Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-26 nr. 2994

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas P. Bložė.
MŪZAI: LAMENTOSO
3
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE11

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI4
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
 ORUMO SMILTYS1
• SPAUDOS DRAUDIMO DOKUMENTAS
• Prie redakcijos apskrito stalo kalbasi istorijos profesoriai ANTANAS TYLA, EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS, kalbininkas BRONYS SAVUKYNAS, poetai KORNELIJUS PLATELIS ir LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
KONSPIRACIJOS MOKYKLA PRIE BALANOS
5
• KORNELIJUS PLATELIS kalbina VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.
LIETUVIŠKAS NUOSEKLUMAS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS6
• VLADAS BRAZIŪNAS1

PROZA 
• Birutė Jonuškaitė.
INTEGRACIJA
3

VERTIMAI 
• Jan Baudouin de Courtenay.
LIETUVIŲ RAIDYNO KLAUSIMAS RUSIJOS VALSTYBĖJE IR JO IŠSPRENDIMAS

LITERATŪRA 
• Aušra Martišiūtė.
VEIKIANČIO ŽMOGAUS GIMIMAS
2

KALBOS SKILTIS 
• Jonas Klimavičius.
DARBAI IR KALBOS, ŠVENTĖS IR FIESTOS KALBOS IR KNYGOS METAMS ĮSIBĖGĖJANT
6

KNYGOS 
• ŽODŽIO DUONA IR VYNAS
• JANAVIČIUS V. RAŠTAI
• GEDIMINO LAIŠKAI

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
EPOCHOS SIMBOLIS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBOS ATRADIMAI
7

TEATRAS 
• Julius Būtėnas.
VILNIUS – MŪSŲ TEATRO LOPŠYS

MŪSŲ PUBLIKACIJA 
• Mikalojus Katkus.
ATSIMINIMAI APIE SPAUDOS DRAUDIMO LAIKUS
5

MOKYKLAI 
• GERBIAMI KOLEGOS MOKYTOJAI,2
• 100 EILĖRAŠČIŲ APIE KNYGNEŠIUS12

JAUNIMO PUSLAPIS 
• GENERUOTOS SPAUDOS MUTACIJOS3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jekaterina Lavrinec.
ŠIS TAS APIE INTERAKTYVUMĄ
19

KRONIKA 
• KNYGNEŠIŲ IR DARAKTORIŲ ATMINIMUI7
• PARODA "SPAUDOS DRAUDIMO LAIKŲ DOKUMENTAI IR LEIDINIAI"
• SPAUDOS ATGAVIMO SUKAKTIS – TARP PRARADIMO IR ATRADIMO NUODĖMIŲ4
• TARPTAUTINĖS MOKSLINĖS KONFERENCIJOS SPAUDOS ATGAVIMO 100-MEČIUI PAMINĖTI

DE PROFUNDIS 
• RETRO PABIROS APIE KNYGNEŠIŲ GADYNĘ6

POKALBIAI

ORUMO SMILTYS

Lietuvių PEN centro skiltis

[skaityti komentarus]

1904 m. gegužės 7-ąją buvo panaikintas lietuvių spaudos lotynų raidėmis draudimas. Praėjus keturiolikai metų pirmą kartą buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

1990 m. kovo 11-ąją antrą kartą buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Ir štai taip pat praėjo keturiolika metų.

Pirmu atveju tuos keturiolika metų mūsų raštija plėtojosi vis dar okupacijos sąlygomis. Antru – jau laisvės ir demokratijos kuriamomis aplinkybėmis. Galėtume manyti, kad anuomet raštija atrodė suvargusi lyg našlaitė, paslapčia gyvenanti labiau svajonėmis nei tikrove. O per pastaruosius keturiolika metų raštija turėjo gaivalingai – lyg pavasarį gamta – sodriai sužaliuoti, pražymėti, užmegzti sveikų ir išsiilgtų vaisių.

Tačiau iš tikrųjų yra ne visai taip.

Abiem periodais pagausėjo išleistų knygų. Anot literatūros mokslininko Juozo Girdzijausko, 1905-1917 m. kasmet išeidavo vidutiniškai 645 knygos. Dabar – keleriopai daugiau. Tačiau anuomet įvairių kartų rašytojai – Žemaitė, Maironis, J.Tumas-Vaižgantas, Šatrijos Ragana; J.Biliūnas, V.Krėvė, A.Vienuolis; I.Šeinius, J.Savickis, V.Mykolaitis-Putinas, B.Sruoga ir kiti – sukūrė veikalų, kuriuos laikome pamatine mūsų literatūros klasika. Apie šiuolaikinio literatūros proceso vaisius dar per anksti kalbėti. Mūsų akyse raštija išsišakoja gausybe kūrybos linijų. Tačiau kokybės požiūriu – rašinėjimų daug, rašymų mažai. Ir tai kelia nerimą. Istorija grumės į ateitį. Mūsų negausios tautos lauks vis nauji išbandymai. Žmonės, atsidūrę ekstremaliose padėtyse, į rašinėjimus neatsirems. Atrama jiems bus tik rašymai. Ar mes sukursim į ką jiems atsiremti?

Abiem periodais pagausėjo ir laikraščių, savaitraščių, žurnalų. Anot J.Girdzijausko, 1904-1918 m. pasirodė 292 nauji periodiniai leidiniai. Iš jų, regis, tik keli ėjo dešimt ir daugiau metų, t.y. susikūrė gerą įvaizdį, sutelkė rašytojų grupes, subūrė skaitytojų ratą, turėjo didelę įtaką lietuvių kultūros raidai ("Lietuvos ūkininkas", "Šaltinis", "Viltis", "Lietuvių tauta", "Lietuvos žinios", "Aušrinė", "Ateitis"). Dabar periodinių leidinių išleidžiama taip pat (kaip ir knygų) keleriopai daugiau. Tačiau kultūrinių leidinių, turinčių ilgametes tradicijas ir darančių nemažą įtaką visuomenei, kaip ir anuomet, tėra keli ("Literatūra ir menas", "Metai", "Kultūros barai" ir kt.). O ir šių "gyvybė" priklauso nuo sveiku protu sunkiai paaiškinamos poros finansavimo fondų malonės. Šiemet toji malonė užgesino "Nemuno" skleistą šviesą. Vis sunkiau sekasi išleisti net mėnraštį "Metai". Žurnalą, kuris yra pirmoji gaivių dvelksmų literatūroje ir visuomeniniame gyvenime atpažinimo institucija. Žurnalą, kuris yra nuolatinis literatūros kokybės kriterijų įtvirtintojas kasdieniame raštijos sraute. Tuo tarpu šio žurnalo leidybos finansavimui Kultūros ir sporto rėmimo fondas šiemet nepridūrė nė lito. Fondai paremia kone šimtų menkaverčių leidinių leidybą, o mūsų raštijos flagmanus pamažėl skandina. Kažkas esmingai bloga vyksta demokratiškai suformuotų visuomeninių fondų karalystėje.

Raštijai įtakinga demoniškoji ponia Cenzūra, regis, galėtų pasikrikštyti ir Neprarandamosios, ir Nemirtingosios vardais. Ši ponia nepajėgė įsiskverbti tik į pogrindinę spaudą. Draudžiamoji raštija (iki 1904 m.) buvo laisva. Legaliąją (nuo spaudos draudimo panaikinimo 1904 m.) kontroliavo vaizdžios cenzūra. Dabar valdžios cenzūros nėra. Tačiau klesti rinkos, pinigų cenzūra. Čia jau reiktų tarti: kažkas esmingai bloga vyksta apskritai Demokratijos karalystėje.

Anot J.Girdzijausko, per keturiolika metų nuo spaudos atgavimo buvo padėti XX a. lietuvių literatūros pagrindai. Subrendo tradicinės literatūros kryptys – realizmas, romantizmas. Buvo nužymėti modernėjimo keliai, vedę į neoromantizmą, impresionizmą, simbolizmą, taip pat ir į estetizmą bei ekspresionizmą.

Veikiausiai niekas dar negalėtų pasakyti, kokie literatūros pagrindai buvo tvirtinami ar klojami per pastaruosius keturiolika metų. Literatūra keitėsi greičiau negu ją suprantanti ir įvertinanti literatūrologija. Nebepaisė kokybės kriterijų rašinėjimų literatūra, nebepaisė jų ir literatūrologija. O kai rašymų literatūra, nebeišsitekusi kanoniškų sampratų raštijoj, tapo netikėtų formų paraliteratūra, literatūrologai sutriko. Susigriebė, jog tam, kad galėtų adekvačiai suprasti ir vertinti naująją rašymų literatūrą, jiems būtinai reikia naujų darbo instrumentų – naujų terminų, sąvokų, kategorijų. Pirmieji naujomis "technologijomis" kritikoje rūpintis pradėjo literatūrologai Vytautas Martinkus ir Jūratė Sprindytė. Šios autorės publikaciją "Grįžkime prie abėcėlės" "Literatūroje ir mene" (2004, Nr. 10, p. 7) galėtume laikyti Mažuoju literatūrologijos manifestu, kuriame savitomis, preciziškomis formuluotėmis yra versifikuoti šiuolaikinės literatūros vertinimo kriterijai, solidžiai apginantys prigimtines literatūros priedermes ir supratingai adaptuojantys jų išsižadėjimo pagrindimus tekstuose, kad ir kaip avangardiškai jie būtų parašyti. Didžiuoju literatūrologijos manifestu laikyčiau veikalą, kuriame literatūros procesas J.Sprindytės "abėcėlės" kriterijais būtų praktiškai įvertintas.

Kalba po spaudos atgavimo kalbėjo carinės okupacijos sąlygomis ir dar neturėjo savo valstybės. Dabar padėtis yra nepalyginamai geresnė. Raštijos ir valstybės ryšys, užsimezgęs tarpukario Lietuvoje, yra sutvirtėjęs. Valstybė vertina knygą, skatina literatūros įtaką žmonių bendravimui, jų saviugdai. Ir nors mes norėtume atidesnio vertinimo, patikimesnio skatinimo, aukštėliau ištarti žodžiai Kalbos ir knygos metais spaudos lotynų raidėmis atgavimo 100-mečio išvakarėse skamba oriai.

Istorija ir neva istorija niaujasi, stengiasi pergudrauti viena antrą. Žmogus sunkiai besusigaudo, kuo tikėti, kaip gyventi. Susiklosčius tokiai tautos būsenai turėtume ypač vertinti kiekvieną smiltį, sutvirtinančią mūsų orumą.

PETRAS DIRGĖLA

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
14:19:02 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba