Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-05 nr. 3240

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUDITA VAIČIŪNAITĖ.
Baltas akacijos medi
46
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Recepcijos recesija
1
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Dvidešimt trys valandos po Dzūkijos dangumi
2
• Sveikiname 2009 metų Poezijos pavasario prizininkus!5

AKTUALIJOS 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Atnašavimas literatams

LITERATŪRA 
• GINTARĖ BERNOTIENĖ.
Gyvai apie klasikus ir įvaizdžius

KNYGOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gyvenant tėvynės istoriją...
• NAUJOS KNYGOS
• Knygų dešimtukai5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• AURELIJA RAGAUSKAITĖ.
Gimęs po Dvynių ženklu
• ARVYDAS JUOZAITIS.
Atlaidi Prano Piauloko šypsena
1
• OLITA DAUTARTAITĖ.
Savo teatro tiesos išpažinėjas
1
• RIDAS VISKAUSKAS.
Vienišo amžininko liudijimai

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Nuo paradokso prie paradokso
8

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Tarp sacrum ir profanum. „Mesijas“ Vilniaus festivalyje
• GINTARĖ STANKEVIČIŪTĖ.
„Druskomanija“ – drąsi ir išradinga
2

PAVELDAS 
 MARGARITA MATULYTĖ.
Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu
2

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Atskrido gervės
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Trauma
13

POEZIJA 
• RŪTA BURBAITĖ.
vasaros semestro užrašai
1

PROZA 
•  ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Toji kietaširdė Teresė
3

VERTIMAI 
• Danų poezijos vertimai

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• DOMINYKĄ VAITIEKŪNĄ kalbina SIMONA SMIRNOVA.
„Tarp tikėjimo ir žinojimo“

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JOLITA JANUŠKEVIČIŪTĖ.
Lietuviškas reprezentacijos diskursas ir kiti aptakumai
12

KRONIKA 
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Geriausia kauniečių Metų knyga – vaikams
• STANISLOVAS ABROMAVIČIUS.
Poezijos skaitymai Rumšiškėse
• Aleksandro Kačanausko atminimui – memorialinė lenta

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DMITRIJUS HAIDUKAS.
Džataka apie didįjį pėdsekį
9

PAVELDAS

Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu

MARGARITA MATULYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vilnius nuo Pilies kalno
1930–1940 m.


          Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) birželio 4 d. atidaryta Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių prieškario fotografijų paroda „Vilniaus elegijos“ (veiks iki rugsėjo 13 d.).

Ne kartą mintimis grįždamas į Vilnių, išeivijos poetas Algimantas Mackus eilėse išliedavo palikto ir tolimo miesto ilgesį. Tačiau tokius nostalgiškus jausmus kelia ne tik atstumas, bet ir laikas, pajėgus net didžiausią ciniką paversti sentimentaliu lyriku, ypač tada, kai prieš jį – senos fotografijos. Juk kartu su nepažįstamuoju gali prisėsti ant suolo ir žvelgti nuo Pilies kalno į miestą, iškylantį iš praeities rūko, arba vienatvėje slampinėti po dar nesuniokotos Bernardinų bažnyčios skliautais. Gali dar daugiau –­ patekti į Imbarų prekyvietę, kurios seniai nebėra, arba susitikti su vėlėmis, klaidžiojančiomis Literatų gatvėje po Adomo Mickevičiaus langu (tik atidžiau pažiūrėk į fotografiją), arba pakilti virš senamiesčio stogų ir sekti paskui rūkstančius iš kaminų dūmus. Tavęs nepersmelks anos žiemos šaltis, tu negirdėsi akmens grindiniu riedančio vežimo bildesio, neužuosi iš vietinės kepyklėlės sklindančio šviežių mielinių bandelių kvapo, o kūnas nenueis pagaugais, susidūrus su Dominikonų požemių „gyventojais“, tačiau aiškiai pajusi, kad kažkas įslinko ir giliai įsiskverbė į tavo vidų.

Ne kiekviena fotografija pajėgi pažadinti tokius jausmus, bet ir ne visi miestai turi tokią trauką. Ir tą lemia ne tik išskirtinė architektūra, bet miesto dvasia. Vilniuje ji apčiuopiama, juk, kaip pastebėjo Mikalojus Vorobjovas, „apie miesto dvasingumą kalba bet kuri daugiabokščio Vilniaus panorama: bokštų ir varpinių lieknas miškas iškyla viršum jo tarytum koks regimas simbolis, tarytum koks sursum corda; jie liudija, jog prieš mus – ne prislėgtas prie žemės didmiestis, paskendęs kasdienių reikalų triukšme, o maldų ir relikvijų, sapnų, stebuklų ir tikėjimo vizijų šventovė“. Vilniaus fotografijų kolekcija sugrąžina šį prarastą tradicinio senojo miesto vaizdinį, kuris ne tik įtaigiai reprezentuoja sostinę, bet, ilgam išlikdamas atmintyje, lemia ir realiai egzistuojančio nuolat besikeičiančio miesto pajautą. 1930–1940 m. fotografuoti Vilniaus vaizdai yra miesto – daugialypės istorinės raidos suformuoto reiškinio – esaties liudijimas. Panoramos, architektūros ar gamtos etiudai – tai ne tik fotodokumentai, Vilniaus fenomeną saugantys nuo užmaršties, bet ir elegijos, išgyventos labai asmeniškai, lyriškai ir sakraliai.

iliustracija
Šv. Dvasios bažnyčia nuo Stiklių gatvės
1930–1939 m.

Šios fotopoezijos autoriai – Boleslava (Tallat-Kelpšaitė, 1908–1982) ir Edmundas (1905–1984) Zdanovskiai. Jano Bulhako mokiniai ir jo sukurtos fotografikos estetikos puoselėtojai aktyviai dalyvavo Vilniaus fotoklubo veikloje: eksponavo kūrinius bendrose parodose, publikavo juos įvairiuose leidiniuose. Edmundas po mokslų Vilniaus mokytojų seminarijoje susidomėjo fotografijos menu ir Bulhako rekomenduotas nuo 1929-ųjų gruodžio dirbo Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto Meninės fotografijos dirbtuvės instruktoriumi. Boleslava fotografijos amato pramoko gerokai anksčiau –­ jau būdama septynerių, ji talkino motinos Janinos Tallat-Kelpšienės įsteigtoje fotoateljė, kuri buvo žinoma kaip viena profesionaliausių meninio portreto studijų Kaune. Svajojusi mokytis fotografijos meno Europoje, ji vis dėlto pasirinko Vilnių ir 1928 m. rudenį studijavo pas J. Bulhaką, autoritetingiausią Lietuvoje ir Lenkijoje fotografiką. Ankstyvieji Boleslavos darbai, ypač simbolistiniai etiudai, skyrėsi nuo dominuojančios Laikinoje sostinėje realistinės arba saloninės fotografijos. Neradusi savitai raiškai terpės Kaune, fotografė grįžo į Vilnių, kuris tapo pagrindiniu Boleslavos bei jos vyro Edmundo kūrybos objektu. Nuo 1930-ųjų dirbę vienoje fotostudijoje, iš pradžių Vilniaus universiteto, o vėliau ir savoje, jie kūrė kartu ir fotografijas dažnai signuodavo kaip bendraautoriai. 1945 m. rudenį Zdanovskių šeima repatriavo į Gdynę, kur tęsė kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Prieš išvykdami, fotografai savo stiklo negatyvų rinkinį perdavė Vilniaus valstybiniam dailės muziejui (dabar –­ Lietuvos dailės muziejus). Kolekciją sudaro 439 Vilniaus vaizdų ir architektūros negatyvai.

Pilies kalną, Trijų Kryžių paminklą, Katedrą, Šv. Mykolo, Šv. Kazimiero, Šv. Dvasios ir kitas bažnyčias Zdanovskiai „stebėjo“ kompleksiškai – nuo panoramų iki architektūrinių detalių, fotografijose suformuodami atpažinimo schemą ir atskleisdami estetinį santykį su miestu. Kiekvieną bažnyčią jie visų pirma pamatydavo ir parodydavo bendrame miestovaizdyje, atidengdavo jos iškilimą peizaže, pateikdavo lokalią vietą, pabrėždami eksterjero savitumą, charakterizuodami interjerą, atskleisdami istorinius slėpinius, bet čia pat išreikšdami ir ypatingą, tik jai vienai būdingą poetinę tonaciją. Pavyzdžiui, Šv. Dvasios bažnyčios ir dominikonų vienuolyno negatyvų komplektas išsamiai „papasakoja“ apie vieną vertingiausių Vilniaus architektūros paveldo objektų. Fotografai regi jį nuo Pilies kalno, pastebi bažnyčios kupolą nuo Stiklių gatvės, iš visų pusių (nuo Dominikonų gatvės ir iš vidinio vienuolyno kiemo) apeina barokinį fasadą, tyrinėja rokoko puošybą viduje, pagaliau nusileidžia į požemius ir atskleidžia kriptų turinį. Atrodo, menininkai siekė ne tik sukaupti kultūros istorijai vertingą informaciją, bet ir sukelti tam tikrą estetinį rezonansą – makabriški vaizdai (mumifikavęsi palaikai, sustatyti į „šeimos“ kompoziciją) dar labiau įtvirtina metafizinę miesto pajautą.

iliustracija
Rotušė ir Šv. Kazimiero bažnyčia
1930–1939 m.

Autorių pasirinkta idėjinė programa atitiko bendrą Vilniaus, kaip vieno reikšmingiausių dvasinių ir politinių židinių, sampratą, diegtą ir Varšuvoje, ir Kaune (tik savaip argumentuojant). Estetinis fotografijų pateikimas ir jų autorinė kolekcinė atranka atitinka nustatytas „pasakojimo“ apie Vilnių kūrimo taisykles, įteisintas tam laikui nemenka vaizdų ir tekstų sankaupa. Pirmasis ir vienintelis autoritetas fotografijos stilistikos srityje buvo Janas Bulhakas. Zdanovskiai be išlygų vadovavosi jo teorine baze ir nuorodomis, kaip fotografikas turi kurti meninę fotografiją (motyvo paieška, atvaizdo kompozicija, šviesos galia, technikos pasirinkimas, estetinė kultūra) ir ką ji turi išreikšti (tautinę savimonę). Kurdami miesto įvaizdį, fotografai tęsė XIX a. įsigalėjusį Vilniaus romantizavimą, todėl suprantami ir be ypatingų pastangų „perskaitomi“ simboliniai ženklai tapo lenko ir lietuvės fotografų bendrine tapatybės išraiška.

Tačiau atsiribojus nuo ano meto kultūrinio ir politinio konteksto, verta pažymėti, kad Zdanovskių kolekcijoje dominuoja ne lenkiškas ar lietuviškas, o universalus vaizdinys. Fotografijose nėra apibrėžto mastelio (nesupranti Vilniaus dydžio), nėra kasdienybės nei šventės, nei veiksmo, nei herojų (į kadrą patekę žmonės – tik bendros kompozicijos elementai). Ištrinta riba tarp realybės ir iliuzijos, tarp fakto suvokimo ir jo emocinio absorbavimo. Tai jau ne matymas, o pasaulėjauta. Zdanovskiai sukūrė miestą, kurio nėra – jis dematerializuotas ir sudvasintas, arba tiksliau – miestą, kuris įsikuria mūsų įsivaizduojamybėje.

 

Skaitytojų vertinimai


53397. Balys2009-06-09 14:46
Nugi gražiai pasakyta „Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu“, nostalgiškus jausmus kelia, dar ir su Matulytės įsivaizduojamybe.

53453. ob :-) 2009-06-13 11:47
puikus straipsnis: ir dalykiškas, ir labai jautrus, subtilus

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
14:19:15 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba