ARŪNAS SPRAUNIUS

Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka

FAJANSO ISTORIJOS
tolimas veik
negirdimas tik
oi koks klampus
skardžiabalsės
vaikystės
preliudas lyg
pajuodusios
lietų kaitros
nudrengtos pliauskos
prikaltos prie
nukaršusio
klevo kad
pienburniams
jauniesiems
kopėjams būt
patogiau jos
nerimas balsas
rūdžių ir senatvės
pakąstas tolima
veik užmiršta
intonacija -
iš tiesų
ji dar
istorija?

* * *
kelias kurį
andai mažiausias
klasėje įveikdavai
pėsčiomis vėliau
mindamas vaikišką
dviratį dabar -
šitiek mulkinęs
mulkintas žudai
po folksvageno
ratais

* * *
neramiais
šiugždančiais
lapais geltonais
šnara brukas
palei miestelio
bažnyčią tiktai
brukas ir nieko
daugiau argi
tik brukas ir
nieko daugiau

* * *
energingas
apšlubęs
šunėkas
šnairuodamas
skubinas pro
atklydėlį
vienintele
miestelio
gatve - tai
jis atklydėlį
tą visą kelią
vijo namo prieš
tūkstantį
metų

* * *
nupjautos vejos
kupstai skvere
nebekvėpuoja
neskleidžia
vasaros naktų
kvapsnio spaliui
slenkant į
lapkritį tik
toli miškuose
žolė laikosi
dar priversta
gyventi

* * *
šunėke
linksmasis
keliautojau
arimo pažliugusiu
pakraščiu palei
vasario vėjų
košiamą plentą
civilizacijos
džiaugsmų
nepažįsti
nepailsai

* * *
arba -
kaip
suklūsta nuo
suolo
parke
panamėje
prie fontano
baroko
kultūros
paminklo
kaštonų
take
šumanštrasėje
galbūt
užkalbintas
nužvelgtas
ar šiaip
pastebėtas
ir - klusniai
leidžiasi
bėgti

* * *
klajojantis
painiais
prisiminimų
takais
atsidavęs
trukmės
kaitos
žavesiui
žvelgiąs
aukščiau negu
įprasta
gatvėje
žengė į
remontui
atvertą
šulnelį
užkrito ant
pameistrio

TARNYSTĖ
rūpestingi
ir susikaupę
pedantiškai su
akademiniu
užmoju porno-
žurnaluose
puslapiuose
internete
dirbo kaip kad
blezas paskalis
prie minčių
apie dvasią
ir stilių

GERIAUSI POETAI
geriausi poetai
garbina žodį
rūpinas kaip
žodis tas
pateikiamas
sekmės lydimi
prašmatniausi
vertelgos
rūpinas kaip
žodis tas
pateikiamas
geriausi poetai
mylimi kaip
prašmatniausi
vertelgos

KLAUSTROFOBIJA
vengė - galbūt
iš baimės - važiuoti
liftu kategoriškai
tvirtino esą
keltis į aukštą
vardu trisdešimt
šeštas nepadoru
leistis gi visuomet
dviprasmiška tad
nemėgo pietryčių
azijos niujorko
potsdamplatz ir
visos prakeiktos
šiuolaikinių miestų
struktūros ir
kažkodėl žemojo
dublino tuotarp
slapta alpėdamas
prieš džeimso dž.
atsegtą klyną
uosto dokuose prie
šiaurės jūros

tačiau patikimai
laikėsi žemės
ilgėjosi fiakro
vadino save
knygažmogiu ar
knygos žmogum
arba žmogumi
iš knygos

ATŠIAURUS ŽVILGSNIŲ GROŽIS

mes
mojame ir
ranką tiesiame
akimirką prieš
iškeliaujant
mes išduodame
jus artimiausieji
akimirką prieš
iškeliaudami mes
lėtai atsargiai
traukiamės
prisidengę
išdavike valia
įsitempiame
nenumaldomi lyg
jano žvilgsnis
bejausmis mes
žengiame tiksliai
matuojame ne-
klysdami mes
kai išduodame
esame mes