Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-26 nr. 2994

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas P. Bložė.
MŪZAI: LAMENTOSO
3
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE11

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI4
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• ORUMO SMILTYS1
• SPAUDOS DRAUDIMO DOKUMENTAS
• Prie redakcijos apskrito stalo kalbasi istorijos profesoriai ANTANAS TYLA, EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS, kalbininkas BRONYS SAVUKYNAS, poetai KORNELIJUS PLATELIS ir LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
KONSPIRACIJOS MOKYKLA PRIE BALANOS
5
• KORNELIJUS PLATELIS kalbina VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.
LIETUVIŠKAS NUOSEKLUMAS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS6
• VLADAS BRAZIŪNAS1

PROZA 
• Birutė Jonuškaitė.
INTEGRACIJA
3

VERTIMAI 
• Jan Baudouin de Courtenay.
LIETUVIŲ RAIDYNO KLAUSIMAS RUSIJOS VALSTYBĖJE IR JO IŠSPRENDIMAS

LITERATŪRA 
• Aušra Martišiūtė.
VEIKIANČIO ŽMOGAUS GIMIMAS
2

KALBOS SKILTIS 
• Jonas Klimavičius.
DARBAI IR KALBOS, ŠVENTĖS IR FIESTOS KALBOS IR KNYGOS METAMS ĮSIBĖGĖJANT
6

KNYGOS 
• ŽODŽIO DUONA IR VYNAS
• JANAVIČIUS V. RAŠTAI
• GEDIMINO LAIŠKAI

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
EPOCHOS SIMBOLIS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBOS ATRADIMAI
7

TEATRAS 
 Julius Būtėnas.
VILNIUS – MŪSŲ TEATRO LOPŠYS

MŪSŲ PUBLIKACIJA 
• Mikalojus Katkus.
ATSIMINIMAI APIE SPAUDOS DRAUDIMO LAIKUS
5

MOKYKLAI 
• GERBIAMI KOLEGOS MOKYTOJAI,2
• 100 EILĖRAŠČIŲ APIE KNYGNEŠIUS12

JAUNIMO PUSLAPIS 
• GENERUOTOS SPAUDOS MUTACIJOS3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jekaterina Lavrinec.
ŠIS TAS APIE INTERAKTYVUMĄ
19

KRONIKA 
• KNYGNEŠIŲ IR DARAKTORIŲ ATMINIMUI7
• PARODA "SPAUDOS DRAUDIMO LAIKŲ DOKUMENTAI IR LEIDINIAI"
• SPAUDOS ATGAVIMO SUKAKTIS – TARP PRARADIMO IR ATRADIMO NUODĖMIŲ4
• TARPTAUTINĖS MOKSLINĖS KONFERENCIJOS SPAUDOS ATGAVIMO 100-MEČIUI PAMINĖTI

DE PROFUNDIS 
• RETRO PABIROS APIE KNYGNEŠIŲ GADYNĘ6

TEATRAS

VILNIUS – MŪSŲ TEATRO LOPŠYS

Ištrauka iš Juliaus Būtėno leidinio "Valstybės teatras" (1940 m.)

Julius Būtėnas

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pačioje pereito amžiaus pabaigoje ir Vilniuje pradėjo telktis iš pradžių negausus lietuvių inteligentų ir patikimų prasčiokų būrelis, kuris ryžosi atgaivinti Lietuvos sostinėje užmigdytą lietuvybės dvasią. Ypačiai Vilniuje apsigyvenus inž. Petrui Vileišiui, lietuvių skaičius ir jėgos pradėjo sparčiai augti.

Pačiame Vilniuje tais laikais dar buvo senelių, Vilniaus universiteto auklėtinių, kuriems lietuvių naujasis judėjimas buvo nesuprantamas. Čia prasidėjo ta pati kova, kurią paskelbė "Aušra" ir ankstyvesniojo tautinio sąjudžio veikėjai. Šiems veikėjams nepakako Lietuvos žodžio ar vardo – jiems rūpėjo savos tautinės kultūros ugdymas, ir jie tą darbą dirbo įvairiomis kryptimis, įvairiais keliais ir įvairiomis priemonėmis.

Į šitą tautinės sąmonės žadinimo ir ugdymo darbą buvo pašauktas ir teatras. Kol buvo draudžiama lietuvių spauda ir visoks organizacinis gyvenimas, teko ir vaidinimus rengti slaptai, nedideliame uždarame ratelyje, privačiame bute. Pirmasis lietuvių teatro Vilniuje centras buvo daktaro Antano Vileišio namai. Čia 1900 m. surengiamas pirmas vaidinimas. Vaidinta 1 veiksmo komedija "Vienas iš mūsų tur apsivesti". Veikalą režisavo Povilas Matulionis, nepriklausomosios Lietuvos laikais buvęs Žemės Ūkio Akademijos Dotnuvoje profesorius, o tuomet Kauno, Vilniaus ir Vitebsko gubernijų miškų revizorius. Šią komediją vaidino: Emilija Vileišienė (Antano Vileišio žmona), Ona Vileišienė (Jono V. žmona), Antanas Smetona, dabartinis Lietuvos Respublikos prezidentas, Jonas Vileišis ir A. Rupšys. Vaidinimas buvo improvizuotai suruoštas, be grimo, be scenos, prie keleto patikimų svečių.

Palangoje pirmasis lietuvių viešas vaidinimas etnografinėje Lietuvoje įvyko 1899 m., tuo tarpu Vilniuje nebuvo galima gauti leidimo viešam vakarui, tad ir toliau teko rengti slaptus vakarėlius, tik vis daugiau įtraukiant žiūrovų. Pagal atsiminimus, toliau buvo vaidinta taip pat vienaveiksmė komedija "Žentas dėl parodos". Vaidino: E.Vileišienė, Kšivickaitė, M.Pieseckaitė-Šlapelienė, Svilas, A.Maciejauskas ir Savickas. Paskiau suvaidino originalią, Bitės ir Žemaitės parašytą, trijų veiksmų komediją "Velnias spąstuose" ir "Kaip kas išmano, taip save gano". Šiuose veikaluose vaidino: E.Brazaitytė (Trzebinskienė), F.Bortkevičienė, abidvi Vileišienės, Antanas Smetona, Pranas Butkevičius, Povilas Gaidelionis, Rupšys ir Jonas Vileišis. Režisavo tas pats Povilas Gaidelionis.

Į tuos slaptus vaidinimus ne bet kas galėdavo pakliūti – įsileidžiant žiūrovus buvo didžiausias atsargumas. Antai, Jonas Strazdas, vėlesnis lietuvių teatro Vilniuje aktingas darbuotojas, pasakoja, kad jam, 15 metų bernaičiui, atvykus su tėvu į pastarąjį vakarą, reikėję prisiekti. Pati E.Vileišienė atidariusi duris ir čia pat liepusi atsiklaupti, sudėjus rankas prisiekti, kad niekam nieko nepasakos, ką tuose namuose bus matęs, girdėjęs ir sutikęs… Po tokios ceremonijos jo, neseniai į Vilnių atvykusio, nuotaika buvusi kaip einant prie pirmos komunijos.

Po paminėtųjų slaptų vaidinimų vilniečiai lietuviai nustojo juos ruošę ligi 1905 metų, kada prasidėjo viešesnis ir laisvesnis gyvenimas. Juk 1904 m. Vilniuje pasirodo pirmasis lietuviškas dienraštis "Vilniaus Žinios", o tų pačių metų gale įsisteigė pirmoji platesnio masto lietuvių draugija – "Vilniaus lietuvių šelpimosi draugovė", vėliau žinoma savitarpiečių vardu. Kokios nors politinės ar kultūrinės draugijos rusų valdžia steigti neleido, tebuvo galima organizuotis savišalpos pagrindais.

Savitarpiečių draugija prisiglaudė prie šv. Mikalojaus bažnyčios, parapijos namuose. Šv. Mikalojaus bažnyčia tuomet buvo vienintelė Vilniuje, kur buvo iškovotos lietuvių kalbos pamaldos. Pagal įstatus sakytoji draugija, arba draugovė, per metus turėjo teisę daryti savo naudai keturis spektaklius. Todėl pat pradžioje prie draugijos susiorganizavo dramos mėgėjų kuopelė, kuri turėjo ruošti šelpimosi draugovės vardu vakarus su vaidinimais. Susikūrus kuopelei, į ją suėjo judriausias lietuvių jaunimo elementas, pasiryžęs dideliems teatriniams užsimojimams. Iš pat pradžių susitikta su kliūtimis: nebuvo tinkamos vaidinimams salės. Didžiausios tuomet Vilniaus salės – miesto salės – nebuvo galima gauti, nes administracija joje teleido vaidinti rusų kalba. Lietuviai išsirūpino teisę vaidinti vad. Pagirio geležinkeliečių salėje, kurioje 1905 m. vasario 6 d. ir buvo parodytas pirmas viešas lietuvių spektaklis Vilniuje. Buvo vaidinama tradicinė originali komedija "Amerika pirtyje" ir 1 veiksmo farsas "Vienas iš mūsų tur apsivesti". Vaidino: Kazys Strazdas, ]uozas Paketuris, Povilas Gaidelionis, Genė Sapkauskaitė, Marija Peseckaitė ir V.Stončius. Šį pirmąjį lietuvių vakarą aplankė nemažą lenkų žymesniųjų visuomenės atstovų, grafų, kurie stebėjosi lietuvių sugebėjimu.

1905 ir 1906 m. pradžioje buvo vaidinami dramos veikalai, pasirodė ne kartą jau ir choras su lietuvišku repertuaru. Reikia pasakyti, kad choro dainuojamos liaudies dainos nepaprastai veikdavo pačius lietuvius, bet taip pat ir svetimtaučiai žavėdavosi. 1906 m. rudenį įvyksta svarbus lietuvių teatro istorijoje įvykis – pastatomos net trys operetės. Visa tai įvyko muziko ir kompozitoriaus Miko Petrausko pastangomis ir triūsu. Štai tos operetės: Adomas ir Ieva, Kaminkrėtys ir malūnininkas ir Birutė. Ypačiai atkreiptinas dėmesys į šią pastarąją, nes tai pirmoji lietuviška operetė, kurios ir žodžiai ir muzika parašyta lietuvių: tekstas G. Landsbergio-Žemkalnio, o muzika – Miko Petrausko. "Kaminkrėtyje ir malūnininke" Sabuko rolę vaidino Antanas Smetona, dalyvavo J.Pleirys, V.Putramentas, G.Landsbergis ir kt. "Birutėje" pirmą kartą lietuvių scenoje pasirodė mūsų operos tėvas – Kipras Petrauskas, vaidindamas Birutės brolio rolę.

Šiuo metu – 1905–1908 m. – veikė nauja lietuvių teatrinė draugija "Vilniaus Kanklės", kuri, bendradarbiaudama su savitarpiečiais ir skyrium, rengė vaidinimus. Jų minėjimas šičia užimtų daug vietos. Šie vaidinimai būdavo aprašomi lietuvių spaudoje; tuo būdu prasidėjo mūsų teatro kritika, recenzija. Šiuo metu, "Vilniaus Kanklių" laikotarpiu, kaip teatro organizatorius ir režisierius pasireiškia G.Landsbergis-Žemkalnis, kuris ne tik režisavo, vaidino, bet taip pat ir rašė dramos veikalus, taip pat nemaža rašė spaudoje teatro tobulinimo reikalais.

1908 ir 1909 metai paminėtini dėl "Mindaugio" ir "Živilės" pastatymų. Lig tol Vilniaus lietuvių mėgėjai vaidindavo daugiausia mažesnius dalykus, o dabar ryžtasi parodyti scenoje Slovackio "Mindaugį" ir Nagarnoskio "Živilę". "Mindaugis" buvo vaidinamas 1908 m. balandžio 27 d. Istorinio ir patriotinio veikalo pastatymas pareikalavo daug darbo. Tas darbas atliktas daugiausia G.Landsbergio, M.Sleževičiaus, J.Strazdo ir A.Žmuidzinavičiaus pastangomis, kurie buvo net sudarę atitinkamą komisiją, studijavusią "Mindaugio" pastatymą. Veikalą režisavo pabaigoje M.Sleževičius ir A.Rucevičius, nes G.Landsbergis į pabaigą atsisakė.

"Mindaugio", didelio ir įspūdingo istorinio dramos veikalo, pastatymas sukėlė gyvų diskusijų lietuvių spaudoje.

Mūsų teatro darbuotojai ir toliau nenuleido rankų, o 1909 m. sausio 4 d. rengė naują didelį patriotinio turinio veikalą – "Živilę", kurią režisavo M.Sleževičius, glaudžiai bendradarbiaudamas su J.Strazdu ir K.Alyta.

Tuoj po "Živilės" pavykusio pastatymo įvyksta sekantis svarbus Vilniaus lietuvių teatro istorijoje įvykis: čia pat, sausio 11 d. įsteigiama nauja teatrinė draugija "Rūta". Vyriausias "Rūtos" organizatorius buvo M.Sleževičius, kuris anksčiau tuo pačiu pavadinimu draugijai vadovavo Odesoje. Joje susibūrė gana žymus lietuvių skaičius, o draugija netrukus parodė didelį veikimą: buvo įkurtas "Rūtos" klubas, ten vyko repeticijos, ten buvo skaitykla ir kitos kultūrinės priemonės. "Rūta" rengė ne tik vaidinimus, bet taip pat choro koncertus, dažnai scenoje rodėsi žymesni lietuvių dainininkai ir dainininkės.

Lietuvių teatrinis veikimas buvo paplitęs ir išaugęs įvairiuose miestuose ir miesteliuose. 1909 m. suėjo 10 metų po pirmojo lietuvių viešo spektaklio Palangoje. Šia proga buvo sumanyta Vilniuje sušaukti visų lietuvių teatro darbuotojų suvažiavimą, jo metu surengti bendromis įvairių vietų teatrininkų jėgomis pastatymus ir aptarti, svarbiausia, teatro tobulinimo reikalus ir kelius.

Lietuvių teatro jubiliejus Vilniuje 1909 m. paminėtas, net per tris dienas: rugpjūčio 14, 15 ir 16 d.

Šiuo metu suvaidinti svarbiausia du veikalai: pirmasis dramos veikalas "Amerika pirtyje" ir pirmoji operetė "Birutė". Šiuos veikalus vaidino ne vieni vilniečiai, bet buvo parinkti gabiausiai įvairių svarbesnių lietuvių teatro židinių artistai mėgėjai: Rygos, Šiaulių, Kauno, net iš Varšuvos.

Suvažiavę teatrininkai Vilniuje ir paskiau grįžo į savo gyvenamąsias vietas daug svarstė ir nagrinėjo lietuvių teatro tobulinimo kelius. Spaudoje vėl pasirodė apsčiai šiuo klausimu straipsnių: ir dėl repertuaro, ir dėl vaidybos, ir dėl kritikos. Susirūpinta nuolatinio teatro steigimu.

____________________

Už pagalbą rengiant puslapį dėkojame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
14:19:08 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba