Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-05-13 nr. 3331

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BALYS BUKELIS.
namai
14
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• PETRĄ KIMBRĮ kalbina ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Ir kalbėjimas į tuštumą atsišaukia aidu
5

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• RENGINIŲ PROGRAMA.
Tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris 2011

KNYGOS 
• SIGITAS NARBUTAS.
Arato karatai
7
• Pirmosios knygos konkurso laimėtojai1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

PRISIMINIMAI 
• VYTAUTAS BUBNYS.
Lūžęs nepalūžęs
67

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Išmone kibirkščiuojančiame spektaklyje –­ tolyn nuo buitinio teatro
• RIDAS VISKAUSKAS.
Studentų spektaklis – „netyčinis“ trukmės rekordininkas
5
• Mus paliko aktorė Rūta Staliliūnaitė

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“
1

MUZIKA 
• Maži, bet...

DAILĖ 
• Didysis Paryžiaus salonas ir jo publika

PAVELDAS 
• SAULIUS STRIUOGAITIS .
Palangoje – atkurtos grafų Tiškevičių rūmų terasos vazos
1

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Tarptautiniais miškų metais – giraitė Justino Marcinkevičiaus garbei

POEZIJA 
• ARTŪRAS VALIONIS7

PROZA 
• NIJOLĖ RAIŽYTĖ.
Kareivio duktė
10

VERTIMAI 
• WILLIAM CARLOS WILLIAMS3

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Paieškose
16

DE PROFUNDIS
Iš gatvės koanų:
„Ar jau papjovėte pachmielo avinėlį?..“
 
• Gyd. ALVYDAS REPEČKA.
Antroji dainuojanti revoliucija
4

(PA)SKAITINIAI

Paieškose

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Vedrickaitė I. KELIONĖ. KELIAUTOJAS. LITERATŪRA.
–­ Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011.

KELIAUTI

Kelionė – amžina tema, egzistencinių, filosofinių apmąstymų objektas, dažnas Biblijos, kitų šventraščių vaizdinys (amžinojo žydo tema etc.). Galiausiai visas žmogaus gyvenimas – kelionė laiko ratu.

Humanitarinių mokslų daktarei Imeldai Vedrickaitei visada svarbūs buvo su kelione susiję erdvės tyrinėjimai. Pirmoji mokslinė monografija „Erdvės matmuo Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio ir Broniaus Radzevičiaus prozoje“ (2000) pagrįsta 2009 m. apginta daktaro disertacija.

Naujosios monografijos „Kelionė. Keliautojas. Literatūra“ skyriai – „Piligrimystė ir jos atšvaitai XX a. lietuvių kelionėse“, „Riteris. Tėvynės gelbėjimo ir tobulinimo patosas. Keliavimo malonumas“, „Kalinio kelionės“, „Žmogus be vietos“, „Naujoji piligrimystė –­ „tranzitinio subjekto“ link“, „Keliautojo vaidmenys –­ lietuviškos samplaikos“ – pasitelkiant lietuvių literatūros istoriją nuo Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio „Kelionės į Jeruzalę“ iki Jurgos Ivanauskaitės kelionių knygų atveria skirtingas kelionės traktuotes.

I. Vedrickaitės tyrimų lauke – Mikalojaus Radvilos-Našlaitėlio, Antano Vaičiulaičio, Antano Vienuolio, Juozo Baltušio, Alfonso Nykos-Niliūno, Jono Meko, Jurgos Ivanauskaitės ir kitų rašytojų kūriniai.

I. Vedrickaitės žodžiais, „Keliaudamas žmogus apčiuopia paprastai nemąstomą erdvės ir vietos ryšį. Kelio vaizdinyje persikloja universalūs erdvės orientyrai ir konkrečios vietos patirtis“ (p. 15). Autorės teorinis laukas – itin platus, ji pasitelkia kultūrologų ir filosofų (nuo Yi-Fu Tuano iki Gilles’o Deleuze’o, Claude’o Lévi-Strausso, Anthony Giddenso, Michailo Bachtino, Algirdo Juliaus Greimo, Arūno Sverdiolo, kt.) refleksijas apie kelią, kelionę.

Pasirodo, kad „lietuvių kelionių literatūroje keliaujantį subjektą formuoja daugiausia keliaujančio riterio ir piligrimo alegorinių vaidmenų samplaikos“ (p. 209). Mikalojus Radvila-Našlaitėlis „ritualinį artėjimą dievop ir savo legendinę kilmę (...) pateikė kaip asmenišką, realistišką, dokumentuotą tekstą. (...) Keliautojas žvelgia į pasaulį kaip į Tekstą, stengiasi perskaityti jame užfiksuotą Dievo pranešimą (...)“ (p. 210).

Tuo tarpu J. Ivanauskaitės kelionės samprata kitokia. I. Vedrickaitės žodžiais, „Ivanauskaitė gimtą krikščionių ar tarybinio ateizmo kultūros lauką perkirto ir pasirinko išsivadavimą iš ego, jo visuomeninių vaidmenų ir aistrų. Knygose „Kelionė į Šambalą“, „Prarasta Pažadėtoji žemė“ aptinkame kelionės etapus struktūruojančią Mandalą, savotišką „vidinį“, aistrų žemėlapį, kuris primena iš protestantiškosios tradicijos ateinančius dvasinio tobulėjimo kelionių aprašus“ (p. 211). Mandala – tai ir visatos žemėlapis, ir psichokosmograma: „ji ženklina laiko ir erdvės ciklų koordinaciją, žymi, kaip vienijasi dangiški ir žemiški keliai“ (p. 195).

I. Vedrickaitės žodžiais, skirtingų epochų rašytojus Mikalojų Radvilą-Našlaitėlį ir Jurgą Ivanauskaitę suartina panaši kelionės samprata, jie „kūno patirtį, jo persikėlimą erdvėje ir susitapatinimą su jėgos epicentru, sakralizuota vieta, vertino kaip būtinybę, kad apsivalytų ir pasveiktų“ (p. 191).

Norisi pabaigti cituojamais I. Ivanauskaitės žodžiais iš knygos „Prarasta Pažadėtoji žemė“: „O keliaudama po Rytus ir grįždama į Lietuvą, galų gale įsitikinau, kad Pažadėtosios žemės, savo sielos tikrųjų Namų, pasaulyje nesurasiu, nes jų išorėje nėra. Jie – manyje pačioje. Buvo. Bet dabar – nebėra“ (p. 192). Tai nelyg budistinis ego sunaikinimas, vadinamasis čiodo. Vis dėlto visi mes esame keleiviai, pasmerkti amžinai keliauti.




Miłosz Cz. PAVERGTAS PROTAS. Esė.
Iš lenkų k. vertė Almis Grybauskas.

– Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

NEPAVERGTI

Šie – 2011-ieji – paskelbti iš Lietuvos kilusio lenkų rašytojo, literatūros Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (1911–1994) metais – šiemet sukanka 100 metų nuo rašytojo gimimo. Šia proga specialiai sukurta knygų serija „Miłosz 100“.

Šiais metais „Baltų lankų“ leidykla išleido papildytą Czesławo Miłoszo esė knygą „Tėvynės ieškojimas“. Pasaulio lietuvių centras išleido pakartotą Cz. Miłoszo romano „Isos slėnis“ leidimą. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido unikalią Cz. Miłoszo knygą „Poezijos liudijimas. Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius“.

Knygoje „Pavergtas protas“ daugiausia dėmesio skiriama dažnam Cz. Miłoszo refleksijų objektui – istorijai ir kultūrai. Dėmesio centre – sovietmečio ideologija ir jos padariniai, daugiausia pasitelkiant Lenkijos istoriją. Skyriai pavadinti gan simboliškai: „Murti-Bingas“, „Vakarai“, „Ketmanas“, „Alfa arba moralistas“, „Beta arba nelaimingas meilužis“, „Gama arba istorijos belaisvis“, „Delta arba trubadūras“, „Darnos priešas, žmogus“, „Baltai“.

Kas tas mįslingasis „Murti-Bingas“? Pasirodo, tai vienas 1932 m. Varšuvoje išleisto filosofo, tapytojo, prozininko Stanisławo Ignaco Witkiewicziaus (1885–1939) romano „Nepasisotinimas“ personažas. „Murti-Bingu vadinosi mongolų filosofas, kuriam pavyko sukurti organišką „pasaulėžiūros“ preparatą. Ši Murti-Bingo „pasaulėžiūra“ – mongolų ir kinų armijos galingiausias ginklas – kondensuota glūdėjo tabletėse“ (p. 14). Jų paragavęs, žmogus tapdavo ramus ir laimingas, nustodavo kvaršinti galvą dėl metafizinių klausimų. Būtent ši situacija primena prokrustišką – niveliuojančią – sovietinę ideologiją, o gal net Vakarų pasaulio tuštumą ir absurdą.

Paskutiniame knygos skyriuje „Baltai“ atskleisti baltų tautų skauduliai, pirmiausia – Prūsijos prarastis: „(...) plotuose, vadinamuose Rytų Prūsija, anksčiau gyveno prūsų tauta ir (...) juos nuo vokiškai kalbančių Kristaus garbintojų rankos ištiko toks pats likimas kaip ir karaibus“ (p. 234; matyt, turima omenyje karibų tautų grupė, – M. P.). Šiame skyriuje nemažai dėmesio skiriama Lietuvai, nuo LDK galybės iki 1939 m. Molotovo ir Ribbentropo pakto, Raudonosios armijos invazijos.

Skaudi Baltijos šalių, ypač Lietuvos, patirtis, nuolat lyginama su Amerikos, ypač Pietų, istorija – prisimenami actekai, kentę ispanų konkistadorų antpuolius, net maištingasis Čilės poetas Pablas Neruda.

Pasitelkiamos vaizdingos metaforos. Akivaizdu, kad Cz. Miłoszui itin brangūs Baltijos kraštai, tiksliau –­ Lietuvos žemė, kurioje jis gimė: „Pirmoji mano išvysta tų vietų šviesa, pirmas žemės kvapas, pirmas medis – buvo tų vietų šviesa, kvapas ir medis, nes gimiau lenkiškai kalbančioje šeimoje ant lietuviškai pavadintos upės kranto“ (p. 236).




AR ŽMOGUS IŠ MOLIO?
Tėvą Antaną Saulaitį kalbina Gabrielė Gailiūtė.

– Vilnius: Tyto alba, 2011.

„BESKAUSMĖS“ REFLEKSIJOS

Šios knygos idėja, kaip pratarmėje teigia jos sudarytoja vertėja Gabrielė Gailiūtė, gimė pristačius tėvo Antano Saulaičio SJ atsakymų į vaikų klausimus knygą „Kaip atrodo dvasios?“ („Tyto alba“, 2010). Naujoji knyga taip pat pagrįsta klausimais (Gabrielės Gailiūtės) ir atsakymais (tėvo Antano Saulaičio SJ) ir, kaip teigia sudarytoja, skirta jaunimui. Paliečiami jaunimui aktualūs santuokos klausimai.

Knygoje keli skyriai: „Mokslas ir pažinimas“, „Religija ir dvasingumas“, „Darbas ir pareigos“, „Tėvai ir savarankiškumas“, „Draugai ir bendraamžiai“.

Tėvo jėzuito Antano Saulaičio SJ pristatyti nereikia. Tai – kunigas, kurį laiką savo buvimu ir dvasine pagalba džiuginęs Lietuvos žmones, o dabar keletą metų gyvenantis savotiškoje tremtyje – Čikagoje, Lemonte.

Tai, kad Antanas Saulaitis meistriškai valdo žodį, turi savitą kalbėjimo būdą, subtilią humoro pajautą, žinome iš ankstesnių jo knygų „Lietuvių misijos Amazonėje“ („Efrata“, 2002), „Piktas Dievas yra miręs“ („Aidai“, 2003), kt.

Antanas Saulaitis SJ į mokslą ir į religijas, pvz., į islamą, žvelgia išmintingai ir tolerantiškai, sakyčiau, pasitelkdamas palaimintojo Jono Pauliaus II žvilgsnį: „...islamas ir krikščionybė turi daug daugiau ryšių, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio“ (p. 26). A. Saulaitis paneigia kai kuriuos Vakarų mentaliteto mitus, kad islamas draudžia domėtis mokslu ir jas jis yra susijęs su terorizmu.

Tikintysis, krikščionis, manau, yra tas, kuris nuolat kvestionuoja savo tikėjimą, jį atnaujina. A. Saulaitis skaitytojams pateikia ir kai kurių faktų apie celibatą Bažnyčioje: „...vedę kunigai Vakarų bažnyčioje buvo įprastas dalykas iki XIII ar XIV a., Rytų bažnyčioje jų yra ir šiandien. Net Rytų apeigų katalikų – vengrų, ukrainiečių – kunigai ir šiandien būna vedę, nors yra katalikai“ (p. 80) ir iškelia retorinį klausimą: „Galbūt krikščioniškam gyvenimui neprieštarauja tai, kad ir vyrai, ir moterys imasi kunigo, diakono ar vyskupo tarnybos?“ (p. 81). O atsinaujinimo reikia visose gyvenimo srityse.


 

Skaitytojų vertinimai


68144. Noė2011-05-15 18:15
Aš tai sakau, geriausia būtų vyskupe Lietuvoje įšventinti Aušrinę Mariją Povilionienę.

68148. likimas2011-05-16 09:32
Taigi, Milošas rašo apie skaudžią Baltijos šalių, patirtį, ypač: „plotuose, vadinamuose Rytų Prūsija". Kaip tai prieštarauja dabartinei kultūros politikai ėmus garbinti Žalgirio mūšį. Iš esmės jame lietuviai įvelti į lenkų - vokiečių konfliktą padėjo sunaikinti prūsus ir išsidalinti jų kraštą.

68165. et2011-05-16 21:10
ar aš kažko nesupratau? Štai Mindaugas cituoja Ivanauskaitę : """"""""„O keliaudama po Rytus ir grįždama į Lietuvą, galų gale įsitikinau, kad Pažadėtosios žemės, savo sielos tikrųjų Namų, pasaulyje nesurasiu, nes jų išorėje nėra. Jie – manyje pačioje. """"""" Iki čia lyg ir viskas tvarkoj. Su šiuo teiginiu, manau, visi sutinka. Pažadėtoji Žemė pagal Apokalipsę yra Naujoji Jeruzalė. Miestasw nužengiantis iš dangaus. Dangaus Karalystė. O Išrinktoji tauta - visi tie, kurie siekia šios Karalystės, klausydami Dievo žodžio. Tačiau Jurga toliau sako" """" Buvo. Bet dabar – nebėra“ (p. 192)"""""" Ar tai reiškia, kad beklaidžiodama po žemiškąją Jaruzalę, ji prarado Dangiškąją? Man neaišku. Bet, įtariu, kad ir Mindaugui neaišku, nes jis jau nuo savęs prideda tokį štai sakinį:""""Tai nelyg budistinis ego sunaikinimas, vadinamasis čiodo"""" . Manau, kad ji sunaikino tik kokią tai savo iliuziją, kilusią iš ego, bet ne patį ego. Jei būtų sunaikinusi ego, būtų tapusi šventaja.

68166. et2011-05-16 21:41
Česlovas Milošas - didysis paklydėlis. Pavergtas protas: "nes gimiau lenkiškai kalbančioje šeimoje ant lietuviškai pavadintos upės kranto“. Kudirka irgi gimė "lenkiškai kalbančioj šeimoj", tik nekėlė sau klausimo, kodėl upeliai Lietuvoje lietuviškai pavadinti. Jis žavėjosi Lietuvos "lenkais", bet nuvykęs į Varšuvą, ten tokių su žiburiu nerado. Vat tada jam kitas klausimas iškilo. O atsakymą į jį rado to keistuolio Basanėvič raštuose. Tada baisiausiai apsidžiaugęs naujuoju savo atradimu, puolė rašyti Lietuva tėvyne mūsų...

68180. šekspyriada2011-05-17 12:43
Šie – 2011-ieji – paskelbti iš Lietuvos kilusio lenkų rašytojo, literatūros Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (1911–1994) metais – šiemet sukanka 100 metų nuo rašytojo gimimo. Šia proga specialiai sukurta knygų serija „Miłosz 100“.Šiais metais „Baltų lankų“ leidykla išleido papildytą Czesławo Miłoszo esė knygą „Tėvynės ieškojimas“. .............................................................................. ............kodėl lenkų? man neaišku. jei poetas nesugebėjo rast savo tėvynės gyvas būdamas, tai padėkim jam bent po mirties. nors jam jau ir nebereikia, bet mums reikia. Adomas Mickeviėius, Senkus-Senkevičius, Oskaras su Česlovu Milošai - tai mūsų teisėtas paveldas. Jie kalbėjo ir rašė lenkiškai, Baltrušaitis rusiškai. Ar daug trūko kad ir Basanavičius būtų likęs Bulgarijai. Gal laikas grąžinti visus tremtinius Tėvynėn? Pasimokinkime iš žydų. Kur jie begyventų, kuria kalba berašytų, žydai jų neatsižada, jie jais didžiuojasi.

68182. š.2011-05-17 12:52
beje, Milošai kabo ant mano giminės medžio Siručių šakos. Česlovas Milošas vienu metu buvo netgi pasivadinęs savo močiutės pavarde Siruc. nors Sirutiškio dvaras Kėdainių rajone, bet močiutė kilusi iš Suvalkijos.

68183. šiožinis2011-05-17 12:57
Ne aš tuos ežerus kasiau,/ tuos upelius ne aš raizgiau./ Stačias kalvas, gilias daubas/ ne aš šiltais šilais rengiau./ O reikia skirtis - ir verkiu,/ visa visa širdim šaukiu:/ kodėl čia likti negaliu/ bent varganu vabalėliu!...

68185. prisipažinsiu2011-05-17 13:29
ir aš jaučiu šiokį tokį apmaudą, kad Č. Milašius taip ir nesugebėjo atrasti savo tautinių šaknų, lyg koks tuteišis. Galima būtų teisinti, - jam nebuvo prieinami archyvai, bet jo pusbroliui Oskarui kažkodėl tai nesutrukdė. Dabar mąstau. Gal tapatybės pasirinkimą nulėmė valstybės pasitikėjimas? Oskarą Milašių Lietuva išsiuntė diplomatu į Prancūziją, o Lenkija Česlovą Milošą pasiuntė kaip kultūros ataše į JAV. Oskaro Milašiaus tėvas lietuvis, o motina - žydaitė. Ir tai, kad Oskaras pasirinko lietuvišką tapatybę yra begal retas atvejis. Tomas Venclova tokiai pagundai sėkmingai atsispyrė, nors rašo daugiausiai lietuviškai ir ieško būtent Lietuvoje savo auditorijos. Ar galima teigti, kad rašydamas eiles jis kontaktuoja su lietuviška siela, kai tuo tarpu jo protas ieško naudingų iškasenų?:)

68190. pageidavimas2011-05-17 13:54
į "Milosz - 100" knygų seriją nepamirškite įtraukti ir The Noble Traveller: The Life and Writings of O. V. de L. Milosz [Hardcover] Czeslaw Milosz (Author), Christopher Bamford (Author), O. V. de L. Milosz (Translator) Man asmeniškai būtų didžiulė laimė. Nes manau kad Oskaras Milošas yra nepagrįstai ignoruojamas. O juk jis buvo didžiausias Česlovo Milošo įkvėpėjas ir mokytojas. Ir ne tik Česlovo, bet ir viso Lietuvos sąjūdžio, jei ką.:)

68199. pamirš2011-05-17 19:34
nes Oskaras Milašius uždraustas.

68212. kaipgi ne2011-05-18 12:14
Oskaro Milašiaus idėjos laabai pavojingos. Šį mistiką studijuoja Europos rozenkreiceriai. Jis ne kiekvieno nosiai.

68213. je2011-05-18 12:21
Viena iš Oskaro idėjų - Vilnius taps Šiaurės Atėnais. Ši idėja kol kas tepagimdė ŠAtėnus...

68214. visgi2011-05-18 12:24
niekas taip gražiai nekalbėjo apie Lietuvą kaip Oskaras Milašius.

68239. opinija2011-05-19 19:41
visgi ne daug turinčių nuomonę šiom temom

68280. opinijai2011-05-22 16:17
geležinė logika: kas nešaukia, tas neturi nuomonės?

68281. geležinė logika2011-05-22 18:43
turėjimas įrodomas davimu: kas turi, tam bus duota, kasd neturi, iš to bus atimta... ir tai, ko jis neturi:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
14:16:53 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba