Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-26 nr. 2994

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas P. Bložė.
MŪZAI: LAMENTOSO
3
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE11

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI4
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• ORUMO SMILTYS1
• SPAUDOS DRAUDIMO DOKUMENTAS
• Prie redakcijos apskrito stalo kalbasi istorijos profesoriai ANTANAS TYLA, EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS, kalbininkas BRONYS SAVUKYNAS, poetai KORNELIJUS PLATELIS ir LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
KONSPIRACIJOS MOKYKLA PRIE BALANOS
5
• KORNELIJUS PLATELIS kalbina VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.
LIETUVIŠKAS NUOSEKLUMAS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS6
• VLADAS BRAZIŪNAS1

PROZA 
• Birutė Jonuškaitė.
INTEGRACIJA
3

VERTIMAI 
• Jan Baudouin de Courtenay.
LIETUVIŲ RAIDYNO KLAUSIMAS RUSIJOS VALSTYBĖJE IR JO IŠSPRENDIMAS

LITERATŪRA 
• Aušra Martišiūtė.
VEIKIANČIO ŽMOGAUS GIMIMAS
2

KALBOS SKILTIS 
• Jonas Klimavičius.
DARBAI IR KALBOS, ŠVENTĖS IR FIESTOS KALBOS IR KNYGOS METAMS ĮSIBĖGĖJANT
6

KNYGOS 
• ŽODŽIO DUONA IR VYNAS
• JANAVIČIUS V. RAŠTAI
• GEDIMINO LAIŠKAI

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
EPOCHOS SIMBOLIS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBOS ATRADIMAI
7

TEATRAS 
• Julius Būtėnas.
VILNIUS – MŪSŲ TEATRO LOPŠYS

MŪSŲ PUBLIKACIJA 
• Mikalojus Katkus.
ATSIMINIMAI APIE SPAUDOS DRAUDIMO LAIKUS
5

MOKYKLAI 
• GERBIAMI KOLEGOS MOKYTOJAI,2
• 100 EILĖRAŠČIŲ APIE KNYGNEŠIUS12

JAUNIMO PUSLAPIS 
• GENERUOTOS SPAUDOS MUTACIJOS3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jekaterina Lavrinec.
ŠIS TAS APIE INTERAKTYVUMĄ
19

KRONIKA 
• KNYGNEŠIŲ IR DARAKTORIŲ ATMINIMUI7
• PARODA "SPAUDOS DRAUDIMO LAIKŲ DOKUMENTAI IR LEIDINIAI"
• SPAUDOS ATGAVIMO SUKAKTIS – TARP PRARADIMO IR ATRADIMO NUODĖMIŲ4
• TARPTAUTINĖS MOKSLINĖS KONFERENCIJOS SPAUDOS ATGAVIMO 100-MEČIUI PAMINĖTI

DE PROFUNDIS 
 RETRO PABIROS APIE KNYGNEŠIŲ GADYNĘ6

DE PROFUNDIS

RETRO PABIROS APIE KNYGNEŠIŲ GADYNĘ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Iliustracija iš V.Kudirkos "Raštų" (Tilžė, 1909)

Kudirka V. Lietuvos tilto atsiminimai. – K., 1933, p. 5:

... O čia matote, koks dalykas. Padaugintai sargybai įsakyta gaudyti lietuviškus laikraščius ir knygas. Žvalgai nežino, kas tai yra laikraščiai ir knygos, tad jiems tiesiog liepta "lovit bumagu" – (gaudyti popierių)...

Kudirka V. Cenzūros klausimas. – K., 1933, p. 39–40:

...Kaip tai tupykla nepriklauso prie spaudos dalykų? – supyko Juda Izvergovič Podleckoj... Sėdo Juda Izvergovič ir surašė ilgą ilgą raštą maždaug tokio turinio: Aš atėjau naikinti lietuviškos spaudos ir noriu atlikti tai sąžiningai. Mano nuomone, lietuviškos spaudos išnaikinimas reikalauja naikinti ne tik knygas ir laikraščius, bet kiekvieną daiktą, kuriame lietuviškai parašyta, ar tai bus tupykla, kaip šiuo atveju, kluonas ar klėtis, ar kitokia trioba, tuščia ar pilna. Tai galima padaryti tik tada, jeigu ir trioba su lietuvišku antrašu cenzūros bus priskirta prie spaudos dalykų. Kad vyriausybei neatsieitų per daug brangiai, pav., kluono siuntinėjimas į Vilnių, galima kluoną sudeginti vietoje. Žmones, kurie gelbėtų tokį kluoną nuo ugnies, reiktų laikyti politiniais nusikaltėliais ir bausti administratyviniu keliu. Tuo būdu 1) būtų visiškai užkirstas kelias lietuviškai spaudai 2) visada būtų pakankamai politinių nusikaltėlių; iš to būtų aišku, kad teisingi viešpaties ciesoriaus tarnai atsimena savo pareigų šventumą...

Kudirka V. Iš tėvyniškos dirvos:

O yra daug tokių ligotų Lietuvių, besisitengiančių kiek įmanant išsinerti iš lietuvystės. Dėl persergėjimo sveikųjų, paduosiu čia žymius tos baisios ligos. Ligoniai 1) lietuviškos šaknies pravardes permaino ant svetimtautiškų: a) užbaigiant vieton aitis, unas ir kt. ant skicki ir kitaip, b) numetant tiesiog galą pravardės lietuviškos (iš Milinikaitis lieka Milini, iš Bijunas – Bijun), c) dirbant visokias permainas viduryje pravardės ir gale (Raudonius – Rovdan, Šiaučiūnas – Ševčun arba Ševčynski, Draugaitis – Dravgatt, Pirdžius – Pirdžinski ir daug kitokių); 2) saugojasi lietuviškai kalbėti arba kalba čvierydamiesi ir lyg rodydami per tai savo malonę lietuviškai kalbai; 3) užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimtaučių, paraudonuoja, lyg šutytas vėžys. Nurodžiau čia tik ant stambiausių ligos žymių, o yra daug da smulkių...

("Varpas", 1889 m., Nr. 11, p. 166.)

Kudirka V. Tėvynės varpai:

Tikrų tikriausia priežastimi atsiradimo "Naujos Aušros" yra liga v. mania redaktoria. Atsitaiko žmonės, šiuomi žygiu Lietuviai, kurie, ar pagirti kieno, ar pabandę palaikyti redaktoriaus papartį, įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai, o ta nabagė Lietuva išsyk sugriūtų, - na ir leidžia vieną laikraštį po kitam ant tėvynės naudos... Dabar turime "Naują Aušrą", paskiau turėsime: "Naują garsą", "Naujas žinias", "Naują Tetutę" ... Mat, eis gadynė atnaujinimo senųjų laikraščių vardų ...

("Varpas", 1892 m., Nr. 7, p. 102.)

Berželis: [Vileišis J.] Įvairūs atbalsiai:

... Yra gerai žinoma, jog buvusysis apšvietimo ministras Zenger ir Pobiedonoscev buvo priešingi visiškam liet. spaudos sugrąžinimui. Zenger buvo net padavęs projektą, kad spaudą leistų tik suvalkiečiams. Nors tai ir labai juokingai išveizdi, vienok toksai popieris buvo ir Plėvė turėjo nemažai rašalo sunaudoti išrodymui, jog toksai kardono įtaisymas viduryje viešpatystės nėra galimas, jog užlaikyti tokį kardoną jis neišsigali ir negali apsiimti. Toliaus, buvo taip pat Zengerio paduotas projektas, idant būtų leista spausdinti tik religinio turinio knygas, o jeigu jau reikės leisti ir kitas, tai idant toms knygoms būtų daroma da specijališka cenzūra, būtent pradedamųjų mokyklų direkcijos. Plėvė nesutiko nė su tuo apribavimu ...

("Varpas", 1904 m., Nr. 7, p. 100.)

Kapsukas V. Spaudai leidus:

Matydami, kokius vaisius pagamino lotyniškųjų raidžių uždraudimas, kurie – nekurie valdžios tarnai jau 1897 ir 98 m. sakė, kad geriausiai būtų, leidus lietuviams spaudą; tokios nuomonės buvo... pradedamųjų Suvalkų gub. mokyklų viršininkas Nenadkevyč, Varšuvos apygardos teismo rūmų prokuratorius Turau, Kauno gub. gubernatorius, vyriausiojo štabo viršininkas, taip pat buvo palinkę į tą pusę: Varšuvos mokslo apygardos kuratorius Lygin, generolas – gubernatorius Imeretinsky ir, galima sakyti, visas ministerių komitetas... Ir ne carui ar kokiems jo tarnams mums reikia dėkavoti už jų "mielaširdystę": [Pst.: Spaudos draudimo panaikinimu ir cenzūros legaliai spaudai įvedimu pagal tą patį principą, kaip legalizuojant prostituciją, labiausiai suinteresuoti buvo būtent jie], ne geltonsnapiams politikams ir diplomatams, ne kokiems juristams, ne Maciejausko ir Višinskio bylom ir ne tiems kyšių davėjams, o pirmiausia tiems, kurie rūpino ir platino priešingus valdžiai raštus, buvo kankinami kalėjimuose ir ištrėmime, kurie buvo daugelio savo pačių brolių nesuprasti, niekinami, kunigų keikiami, žmonių pirštais badomi !..

("Draugas", 1904 m., Nr. 2, p. 53–54.)

Spaudos sukaktuvių minėjimas:

Ketvirtadienį, gegužės mėn. 9 d. ruošiamas iškilmingas spaudos sukaktuvių minėjimas valstybės teatre. Pradžia lygiai 2 val. dieną; pabaiga apie 5 val. popiet. Publikai įėjimo bilietai nuo 50 ct. iki 4 litų. Bilietų galima gauti valstybės teatro dramos kasoje, kasdien nuo 11 iki 1 val. dieną ir nuo 5 iki 8 val. vakare. Į garbės prezidiumą pakviesta spaudos draudimo gadynės spaudos darbuotojai – veteranai, - apie 13 asmenų; scenoje bus ir knygnešiai, kurie atvyks ...

("Diena", 1929 m. gegužės 7 d., Nr. 26, p. 3.)

Šliūpas J. Kam džiaugsmas, o kam vargai:

"Liet. Aido" redakcija nori, kad parašyčiau straipsnelį 50 metų "Aušros" sukaktuvėms paminėti. Iki šiolei esmi skaitęs daugelį apie "Aušrą" visokeriopų minėjimų, tačiau teisybės apie jos įsteigimą nedaug teužtikau, o apie aušrininkų likimą mažai kas teužsimena... Galimas yra daiktas, kad d-ras Basanius: [J.Basanavičius] pats tikėjo buvęs "Aušros" įsteigėju dėl to, kad jo pavardė įrašyta "Aušroje". Jis parašė taipogi gražią įžangą... Kas teisybė, tai ne melas. Bet pasirengimas "Aušrai" leisti ėjo iš trijų šaltinių. Neturiu abejonės, kad vienas šaltinis tryško iš d-ro Basaniaus ... Manau prie tos grupės priskaityti reikia ir p. Vištalių: [A.Višteliauską], kuris tvirtindavo, kad jam laikraštį leisti įkvėpęs buvo mintį žinomasai Ig.Kraševskis. Antroji grupė spietėsi apie Martyną Šernių ... Jis turėjo įtakos į Jurgį Mikšą, Merčių: [Martyną] Jankų ir kitus lietuvmylius anuometiniuose Prūsuose.Trečiojoje grupėje vadovaujančia dvasia buvau aš ir Maskvoje gyvenusioji liet. studentija. Mes leidome hektografuotąją "Aušrą" Maskvoje nuo 1881 m. ir, paėmęs iš generalgubernatoriaus užsienio pasą, aš vykau vasarą 1882 m. į Prūsiją apsižvalgyti, ar negalima būtų tas laikraštis leisti spausdintas; vardą jo jau mes turėjome Maskvoje, ir tas vardas pasiliko... "Aušros" dvasios palaikytojais buvo: d-ras Basanius, Vištalis, Mikšas, Jankus, Miečius Silvestravičius, d-ras Sauervein ("Girėnas") ir (turbūt) aš. Pinigų daugiau pradžioje įdėjo Šernius, o vėliau Jankus ir Mikšas. Žinoma, šiandie – kada tauta mini su pagarba "Aušrą" – prisimetėlių atsiranda daug, lyginai kaip ta pasakos musė, nutūpusi ant jaučio rago kad gyrėsi ir ji drauge dirvą arusi ... Iš aušrininkų sveiki išėjo ir mažiausiai nukentėjo d-ras Basanius ir Šernius. Kitų likimas nepavydėtinas. Vištalių vokiečiai išvijo iš Orlinco ... su šeima išvažiavo į Braziliją, kur dvejetui vaikų mirus, nusikėlė į Buenos Aires ... netekęs lygsvaros: [Pst.: dėl finansinių ir dvasinių netekčių, blogos sveikatos] sukėlė suirutę šeimoje ir galiau pateko į psichiatrinę ligoninę, kur po ilgų metų baigė savo amželį ... Mikšas, gavęs iš tėvų savo dalį, įsitaisė Tilžėje spaustuvę, kur spausdino "Aušrą" ir kitas liet. knygas. Bet šiek tiek prasiskolino ir negalėdamas vekselių smulkiomis sumomis laiku sumokėti, tapo antstolio varžytinėse už menką kainą išparduotas. Nei Basanius, nei kiti, nors galėjo, pagalbon neatėjo, ir – sako – dėl 1000 markių visas reikalas žlugo !.. mirė kerštingai minėdamas savo pasišventimą lietuvybei. M.Silvestravičius buvo Kalnujuose pas Raseinius dvarponiu, netekęs ūkio ir žmonos, kuri jį pametė, gyveno Vilniuje, leido "Litvą" ragindamas poniją metus lenkybę grįžti prie lietuvybės, gyveno vargingai ir mirė kaip vargo pelė ... Nagi turiu pasakyti, nors nemėgdamas, šį bei tą ir apie save ... Per 33 metus dirbdamas Amerikoje, parsivežiau geroką žiupsnį pinigų, sukišau juos į bendroves atstatymui Lietuvos, ir ten didelė dauguma mano turto žlugo, bendrovėms susilikviduojant. Mirė žmona ("Eglė"), mano vargų draugė. Nenorėdamas kristi našta ant vaikų sprando, vedžiau antrą žmoną. Vaikai atšalo, pasipūtė ir nusikreipė nuo manęs. Laimė dar, kad p.: [V.]Čepinskiui tarpininkaujant, valdžia paskyrė pensiją, tai pavalgyti turiu šaltinį, bet skolų likusių dėl santykių su žlugusiomis bendrovėmis išsimokėti neištesu. Damoklo kardas karo ant mano galvos: galiu dar atsidurti gatvėje... Taigi Lietuva mini su džiaugsmu "Aušros" patekėjimą, bet aušrininkai savo gyvenime mažai šviesių dienelių teturėjo.

("Lietuvos aidas", 1933 m. kovo 18 d., Nr. 63, p. 3.)

Fijalkauskas S. 80 metų amžiaus knygnešio trečios vestuvės:

Spaudos draudimo laikais Ariogalos apylinkėse spaudą platino daug asmenų, iš kurių vienas dar tebeplatina, būtent S.Žeglinskas, 80 metų senukas... Švietimo Ministerija, atsižvelgus į senelio darbus, paskyrė pensiją 75 litus ... Iš Žeglinsko knygas mažai kas perka, už tai kad jo knygos labai seno leidimo ir apdriskusios. O visgi jisai nemano skirtis su savo numylėtu darbu iki mirties. Ž. jau dvi savo gyvenimo drauges palaidojo ir šiomis dienomis veda trečią žmoną, su kuria tikisi ilgo gyvenimo ir skaitlingos šeimynos. Paskutinis knygnešio pageidavimas vargu ar išsipildys. Bet kas gali žinoti ? Su tokiais ištvermingais seniais juokų nėra. Turkas Zara Aga gyrėsi net 10 metų turėdamas vaikų susilaukė.

("Diena", 1932 m. sausio 24 d., Nr. 4, p. 3.)

Prieš mirtį norėjo žvilgterėti į knygą:

"Dienos" 4 Nr. buvo rašyta korespondencija iš Ariogalos apie 80 metų amžiaus knygnešio Žeglinsko vestuves ir apie jo gyvenimo nuopelnus. Iš jo paties žodžių sužinojau, kad vedęs tik dėl to, kad buvo įsimylėjęs ir svajojo sulaukti gražių vaikelių... Ž. svajonės neišsipildė, pagyvenęs vos keletą savaičių su savo gyvenimo drauge kovo mėn. 13 d. atsiskyrė iš gyvųjų tarpo. Žeglinsko mėgiamiausias amatas buvo platinti bei pardavinėti knygas, kurių dar daug liko neišparduotų. Prieš mirtį knygnešys paprašė savo numylėtos žmonelės, kad atidarytų dėžę, kurioje sukrautos jo knygos, kad jis galėtų nors prieš mirtį paskutinį kartą į tas brangias knygas žvilgterėti ...

("Diena", 1932 m. kovo 27 d., Nr. 13, p. 3.)

Parengė Alvydas Surblys

 

Skaitytojų vertinimai


7210. Edita :-) 2004-03-29 21:17
Įdomu ir negirdėta. Atrodo,ką gali naujo apie tai pasakyti ir juo labiau šmaikštaus,o vis dėlto...

7263. pastaba2004-04-01 00:54
Prieš metus 2003-04-13 23:42 PĖTERO BRŪVERIO staripsnio VIENEILIAI komentaruose numeriu 1759 keule parašė:
"guldau galvą prieš prisirpusi runkeli". Nuo to ir prasidėjo, kad kai kurie politikai iki šiol guldo galvą prieš runkelius. O jei neguldo, tai bent kepurę nusima.

7279. apologetas (neblefuoju) :-) 2004-04-01 13:33
Keule -gyva/s klasikas/klasikė. Jos komentarai nepasimiršta. Guldau galvą prieš ją. Ir skrybėlaitę nusiimčiau, jei turėčiau. "Kiepką" irgi beretą.

7286. Rrrr2004-04-02 05:36
Keulės yra skanios, runkeliai žmogiena atsiduoda. Vo.

22184. Giedrius2006-02-07 17:53
Gerai padarysiu baigiajama darba !!!

35393. skaistuuuuu...xs2007-02-24 10:21
visajj ydomu...ypatingai kaj rasaj referata apie tai...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
14:18:55 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba