ŠIS TAS APIE INTERAKTYVUMĄ

Susidurdami su vadinamaisiais "interaktyviais kūriniais", norom-nenorom bandome identifikuoti, įvardyti, kas tai yra, tuo pačiu artikuliuodami savo poziciją jų atžvilgiu. Interaktyvumas tapo vienu iš paplitusių žodelių, kuriais dažnokai pabrėžiamas veikiau tam tikro reiškinio naujumas, nei to reiškinio turinys. Trumpai tariant, "interaktyvus kūrinys" yra (1) kombinuojamas raštas, vizualiniai, garsiniai elementai, taip pat (2), kuris numato suvokėjo (skaitytojo) aktyvumą kaip esminį teksto erdvę organizuojantį veiksnį.

"Vario burnų" svetainė yra ryškus tekstualinės erdvės, organizuotos pagal interaktyvumo principus, pavyzdys. Gavau šios svetainės adresą kartu su perspėjimu, kad "iš pradžių ten galima pasiklysti". Iš tiesų klaidžiojimas tekstualiniais landšaftais yra vienas "interaktyvaus" skaitymo elementų: į pirmą vietą iškeliamas ne tiek gilios prasmės ar vertingos informacijos išgavimas, kiek malonumas, kylantis iš paties judėjimo teksto erdvėje.

Apibūdinant interaktyvaus kūrinio specifiką, dažnokai supriešinami "tradicinis, rimtas, nuobodulį keliantis, save išsisėmęs" ir "progresyvus, žaismingas, skaitytoją suaktyvinantis" skaitymo būdai. Viena vertus, interaktyvūs kūriniai patenkina tekstais persisotinusio skaitytojo potraukį naujumui, jam suteikiant galimybę praleisti porą valandų, žaidžiant "konstruktorių": iš atskirų teksto dalių dėliojant vientisą naratyvą arba keliaujant painiais internetinių puslapių labirinto koridoriais. Kita vertus, interaktyvūs kūriniai, dekonstruodami įprastus rašymo, skaitymo ir supratimo ritualus, kad ir kaip būtų paradoksalu, restauruoja prarastą santykį su tekstais. Kodėl prarastą? Todėl, kad intertekstualumo idėjos viešpatavimo laikais, išryškėjus, kad kiekvienas tekstas yra kitų tekstų citavimas, savo ruožtu virstantis citata, galima kalbėti apie rafinuoto skaitytojo, iš inercijos skaitančio, bet tekstuose neatrandančio nieko naujo, nuovargį. O santykį su tekstais galima atgaivinti, pasitelkiant, štai, netikėtus rašto elementus, vizualinius ir garsinius komponentus, trikdančius įprastą, teksto paviršiumi slystantį skaitymo rėžimą.

Golfo duobė "Generuotos kalbos mutacijos" fragmentai

Žaidimas skaitytojo regos rėžimais, kaitaliojant tai ryškius, spausdintus, tai "ištirpusius", "paplaukiusius", tai ranka rašytus teksto fragmentus gali linksminti ar erzinti – bet neabejotinai išmuša iš įprastų "skaitymo vėžių". Juk dažnokai, kalbant apie skaitymą, juslumo aspektas ignoruojamas. Deramą dėmesį šiai problematikai skiria tik neseniai pradėjusi formuotis teksto ekologijos disciplina, paverčianti savo tyrinėjimo objektu patį raštą, kaip jusliškai suvokiamą ornamentą, bei rašto aplinką, ar tai būtų popierius, ar kompiuterio ekranas. Taip, autoriams išviešinant internete savo tekstus, dažniausiai skelbiami spausdinti, ne ranka rašyti (ir šia prasme, anonimiški) tekstai – kurie, galima sakyti, sustingę, juose nesimato rašymo dinamikos. Tuo tarpu "Vario burnų" svetainėje patalpinti ranka parašyti tekstai, su visais pabraukimais, išbraukimais, klaidų taisymais (ar tų taisymų imitacija) sukelia lengvą šoką – mat aplinkoje, skirtoje steriliems tekstams, netikėtai aptinkame purviną, pernelyg tikrą artefaktą. Šitokiu būdu atliekamas dekonstrukcinis judesys, leidžiantis skaitytojams atkreipti dėmesį į savo pačių lūkesčius, kuriuos primetame tekstams. Ir tai tik vienas iš daugelio įprasto skaitymo "trikdymų" būdų.

Laužtuvų rašmenys

Tačiau, trumpai pristačius interaktyvų kūrinį kaip žaidimą, skirtą nuo tekstų pavargusiam skaitytojui, klastingai atkreipčiau dėmesį į tai, kad interaktyvūs kūriniai, įgavę rafinuoto (ir kartu marginalinio) žaidimo statusą, numato tam tikras skaitančios publikos reakcijas, kurios liudytų apie skaitytojų "progresyvumą". "Progresyvus skaitytojas" turi atlikti vaidmenį "savo žmogaus", su giliu supratimu spoksančio į autoriaus chuliganiškumo pėdsakus. Iš dalies galima suprasti interaktyvumo fenomeno kritikus, kuriems atrodo, kad interaktyvių kūrinių skaitytojas atsiduria žvelgiančiojo į nuogą karalių vietoje. Pareikšti, kad "karalius yra nuogas" – pavyzdžiui, pasakyti, kad "Vario burnų" svetainėje atliekami tekstualiniai-vizualiniai eksperimentai yra "nesąmonė", reiškia pripažinti savo nesupratingumą (o tokią klaidą gali padaryti tik labai naivus skaitytojas). Užtat tas, kuriam pavyksta atlikti autoriaus netiesiogiai primestą vaidmenį, patvirtina savo priklausymą "subtilumą-suprantančių-būtybių-klasei", kas savaime yra malonus dalykas.

Abipus Hageno

Suprasti, kas iš tikrųjų yra interaktyvus kūrinys, ar senas skaitymo strategijas dekonstruojantis žaidimas, steigiantis naujus santykius su tekstais, ar trumpalaikį šoką sukeliantis vienkartiniam vartojimui skirtas fragmentų rinkinys, ar intymios, subtilios atmosferos imitacija, galėsit, tik patys tų kūrinių paragavę. Ir belieka tik džiaugtis, kad lietuviškame internete esama vietovių (www.varioburnos.com), kur galima tiesiogiai susipažinti su dabartinėmis nevienareikšmiškomis tendencijomis, apie kurias galima daug rašyti, bet, kaip žinia, geriausia pačiam išvysti.

___________________________

Puslapį rengia Vytautas Michelkevičius (fotografis@centras.lt)