Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-05-17 nr. 2899

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kornelijus Platelis.
HUMANITARŲ DISKUSIJA
15
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• 1972-ŲJŲ KAUNO PAVASARIS7

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
GEGUŽINIAI
1
• TRUMPAI

DAILĖ, FOTOGRAFIJA 
• Jurgita Ludavičienė.
AŠTRŪS PJŪVIAI IR BLIZGANČIOS PLOKŠTUMOS
1
• Libertas Klimka.
DAILININKĖS ALBINOS MAKŪNAITĖS ATMINIMUI
• Skirmantas Valiulis.
TARP TIKROVĖS IR SAPNO

TEATRAS 
• "KARVĖS LŪPAS" KURS REALYBĖ3
• SVEČIUOSE "KUL PLASTIKOS SCENA"
• EDWINO GEISTO SUGRĮŽIMAS1
• Rimas Driežis.
"MOLINUKO TEATRAS"
2

OSKARUI MILAŠIUI - 125 
• 1877, Čerėja - 1939, Paryžius.
OSKARAS MILAŠIUS
2

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
ABU LABU TOKIU, arba ATLEISK JAM, VIEŠPATIE!
2

LITERATŪRA 
• Vytautas Kubilius.
JONAS MIKELINSKAS - TIESOS RAŠYTOJAS
4
• Vladas Braziunas.
PAS MAIRONĮ JELGAVON
• Vygantas Šiukščius.
ISTORIJA PAGAL JONĄ LAUCĘ

POEZIJA 
• ARŪNAS SPRAUNIUS8

LIETUVIAI SVETUR 
 Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

KRONIKA 
• Paulina Žemgulytė.
KARTU SU MATUČIU
• "ŽMONĖS KALNUOSE"
• POEZIJOS PAVASARIO PROGRAMA
• POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI2
• MOKSLEIVIAMS
• NAKTIBALDŲ ŽINIAI

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DVEJONIŲ METAS
1

DE PROFUNDIS 
• Tomas Arūnas Rudokas.
BELAUKIANT GODO`S
5

ESĖ 
• Marius Ivaškevičius.
KAS IŠGAUDYS BALTUOSIUS AMŪRUS?
2

LIETUVIAI SVETUR

LIETUVIAI SVETUR

Antanas Naujokaitis

[skaityti komentarus]

JAPONAS GRAFIKAS APIE STASĮ EIDRIGEVIČIŲ

Lemonte, Lietuvių dailės muziejuje, atidaryta dailininko, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Stasio Eidrigevičiaus paroda. Ta proga "Draugo" kultūrinis priedas išspausdino japonų grafikos meistro Tanakos Iko atsiliepimą apie šį Lenkijoje dažniausiai gyvenantį dailininką.

"Buvo berods 1983-ieji, kai apsilankiau pas Stasį Varšuvoje, - rašo Tanaka Iko. - Deja, jo paties namuose neradau, ir dabar nebepamenu, kas tada man viską aprodė. Bet ten, toje mažytėje studijoje, mane apstulbino nebaigtų piešinių gausa; jų buvo pilna visur: lentynose, ant rašomojo stalo, net ant grindų. Iš kiekvieno lakšto, tarytum iš kokios gyvos būtybės, sruveno poezija. Atmenu, kaip likau stovėti be žado - tokia tiršta buvo erdvė. Stasio piešiamos figūros čia pat virto paukščiais ir gėlėmis, kurių žiedai, galimas daiktas, tuoj persikūnys į muzikos instrumentą, gal grojantį, o gal nutilusį dėžės pavidalo objekte. Jos, tos figūros, turi neribotų galimybių erdvę, rodos, ištrūkusios nušuoliuotų per patį dangų. Ir nuostabu, ir baisu, žiūrint į šias metamorfozes. Maišydamos Lietuvos žemę su Varšuvos vėju, jos tyčiojasi iš mūsų - baikščiai, o kartu kažkaip grėsliai. Šie renginiai, nepakartojami ir paslaptingi, mane tiesiog apžavėjo."

NUO MUSNINKŲ IKI ČIKAGOS

Amerikos lietuvių visuomenės veikėja, JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė parašė ir išleido atsiminimų knygą "Atsukant gyvenimo ratą atgal".

Atsiminimuose M.Remienė pasakoja apie savo šeimos, 1944 m. iš Musninkų (Širvintų rj.) pasitraukusios į Vakarus, likimą. Autorė taip pat aprašo JAV lietuvių organizacijų veiklą, pastangas svetimoje šalyje išlaikyti lietuvybę. Antroje knygos dalyje - kelionių po Lietuvą, įvairius pasaulio kraštus įspūdžiai. "M.Remienė pasakoja labai sklandžiai, nuosekliai, vietomis lakoniškai, atverdama savo širdies skausmus bei džiugesius", - apie knygą "Drauge" atsiliepia Stasė E.Semėnienė.

Be kita ko, knygoje atsiskleidžia taurūs M.Rimienės asmenybės bruožai, jos meilė ir ištikimybė gimtajam kraštui, nuoširdi pagalba savo tautiečiams. Įspūdingi, jaudinantys puslapiai apie jos pirmąją kelionę į okupuotą Lietuvą. Tada jai trūko lėšų (pardavė kailinį apsiaustą ir gyvybės draudimą), bet sugebėjo sukaupti 800 dolerių. Atvežė dovanų giminėms, o kitu atveju grįždama į JAV įsidrąsino pasiimti "Katalikų bažnyčios kronikos" mikrofilmą. Už nuopelnus, pagalbą partizanams M.Remienė buvo apdovanota Lietuvos pasipriešinimo dalyvio kryžiumi. Ji ketveriais metais anksčiau išėjo į pensiją, kad galėtų globoti tėvus, juos pasiimti pas save.

Jau būdama pensininkė, M.Remienė gimtųjų Musninkų bažnyčiai paskyrė per 40 000 dolerių, "įsidukrino" dvi mokyklas Lietuvoje - Musninkų ir Bijutiškių.

Iš atsiminimų knygos matyti, kad M.Remienė yra tikra JAV lietuvių bendruomenės kultūrinės veiklos spiritus movens. 1996 m. ji buvo apdovanota popiežiaus Jono Pauliaus II medaliu "Pro Ecclesia et Pontifice".

LEVO TOLSTOJAUS GENTIES ŠAKNYS - LIETUVOJE?

Atvykęs iš Londono į Čikagoje esantį Lojolos universitetą, Oksfordo universiteto istorijos profesorius grafas Nikolajus Tolstojus, svečiuodamasis pas išeivijos žurnalistą Vytautą Kasniūną, papasakojo apie savo genties, iš kurios kilęs ir Levas Tolstojus, šaknis. Štai V.Kasniūno užrašyti grafo N.Tolstojaus žodžiai:

- Kai Lietuva buvo galinga, 1331 m. iš Lietuvos atvyko karvedys su 300 vyrų, užėmė žemės plotą ir kūrėsi. Visi dokumentai rodo, kad jis "litvin". Jis buvo stiprus, storas, todėl rusai į vadino "Tolstoj". Trečioje generacijoje išnyko lietuvio vardas, liko rusiškas su priedu "Litvin". Taip - per 24 kartas.

Istorijos profesorius grafas N.Tolstojus tvirtino esąs dabartinės, 24-osios, Tolstojų genties atstovas.

LOS ANDŽELO TEATRO SPEKTAKLIS

Veiklumu ir gera vaidyba garsėjantis Los Andželo lietuvių dramos sambūris Čikagoje, Jaunimo centre, su pasisekimu, gausiai publikai susirinkus, parodė V.Mariūno penkių paveikslų dramą "Melas šventykloje". Tai veikalas, pasakojantis apie įvairius išbandymus patyrusią ir triumfuojančią meilę. Jį režisavo išeivijoje pasižymėjęs Petras Maželis. Didesnė dalis vaidintojų - naujosios emigrantų kartos atstovai, o pagrindinio vaidmens atlikėjai Daivai Kamarauskaitei tai buvo debiutas scenoje.

Paklaustas apie Los Andželo dramos sambūrio planus, režisierius P.Maželis pasakė, kad dabar ieškoma naujo veikalo, paskelbtas dramos konkursas. Kitas režisierius Algimantas Žemaitaitis jau rengiasi statyti vieną iš Anatolijaus Kairio veikalų.

Pasibaigus spektakliui, jį globojusi JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė M.Remienė pranešė, kad dar birželio mėnesį čikagiečius į savo naują spektaklį pakvies ir Čikagos lietuvių "Žaltvykslės" teatras, jau turintis naują, kūrybingą režisierę Iloną Čepaitę iš Lietuvos, režisūrinį išsilavinimą įgijusią Klaipėdos universitete.

KOMPOZITORIAUS JERONIMO KAČINSKO SUKAKTUVĖS

Išeivijos visuomenė pažymėjo per karą JAV atsidūrusio kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko gimimo 95-ąsias metines.

S.Šimkaus muzikos mokyklos auklėtinis, Prahos universiteto absolventas, XX amžiaus lietuviškos moderniosios muzikos pradininkas J.Kačinskas į meną žvelgia kaip į nesikartojančių reiškinių seką, - "Drauge" rašo D.Petrauskaitė.

Pokario metais gyvendamas Vokietijoje, jis reprezentavo Lietuvą simfoninės ir chorinės muzikos koncertais bei savo kūriniais. Vėliau apsigyvenęs Bostone, kompozitorius beveik 50 metų dirbo Šv.Petro bažnyčioje vargonininku. Pažintis su kompozitoriumi J.Bevichi"u jį atvedė į garsiąją Berklio kolegiją, kurioje dėstė kompoziciją ir dirigavimą. Jis taip pat dirigavo amerikiečių orkestrams bei chorams, JAV populiarino lietuvių kompozitorių muziką.

Pastarieji J.Kačinsko gyvenimo metai ypač stebina jo veiklumu. Per šį laikotarpį jis sukūrė Styginių kvartetą Nr. 4, kūrinį chorui, vargonams ir varinių pučiamųjų ansambliui "Credo", muziką pučiamiesiems "2000 metų Kristaus dangiškoji pasiuntinybė žmonėms", Kantaniną "Lucis Creator optime", o prieš pusantro mėnesio - Mišias moterų chorui.

NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARO STIPENDIJŲ FONDAS

1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Smilgevičiaus giminės, gyvenantys JAV, įsteigė jo vardu pavadintą stipendijų fondą.

Signataro dukterys, vaikaičiai, kiti giminės iš savo lėšų sudėjo fondo pagrindinį kapitalą ir nusprendė, kad fondui taip pat perduos pajamų dalį iš kitų investuotų lėšų, jei jas atgaus iš Lietuvos Respublikos kaip kompensaciją už signataro J.Smilgevičiaus turtą.

Steigėjai stipendiją skirs Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentui, kuris puikiai mokosi, greta kitų disciplinų domisi prieškario nepriklausomos Lietuvos ekonomika ir kuriam būtina materialinė parama.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorato posėdyje signataro J.Smilgevičiaus pirmoji stipendija įtekta antro kurso studentei Miglei Šontaitei.

Parengta pagal užsienio lietuvių dienraščio "Draugas" pranešimus

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
14:17:43 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba