Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-26 nr. 2994

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas P. Bložė.
MŪZAI: LAMENTOSO
3
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE11

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI4
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• ORUMO SMILTYS1
• SPAUDOS DRAUDIMO DOKUMENTAS
• Prie redakcijos apskrito stalo kalbasi istorijos profesoriai ANTANAS TYLA, EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS, kalbininkas BRONYS SAVUKYNAS, poetai KORNELIJUS PLATELIS ir LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
KONSPIRACIJOS MOKYKLA PRIE BALANOS
5
• KORNELIJUS PLATELIS kalbina VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.
LIETUVIŠKAS NUOSEKLUMAS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS6
• VLADAS BRAZIŪNAS1

PROZA 
• Birutė Jonuškaitė.
INTEGRACIJA
3

VERTIMAI 
• Jan Baudouin de Courtenay.
LIETUVIŲ RAIDYNO KLAUSIMAS RUSIJOS VALSTYBĖJE IR JO IŠSPRENDIMAS

LITERATŪRA 
• Aušra Martišiūtė.
VEIKIANČIO ŽMOGAUS GIMIMAS
2

KALBOS SKILTIS 
• Jonas Klimavičius.
DARBAI IR KALBOS, ŠVENTĖS IR FIESTOS KALBOS IR KNYGOS METAMS ĮSIBĖGĖJANT
6

KNYGOS 
• ŽODŽIO DUONA IR VYNAS
• JANAVIČIUS V. RAŠTAI
• GEDIMINO LAIŠKAI

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
EPOCHOS SIMBOLIS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBOS ATRADIMAI
7

TEATRAS 
• Julius Būtėnas.
VILNIUS – MŪSŲ TEATRO LOPŠYS

MŪSŲ PUBLIKACIJA 
• Mikalojus Katkus.
ATSIMINIMAI APIE SPAUDOS DRAUDIMO LAIKUS
5

MOKYKLAI 
• GERBIAMI KOLEGOS MOKYTOJAI,2
• 100 EILĖRAŠČIŲ APIE KNYGNEŠIUS12

JAUNIMO PUSLAPIS 
 GENERUOTOS SPAUDOS MUTACIJOS3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jekaterina Lavrinec.
ŠIS TAS APIE INTERAKTYVUMĄ
19

KRONIKA 
• KNYGNEŠIŲ IR DARAKTORIŲ ATMINIMUI7
• PARODA "SPAUDOS DRAUDIMO LAIKŲ DOKUMENTAI IR LEIDINIAI"
• SPAUDOS ATGAVIMO SUKAKTIS – TARP PRARADIMO IR ATRADIMO NUODĖMIŲ4
• TARPTAUTINĖS MOKSLINĖS KONFERENCIJOS SPAUDOS ATGAVIMO 100-MEČIUI PAMINĖTI

DE PROFUNDIS 
• RETRO PABIROS APIE KNYGNEŠIŲ GADYNĘ6

JAUNIMO PUSLAPIS

GENERUOTOS SPAUDOS MUTACIJOS

Idėjų dirbtuvių-leidyklos "Vario burnos" strategijos pagal Tomą S. Butkų

[skaityti komentarus]

iliustracija
Visuomenei naudingas darbas
"Generuotos kalbos mutacijos" fragmentas

Kas yra "Vario burnos"? Garsas, tekstas, vaizdas ar tiesiog idėja, išreikšta įvairiomis priemonėmis?

Geriau galėčiau atsakyti į klausimą, kas jos nėra: komercinė, lobistinė, populistinė, rinkiminė etc. organizacija. Jei vis dėlto manote, kad į šį klausimą neatsakiau, galiu papildyti: VB yra Rafinuoto pamišimo iniciatyvos. Nors pats esu linkęs manyti, kad VB iš viso nėra.

"Generuotos kalbos mutacija" (toliau – GKM). Kaip tu galėtum apibrėžti jos koncepciją? Nežinau kodėl, bet man kyla asociacijos su Algimanto Mackaus "Neornamentuotos kalbos generacija".

Tikslus pastebėjimas. Šioje knygoje tai išreikšta tam tikromis nuorodomis. Du jos skyriai yra tiesiogiai susiję su A.Mackaus ir A.Camus biografinėmis pranašystėmis, kurios man svarbios būtent mutacijos aspektu. Žiūrint iš šiandienos perspektyvos įdomu, kaip šių autorių mintys keičia jų gyvenimus; kaip tai, kas buvo jų pasakyta, susiję su tuo, kas jiems atsitiko. Pagrindinė "mutacijos" mintis yra ta, kad nėra jokių pranašysčių – tai viso labo įsikalbėjimai, sureikšminimai. "Į Dievo masę dūžtančios avarijos". Autorius šitaip tęsia katastrofistų (A.Škėmos, A.Camus) gyvenimo liniją____________

Kino suvokimo teorijos teigia, kad žiūrint filmą sąmoningai suvokiamas tik vaizdas, o garsas suprantamas pasąmoningai. Tavo multimedijos darbai yra žiūrimi, klausomi ar skaitomi? Kuri iš šių percepcijų svarbiausia?

"Multimedija" - skamba patraukliai. Nieko rimto negalėčiau pasakyti teoriškai – VB šiose rogėse visai neseniai. Galiu paminėti tik du projektus, susijusius su šia gan nauja disciplina: "Negalėjimo dėžė" – esė atlikta garsinių efektų pagrindu 2002 rudenį Ajovoje, JAV. Kitas bandymas buvo "Kintančio teksto, garso ir vaizdo projekcijos "Generuotos kalbos mutacijai", pristatytas šiemet Vilniaus knygų mugėje. Tai pirmas rimtesnis mano bandymas derinti muzikinį, vizualinį ir tekstinį poetinės erdvės elementus (atliktas kartu su Donaldu Apanavičiumi). Nemanau, kad kuris nors iš minėtų elementų kaip percepcijų turi būti svarbesnis. Priklauso nuo reginio sumanymo ir režisūros. Be abejo, ir auditorijos.

Kintančios teksto ir spaudos strategijos iškelia vieną pagrindinių problemų: kas yra autorius? Pasak R.Barthes’o teorijų, autorius mirė jau 7-8 dešimtmetyje kartu su naujojo postmoderniojo romano (ir ne tik) pradžia. Tavo knygutės ("čiabukai" – iš angliško žodžio chapbook (chapter book), reiškiančio "skyriaus knygelė") ir tekstai taip pat sąlygoja savitą autoriaus supratimą?

Tradicinė autoriaus, kaip visagalio ir vienintelio kūrėjo, samprata išties gan kontroversiška. Aš, kaip knygos autorius, GKM atveju save suvokiu būtuoju laiku... Būtent šios knygos idėja yra ta, kad jai išvydus šviesą, autorius tarsi pasitraukia iš jos gyvenimo lauko, tampa vienu iš daugelio jos kitų gyvenimų autoriumi (todėl dabar jaučiuosi taip, tarsi manęs čia nebuvo). Būtent skaitytojai yra knygos autoriai, o ne interpretatoriai, natūraliai įsitraukiantys į neišvengiamą rašymo-skaitymo kartotės procesą. Ir būtent jie yra čia (visai ne kiniškas užrašas – čia būk). O visos "Vario burnos" yra tik suakmenėję Tihuanako rašytojai, vario ekspertai, literatūrinių ekspedicijų autoriai, tačiau tuo pačiu liūdniausia pasaulio grupuotė...

Per projekto "Generuotos kalbos mutacijos" pristatymą knygų mugėje pastebėjau, kad publika, kuri būtų palanki tavo darbams, beveik nedalyvavo? Ar tu jauti auditorijos trūkumą/susidomėjimą?

Veiklos pradžioje galvojau, kad visa tai, ką darome, yra pogrindis. Vadovavausi mintimi "kam įdomu, tas susiras". Tačiau prieš 1,5 metų pradėjome dirbti viešumo kryptimi. Tobuliname savo interneto puslapį, dalyvaujame tarptautinėse parodose ir panašiai.

Kalbant apie GKM pristatymą knygų mugėje – laikas galbūt buvo ne pats tinkamiausias. Nors žiūrint pagal išplatintos informacijos kiekį, auditorija galėjo būti ir didesnė. Apskritai susidomėjimas VB pastaruoju metu suaktyvėjo. Ir tai visai gerai nuteikia. Vis dėlto didesnė bėda yra ne tai, kad į poezijos renginį susirenka 20-30 žmonių (kurie gal ir nesupranta kas čia vyksta ir kodėl jie čia atėjo), bet tai, kad oficialioje (ak, tas grėsmingas off...) literatūrinėje spaudoje apskritai mažai dėmesio skiriama panašiems dalykams (vadinamas diskurso vakuumas). O jei skiriama, tai atrodo, kad tie žmonės iš medžio iškrito (pvz.: neseniai išėjęs Vilniaus universiteto veikalas apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą). Čia reikėtų sveikinti "Ore" ir kt. panašias iniciatyvas, kurioms svarbiau ne teorijos ar tradicijų tąsos, o paprasčiausias noras būti šiandieninio gyvenimo sraute.

Generuotos spaudos mutacijų reiškinys egzistuoja ne tik Lietuvoje. Kokios yra įdomesnės užsienio praktikos?

Kalbant apie mažų knygelių leidybą, orientuotą į literatūrą ar šiuolaikinius menus – yra tiek, kad ir nesuskaičiuosi. Leidyklų, taikančių senąją Gutenbergo praktiką, yra beveik visose industrinėse išsivysčiusiose šalyse – jos didelį dėmesį skiria tipografijai ir senajai spausdinimo technikai. Tačiau man yra aktualesnė leidyba, kuriai svarbiausia idėjos, formos ir turinio koncentracija, t.y. tai, kai leidyba tampa filosofija. Iš gigantų galėčiau paminėti "Phaidon" leidyklą Londone, leidžiančią ir ekskliuzyvinius prabangius leidinius, kurie, tiesa, yra skirti platesnei intelektualiai auditorijai. Pernai Venecijos bienalėje aptikau įdomią menininkų grupę "Fabrica", dirbančią meno komunikacijos srityje.

Kaip vertini latvių grupės "Orbita" veiklą/leidinius? Jie dažnai teksto skaitymo metu demonstruoja savo aktorinius sugebėjimus, o fone stovintis televizorius rodo vaizdus ir transliuoja elektroninę muziką.

"Orbita" yra įdomus ir reikalingas reiškinys, jos pasirodymai buvo ne kartą pristatyti Vilniuje ir Klaipėdoje. Jų propaguojamame vienalaikio garso (muzikos), vaizdo ir skaitomo poetinio teksto derinyje atskiri elementai yra susiję tik tuo, kad vyksta vienoje erdvėje. Bendrais bruožais "Orbitos" kūryba yra panaši į daugelį civilizuotų meninių renginių, kurių tikslas visų pirma yra sudominti didesnę ir jaunesnę auditoriją. Tai, deja, ignoruoja mūsų parlamentinė literatūros tradicija.

Beje, mano nuomone, tik privačios iniciatyvos padės išjudinti tokias tradicines sustabarėjusias sąvokas ir jomis grįstas institucijas kaip literatūra, dailė, fotografija. Privačios iniciatyvos, varomos vidinės jėgos, ir turinčios kompleksinį požiūrį bus pajėgios interdisciplininėmis priemonėmis sukurti aktualius ir įdomius kultūros dirbinius.

Kaip vieną iš generuotos kalbos/spaudos pasireiškimo būdų minėjai savo tekstūras, spausdintas "Žiemos poezijos" almanachuose. Kolega Linas minėjo, kad jos net nebuvo palaikytos kūryba ar tekstu, kad būtų galima sumokėti honorarą? Ar galėtum paaiškinti tekstūrų sąvoką ir su jomis susijusias problemas?

Tekstūra yra tas pats tekstas, per kurį pervažiavo plentvolis. Jei rimčiau, tekstūra yra vienas iš eksperimentinės poezijos tipų, sukurtų tekstinę informaciją konvertuojant į vizualinę. Tai tarsi dvimatė istorija. Pirmosios tekstūros "Sniego kasimas" spausdintos pirmame Žiemos poezijos almanache taip pat turi savo istoriją (jas galima rasti http://www.varioburnos.com/shops/projektai/gkm_neskelbti_lt.htm). Taip pat egzistuoja problema ir su Lietuvos leidėjais. Arba tavo kūryba netelpa į "kažkokius" rėmus, arba žmonės, užsiimantys leidyba, nėra suinteresuoti savo darbą padaryti gerai ir iki galo. Panašiai nutiko ir 1999-ųjų PP almanache spausdinant mano "Atgimimus" ir M.Gimžausko "Čekių eilėraščius". Leidėjas pasakė, kad honorarų nemokėsim, nes čia ne poezija, o kažkoks š...

Pereiname prie kito aktualaus klausimo: kokia yra literatūros kritikų pozicija tavo veiklos atžvilgiu?

Kol kas jokia. Nors reikėtų jų pačių paklausti. Tiesa, keletą kartų poros akademinių autorių buvo minėtas pastišas, fragmentiškumas, istorinių stilių mėgdžiojimas ir panaši retorika, išmokta iš klasikinių postmodernizmo teorijos vadovėlių, ne per seniausiai pasirodžiusių lietuvių kalba. Tiesą sakant, generuotos spaudos interpretacija lyrizmo tradicijos fone yra mažų mažiausiai keista... Nors būta ir pozityvesnės kritikos, kuri, deja, labiau pogrindinė ir asmeninė. Vertinu vidinę refleksiją, nesvarbu, pozityviu ar negatyviu kampu tai pasukta prieš autorių ar patį objektą. Vieša diskusija taip pat nepakenktų. Visa tai yra labai geras vaistas nuo virimo (ne)savo sultyse. Teigiamo poslinkio autoriumi galima laikyti Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, ne per seniausiai VB pateikusį vieną siurprizą…

Koks tavo vaidmuo spaudos atgavimo šimtmečio minėjime?

Kovo mėnesį Didžiojoje Britanijoje pristatinėju lietuvišką leidybą. Bandau pateikti Lietuvą įdomiausiu kampu, tai yra, sudominti pogrindžio laikotarpio spaudos fenomenu. Tokie reiškiniai kaip knygnešiai ir samizdatas (saviveiklinė pogrindinė leidyba sovietiniais metais – V.M.) yra unikalūs Europos leidybos fone, o gal ir pasaulyje. Draudimas iš vienos pusės yra neigiamas faktas, tačiau iš kitos pusės jis spaudai suteikia tokį pagreitį ir kontekstą, kurio normaliomis sąlygomis neįmanoma įsivaizduoti. Samizdato metu egzistavo pogrindinės spaustuvės, tokios kaip V.Anziulio "Ab" ir kitos, spausdinusios dažniausiai religines ir žmogaus teisių gynimui skirtas knygas. Pasitaikydavo ir meninių samizdatinių leidinių. Minėta V.Anziulio spaustuvė buvo įrengta 7 metrai po žeme ir virš jos buvo šiltnamis. Ji per 10 metų sugebėjo išleisti 55 tūkstančius vienetų leidinių.

Tavo veiklą būtų galima pavadinti savotiška šių laikų knygnešyste, nes tu bandai "pogrindinėmis" priemonėmis kovoti prieš spaudos ir literatūros sustabarėjimą?

Sunku pasakyti. Nors negaliu neigti, jog man pačiam artimesnis Mažosios Lietuvos kontekstas. Pirmosios mano analfabetinės knygutės išleistos būtent Klaipėdoje 1992-aisiais. Kova – per gražiai pasakyta. Tai viso labo įsitikinimas, kad tuos pačius dalykus galima daryti kitaip, kitur ir visai dėl kitų priežasčių.

Parengė VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS

___________________

Puslapį rengia Linas Kranauskas (linas@ore.lt)

 

Skaitytojų vertinimai


7193. ts2004-03-29 14:04
jo jo jo. bet cia ne komentaras. cia atsiprasymas. iki rytojaus musu www.varioburnos.com dar nedirbs. skaitmenines spaudos draudimas pasirodo irgi imanomas. ts

7303. Cinikas2004-04-04 02:25
Kliedesiai negali buti remiami valstybes. Baisu.

7350. ZveriZ2004-04-06 13:19
manau, interaktyvuZ zaidimai - is tekstu pertekliauZ. kas dar neprisisotino tradiciniais tekstais, ir intertekstualiu zaidimu nesupras.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
14:18:54 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba