Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-26 nr. 2994

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas P. Bložė.
MŪZAI: LAMENTOSO
3
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE11

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI4
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• ORUMO SMILTYS1
• SPAUDOS DRAUDIMO DOKUMENTAS
• Prie redakcijos apskrito stalo kalbasi istorijos profesoriai ANTANAS TYLA, EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS, kalbininkas BRONYS SAVUKYNAS, poetai KORNELIJUS PLATELIS ir LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
KONSPIRACIJOS MOKYKLA PRIE BALANOS
5
• KORNELIJUS PLATELIS kalbina VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.
LIETUVIŠKAS NUOSEKLUMAS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS6
• VLADAS BRAZIŪNAS1

PROZA 
• Birutė Jonuškaitė.
INTEGRACIJA
3

VERTIMAI 
• Jan Baudouin de Courtenay.
LIETUVIŲ RAIDYNO KLAUSIMAS RUSIJOS VALSTYBĖJE IR JO IŠSPRENDIMAS

LITERATŪRA 
• Aušra Martišiūtė.
VEIKIANČIO ŽMOGAUS GIMIMAS
2

KALBOS SKILTIS 
• Jonas Klimavičius.
DARBAI IR KALBOS, ŠVENTĖS IR FIESTOS KALBOS IR KNYGOS METAMS ĮSIBĖGĖJANT
6

KNYGOS 
• ŽODŽIO DUONA IR VYNAS
• JANAVIČIUS V. RAŠTAI
• GEDIMINO LAIŠKAI

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
EPOCHOS SIMBOLIS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
TAPYBOS ATRADIMAI
7

TEATRAS 
• Julius Būtėnas.
VILNIUS – MŪSŲ TEATRO LOPŠYS

MŪSŲ PUBLIKACIJA 
• Mikalojus Katkus.
ATSIMINIMAI APIE SPAUDOS DRAUDIMO LAIKUS
5

MOKYKLAI 
• GERBIAMI KOLEGOS MOKYTOJAI,2
• 100 EILĖRAŠČIŲ APIE KNYGNEŠIUS12

JAUNIMO PUSLAPIS 
• GENERUOTOS SPAUDOS MUTACIJOS3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Jekaterina Lavrinec.
ŠIS TAS APIE INTERAKTYVUMĄ
19

KRONIKA 
 KNYGNEŠIŲ IR DARAKTORIŲ ATMINIMUI7
• PARODA "SPAUDOS DRAUDIMO LAIKŲ DOKUMENTAI IR LEIDINIAI"
• SPAUDOS ATGAVIMO SUKAKTIS – TARP PRARADIMO IR ATRADIMO NUODĖMIŲ4
• TARPTAUTINĖS MOKSLINĖS KONFERENCIJOS SPAUDOS ATGAVIMO 100-MEČIUI PAMINĖTI

DE PROFUNDIS 
• RETRO PABIROS APIE KNYGNEŠIŲ GADYNĘ6

KRONIKA

KNYGNEŠIŲ IR DARAKTORIŲ ATMINIMUI

[skaityti komentarus]

iliustracija
M.Miežinio "Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszkas žodynas" (Tilžė, 1894)

Panaikinus carinės Rusijos imperijos okupuotoje Lietuvoje spaudos draudimą, lietuvių kalba leidžiamose knygose bei periodikoje apie knygnešius bei daraktorius pasirodydavo tik atskirų žinučių, korespondencijų. Pavardės dažniausiai būdavo nerašomos, arba rašomi slapyvardžiai. Buvusieji knygnešiai bei daraktoriai, vengdami represijų, atvirai apie savo darbus nekalbėjo ir nerašė.

Nepriklausomybės metais (1918–1940) reikšmingus darbus apie spaudos draudimą, knygnešius bei daraktorius parengė Juozas Tumas-Vaižgantas, taip pat Vaclovas Biržiška, peržiūrėjęs Lietuvos archyve esančias bylas apie knygnešių įkliuvimus ir parengęs studiją, kurią pavadino "Lietuvių golgota" .

Kultūros istorikas, žurnalistas Petras Ruseckas surinko knygnešių prisiminimus bei atsiminimus apie juos ir išleido dvi knygas: "Knygnešys. 1864–1904", t. 1. (red. [sudaryt.] P.Ruseckas), Kaunas, 1926; 2-asis papild. leid. – Kaunas, 1938; "Knygnešys. 1864–1904", t. 2., Kaunas, 1928.

Parengtas spaudai trečias tomas ir visa surinkta rankraštinė medžiaga, 1944 m. areštavus P.Rusecką, dingo ir iki šiol nerasta. 1997 metais akademikas Vytautas Merkys iš prieškarinės spaudos išrinko dalį publikacijų apie knygnešius, parengė ir išleido 3-iąjį tomą: "Knygnešys. 1864–1904" (Petrui Ruseckui pagerbti; sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė V.Merkys; Vilnius, 1997).

Daug vertingos medžiagos buvo knygnešių pensijų bylose. Pensijas gaudavo apie 400 knygnešių bei daraktorių. Bet dalis šių bylų dingo arba dar nesurastos. Įvairiomis progomis nemažai apie knygnešius rašė prieškario metų periodinė spauda, pradedant dienraščiais ir baigiant parapijų laikraštėliais.

Antrosios bolševikų okupacijos metais apie knygnešius bei daraktorius spausdino straipsnius "Kraštotyra" ir kiti periodiniai leidiniai. Dažniausiai būdavo aprašomi laikraščio "Iskra" ir socialdemokratinės spaudos gabentojai bei platintojai.

Mokslininkai istorikai Vytautas Merkys, Antanas Tyla, Rimantas Vėbra ir kiti parengė ir išleido mokslo tiriamųjų darbų (Merkys V. "Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje", Vilnius, 1982; Tyla A. "Garšvių knygnešių draugija", Vilnius, 1991 etc.).

Atkūrus Nepriklausomybę fundamentalų mokslinį darbą, apibendrinęs savo mokslinius tyrinėjimus, parengė ir išleido akademikas Vytautas Merkys – "Knygnešių laikai, 1864–1904" (Vilnius, 1994). Ne mažiau reikšmingas leidinys: "Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904: Informacinė knyga" (Vilnius, 1994). Šioje knygoje įrašyti 2854 žmonės, įkliuvę su lietuviška spauda arba slaptai mokę vaikus skaityti lietuvišką raštą. Taip pat nurodyti 724 lietuviškos spaudos sulaikymai, kai kaltinamieji nebuvo rasti.

Platinusių draudžiamąją spaudą ir daraktorių, slaptai mokiusių vaikus, bet valdžios nesusektų, neareštuotų ir nebaustų, buvo keletą kartų daugiau. Jų pavardes galima rasti jau minėtose publikacijose, prieškarinėje spaudoje, archyvų dokumentuose.

Prozininkė, poetė, gydytoja Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė 1940 metais buvo surinkusi ir parengusi spaudai tris atsiminimų rankraščius apie spaudos draudimo laikų moteris: "Suvalkijos knygnešės", "Slaptos mokytojos – daraktorės", "Pirmosios knygnešės ir knygų platintojos". Deja , 1940 m. okupacija sustabdė jų spausdinimą.

1989 m. susikūrusios Knygnešio draugijos vienas pagrindinių tikslų buvo surinkti šiuos išsibarsčiusius įvairiuose šaltiniuose ir literatūroje duomenis ir parengti enciklopedinio pobūdžio leidinį. Rankraštis buvo parengtas, bet jo išleidimas užsitęsė.

1940 m. okupacija sutrukdė tinkamai pagerbti spaudos draudimui pasipriešinusius žmones. Nespėtas pastatyti architekto Karolio Reisono suprojektuotas muziejus-skaitykla Karo muziejaus sodelyje Kaune. "Šimto knygnešių sienelė" baigta statyti jau okupacijos metais (1940). Išstovėjusi iki 1950-ųjų, buvo nugriauta. Labai jau rėžė akį joje iškaltos Lietuvai nusipelniusių žmonių pavardės. Sienelė 1997 metais atstatyta, tačiau dabar pvardžių raidės prastai iškaltos, vos įskaitomos.

Dalis lėšų, kurių, remiantis Valstybine programa, prašoma pastato renovacijai ir remontui, galėtų būti duota nuolatinės ekspozicijos ar kambario, skirto Spaudos draudimo laikmečiui, įrengti kuriame nors Lietuvos muziejuje. Tokios ekspozicijos, kurioje būtų sutelkta informacija iš visos Lietuvos, dabar neturime. Ką parodysime užsienio lietuviams, kurių protėviai buvo priversti pasitraukti į užsienį, vengdami persekiojimo už lietuviškos spaudos platinimą?

Kuris muziejus tiktų, turėtų nuspręsti specialistai. Gal Karo muziejus Kaune, gal Nacionalinis muziejus Vilniuje, gal Genocido aukų muziejus (juk tai buvo rezistencija), o gal atsiras vietos planuojamame panteone Lukiškių aikštėje. Panevėžio rajone, Ustronės vienkiemyje, esantis muziejus yra regioninis, patalpa nedidelė. Muziejus Kudirkos Naumiestyje daugiausia atspindi Sūduvos knygnešių istoriją. Kol viskas bus nuspręsta ir įvykdyta, norėtųsi pamatyti ir turėti rankose nors rašytinį paminklą – Knygnešio draugijos parengtą knygnešių bei daraktorių biografijų žinyną. Šiame žinyne iš įvairių šaltinių ir publikacijų išrinkti žmonės, įkliuvę ir neįkliuvę caro administracijai, daugiau ar mažiau pasipriešinę spaudos draudimo metais (1864–1904), nepaklusę draudimui skaityti lietuviškas knygas, slaptai mokyti vaikus (yra daugiau kaip 6000 straipsnių). Tai ne tik draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojai – knygnešiai, bet ir jų rėmėjai, globotojai, spaudos platinimo ir spausdinimo organizatoriai, dažnai ir patys rašę į lietuvišką spaudą. Suregistruoti ir slaptųjų mokyklų mokytojai – daraktoriai. Informuojama, kokiais šaltiniais ir literatūra buvo naudotasi ruošiant straipsnius. Nurodomos atmintinos vietos ir paminklai, jeigu jie yra išlikę arba naujai pastatyti (kapai, stogastulpiai ir kt.). Surasta ir pateikiama apie 500 portretinių nuotraukų. Tikriausiai bus knygnešių bei daraktorių, kurių pavardės nepaminėtos. Tikimasi, kad atsilieps gentainiai, suras šeimos archyvuose dokumentų, nuotraukų, kurie patikslins ar papildys surinktus duomenis.

Nemažai medžiagos dar bus randama dabar leidžiamos "Lietuvos bibliografijos" knygose. Mažai tyrinėti buvusios Kraštotyros draugijos rankraščių fondai, regioninių Kraštotyros draugijos skyrių fondai. Dėl įvairių priežasčių jie dabar neprieinami arba sunkiai prieinami. Informacijos apie knygnešius yra ir muziejų bei bibliotekų rankraštynuose. Ne visi muziejai suteikė galimybę savaisiais fondais pasinaudoti. Suvaržytas naudojimasis vyskupijų fondais.

Žinynas skiriamas besidomintiems spaudos draudimo laikotarpio istorija (istorikams, mokytojams, bibliotekų ir muziejų darbuotojams, knygnešių, daraktorių gentainiams). Kultūros paveldo darbuotojams jis padės nustatyti atmintinas vietas, paminklus, kelionių po Lietuvą organizatoriams pravers pasirenkant maršrutus. Tikimės, jis pasieks skaitytoją.

VAIDEVUTIS BŪDVIETIS

 

Skaitytojų vertinimai


7544. E.R. :-) 2004-04-13 18:29
jega bet medziagos galetu buti ir daugiau. SIAULIAI

8138. Renata2004-05-04 16:21
ŠAUNU Panevėžys

23874. silžem :-( 2006-03-24 16:27
Per mažai informacjos

51256. tautvydas :-) 2009-02-04 21:36
man uztenka tiek informacijos aciu :d

56042. Mamukas:) :-( 2009-12-02 11:31
nesamone ;)) nieko gero viska is cia zinau (::

57036. daniele2010-02-01 17:15
labai gerai,praplesta.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
14:18:53 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba