai apie klasikus ir įvaizdžius

KNYGOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gyvenant tėvynės istoriją...
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• AURELIJA RAGAUSKAITĖ.
Gimęs po Dvynių ženklu
 ARVYDAS JUOZAITIS.
Atlaidi Prano Piauloko šypsena
1
• OLITA DAUTARTAITĖ.
Savo teatro tiesos išpažinėjas
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vienišo amžininko liudijimai

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Nuo paradokso prie paradokso
8

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Tarp sacrum ir profanum. „Mesijas“ Vilniaus festivalyje
• GINTARĖ STANKEVIČIŪTĖ.
„Druskomanija“ – drąsi ir išradinga
2

PAVELDAS 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu
2

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Atskrido gervės
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Trauma
13

POEZIJA 
• RŪTA BURBAITĖ.
vasaros semestro užrašai
1

PROZA 
•  ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Toji kietaširdė Teresė
3

VERTIMAI 
• Danų poezijos vertimai

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• DOMINYKĄ VAITIEKŪNĄ kalbina SIMONA SMIRNOVA.
„Tarp tikėjimo ir žinojimo“

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JOLITA JANUŠKEVIČIŪTĖ.
Lietuviškas reprezentacijos diskursas ir kiti aptakumai
12

KRONIKA 
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Geriausia kauniečių Metų knyga – vaikams
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Poezijos skaitymai Rumšiškėse
• Aleksandro Kačanausko atminimui – memorialinė lenta

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DMITRIJUS HAIDUKAS.
Džataka apie didįjį pėdsekį
9

TEATRAS

Atlaidi Prano Piauloko šypsena

ARVYDAS JUOZAITIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Pranas Piaulokas
1991 metais

Nuotrauka iš ŠDT archyvo

Rašyti apie žmogų, kurio sieloje teatras, sunku. Turi būti tikras, kad tave aplanko teatro stebuklas. Nesu Dana Rutkutė, kuri apie teatrą rašo „iš vidaus“ – vaikščiodama po jį, kaip po gerai pažįstamus namus. Rašo užeidama į svetainę-sceną, virtuvę-užkulisius, miegamąjį-aktoriaus sielą ir net užtrukdama koridoriuje – ten pakalba su valdžia ir cecho draugų draugais, su epocha. Apie Praną Piauloką geriausiai parašytų būtent Danos Rutkutės likimo sesės ir broliai.

Bet gal verta pabandyti? Juk teko laimė pažinoti Praną, jam giedant savo gulbės giesmę.

Režisieriui Albertui Vidžiūnui perkėlus į Šiaulių dramos sceną mano pjesę „Salomėja – sunkiausi metai“, Pranas atliko vieną svarbiausių vaidmenų.

Žiūrėčiau ir žiūrėčiau tą spektaklį, ir ne vien todėl, kad jaučiuosi jame tarsi namuose. Pastatyme man patiko keli vaidmenys, ypač Prano Piauloko vaidmuo –­ Aleksandras Aleksandravičius.

Tragizmą perteikti kaip sarkazmą, valdžią kaip šaržą – ne juokas. Toks buvo istorinis personažas, tokia buvo komunistinė tikrovė. Buvo karas, buvo Lietuvos tragizmas.

Pranas – antrojo veiksmo „istorinio realumo“ ašis – kaskart atlikdavo savo vaidmenį iki galo. Jis vaidino (dabar galima šitai pasakyti) tarsi išeidamas į sceną paskutinį kartą. Jo žaižaruojanti energija, susitelkusi keliuose monologuose, stingdė kraują. Galingasis komunistinės imperijos rašytojų sąjungos pirmininkas – ir teisia pats save. Kaip, kokiu būdu? Kur toks tipas aptinka sąžinę? O juk reikalas paprastas: kiekvienas to meto ir tos situacijos žmogus bijojo kiekvieno. Visi bijojo visų, o ypač bijojo kūrybos žmogus, netgi „Jaunosios gvardijos“ kūrėjas. Nes rašytojas puikiai suprato, kad vaizduotė ne visuomet pataiko į koją su laiku, o kūryba Stalino epochos sąlygomis –­ mirtimi alsuojantis užsiėmimas. Ne paslaptis, kad Aleksandro Aleksandravičiaus prototipas po keliolikos metų nusišovė.

Visu tuo alsavo Prano Piauloko personažas.

Po premjeros Šiaulių teatre (2008 gegužės 4-ąją, per Motinos dieną) Pranas nebuvo kalbus, atrodė išsekęs. Normali būsena, kai scenoje palieki dalį savęs. Pokalbis su juo krito į širdį, jį pamenu iki šiol.

– Reikia rašyti, rašyti, – spausdamas lūpas, lyg žiaumodamas nuovargį, kalbėjo Pranas. – Juk matote, koks mūsų gyvenimas – gryna drama. O į dramos teatro sceną keliamas visoks vakarietiškas šlamštas. Praeis šis laikas – nebegrąžinsi. Rašykite... jeigu galite.

Baigė jis su keista šypsena. Šitaip šypsosi visko gyvenime matę ir jau pavargę nuo jo žmonės. Tokia šypsena – tarsi indulgencija, išankstinis nuodėmių atleidimas, nes tau sakoma: „Daryk. Jeigu pavyks –­ bus gerai. Jeigu nepavyks – irgi gerai. Svarbu –­ stenkis, o kaip bus – bus.“

Štai ir viskas.

2008 m. rugpjūčio 21 diena

 

Skaitytojų vertinimai


53415. Saulius :-) 2009-06-10 15:57
Jautrus, nuosirdus pasakojimas. Tikiuosi, kad knyga, nepaisant sunkmecio, bus isleista. Nuosirdziausi linkejimai sudarytojams.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
14:19:19 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba