Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-02-09 nr. 3129

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kazys Bradūnas.
VILNIAUS BAROKAS ŠV. PETRO IR POVILO BAŽNYČIOJE
77
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
 VALDAS OZARINSKAS ANT PSICHOANALITIKO KUŠETĖS10

DATOS 
• Mykolas Karčiauskas.
BERNARDO BRAZDŽIONIO SUGRĮŽIMAS Į STEBEIKĖLIUS
• Valentinas Sventickas.
KĄ PRISIMINIAU APIE BERNARDĄ BRAZDŽIONĮ
2
• Ričardas Šileika.
LRS SUVAŽIAVIMO TRUPMENOS
6

KNYGOS 
• „MALONĖS AKROBATIKA“
• „ŠVENTO VITO ŠOKIS“
• „KARŪNOS SPINDESIO APAKINTI“
• „DEBESŲ KNYGA“
• Imelda Vedrickatė.
„SKĖRIŲ PUSRYČIAI IR ŽIBUČIŲ VAKARIENĖ“
• Jūratė Sprindytė.
TREMČIAI – SAPNŲ IR PASAKŲ KODAS
1
• Renata Šerelytė.
SAPNŲ LIUDIJIMAI
• NAUJOS KNYGOS
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
• LITERATŪRA VS MAKULATŪRA3

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
LEMTOJI GALIA
• Asta Pakarklytė.
„GÖSSER“ IR „SINGER“ SIMBOLIKA
8

DAILĖ 
• VAKARŲ LIETUVOS AKVARELĖ
• Jurgita Ludavičienė.
AUTOPORTRETAS GALERIJOS INTERJERE

TEATRAS 
• JULIJA SKURATOVA IR JOS TEATRAS2
• Ridas Viskauskas.
KAUKIŲ ŽAVESYS IR KLASTA
• KVB TEATRAS KVIEČIA VAIKUS1

POEZIJA 
• Vytautas P.Bložė.
KAD VĖJŲ NENDRĖ PALŪŽTŲ? – TAI NEĮMANOMA
8

PROZA 
• Kotryna Kazickaitė.
NE, NIE-KO
2

VERTIMAI 
• Jakovas Churginas.
ŠMELKIS IŠ CFATO
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• MINEAPOLIS–HANOJUS–VILNIUS1
• Edvardas Rimkus.
VŠĮ „VILNIUS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2009“ PRISTATĖ PROGRAMĄ „CULTURE LIVE“
1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Kristina Pipiraitė.
APIE ATOSTOGAS IR KIČĄ: BIRUTOS KERVĖS SODYBA NIDOJE

AKTUALIJOS 
• Robertas Keturakis.
KALBA LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIME
2
• KVIEČIAME Į KONFERENCIJĄ

KRONIKA 
• KAIP DANGUJE, TAIP IR ANT ŽEMĖS
• PASKIRTOS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJOS1
• PASIKIKENKIME3

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJOS PREZIDIUMO PAREIŠKIMAS6
• Tezaurus Vilensis (Visiškas nevykėlis).
PASAULIS NEDĖKINGAS
• Liudvikas Jakimavičius.
REPAS
25

SIC!

VALDAS OZARINSKAS ANT PSICHOANALITIKO KUŠETĖS

[skaityti komentarus]

Vos įėjęs į psichoanalitiko kabinetą Valdas Ozarinskas pradeda juoktis. Tai man primena dažnas Woody Alleno filmų scenas – jų herojai primygtinai teigia, kad jie nėra iš tų, kuriuos įmanoma užhipnotizuoti, nes niekam tai nėra pavykę padaryti. Tuo tarpu psichoanalitikas, it gudrus žoleles, magiją ir psichologiją išmanantis kinas, neprieštarauja. Jis juokiasi kartu su Valdu ir nepastebimai įkalba jį įsivaizduoti, kad šiuo metu jis yra ne čia, šiuo metu jis artėja prie Le Corbusier „Savojos“ vilos. Kai Valdas sako, kad visa tai gerai įsivaizduoja, psichoanalitikas jo paprašo praverti vilos duris. Tada pastebiu, kad Valdas užmerkia akis ir, sutikdamas su psichoanalitiko pasiūlymu, paklausia, kaip durys atsidaro – „stumiant ar traukiant“. Tampa aišku, kad Valdas jau yra užhipnotizuotas. Iš jo veido mimikos ir kūno judesių galima suprasti, kad jis vaikštinėja „Savojos“ viloje. Spėju, kad šiuo metu užlipo ant pastogės, nes žiūri horizonto link ir sustingsta gulima poza, lyg įsitaisytų ant šezlongo LC4.

Tada pradeda pasakoti:

Vilnius, kaip vestuvinio torto papuošalas

Vilnius tapo dar vienu paveiksliuku ant saldainių dėžutės viršelio, dar vienu vestuvinio torto papuošalu, dar viena išsipildžiusia saldžia smulkiaburžuazine svajone su išstypusiomis nekilnojamojo turto kainomis ir kas savaitę švariai perdažomomis sienomis. Pigūs dažai čia saugo nuo visko, kas galėtų badyti akis ir priversti susimąstyti. Vilnius pasidažė kaip sena kekšė, slepianti raukšles. Juk Vilnius, kaip ir visos sostinės, visada buvo kekšė, kurią žergė veik visos kaimyninės tautos ir keliautojai, kurios sienas neršė viską pakeliui krušantys Čingischano palikuonių kariai, metaliniai kryžiuočiai, apžėlę švedai, Vilniuje galą gavo Napoleono kariai, krušę viską, kas juda prieš Rusijos kampaniją, ir po nesėkmės iš bado suėdę net Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto preparatus.

Vilnius yra naujasis disneilendas be atrakcionų parko

Pigūs dažai čia saugo nuo visko, kas galėtų badyti akis ir priversti susimąstyti. Vilnius yra naujasis disneilendas be atrakcionų parko, skirtas saldainių dėžučių senamiesčio turistams ir plastikinės švaros mėgėjams. Tačiau tikri Vilniaus šeimininkai yra nekilnojamojo turto savininkai, kuriems yra svarbiau investuoti ir gauti pelną. Miestas suvokiamas tik kaip nekilnojamasis turtas su UNESCO kokybės etikete; jo architektai savo užsakovams kaip pavyzdžius rodo šiuolaikiniam verslininkui metroseksualui skirtus „Wallpaper“ žurnalus. Vilnius tapo tapetu (neminėkime tų saldainių dėžučių); jo architektūra tinka apgyvendinti seniems Disney’aus kino kompanijos personažams: Gražuolei ir Pabaisai. Nenuostabu, nes šiuolaikiniai Vilniaus personažai yra manekenė ir ją nusipirkęs verslininkas, kurio romantiška ir kilni širdis atsiskleidžia tik tada, kai jis ją atsiveža į naują butą Vilniaus senamiestyje.

Tomas, Nikita Chruščiovas ir Džeris

Legendos sako, kad vieni mylimiausių N. Chruščiovo animacinių personažų buvo Tomas ir Džeris. Jei leisite būti anachroniškam, lengvai įsivaizduočiau N. Chruščiovą valgantį ikrus „Reval Lietuva“ viešbutyje ir žvelgiantį tai į Vilniaus senamiestį, tai į plokščiaekraniame televizoriuje išdykaujančius animacinius personažus iš šalies, kuri buvo priešė šaltojo karo metu. Apie tai galvoju todėl, kad šiandien Vilniuje (ir Lietuvoje) galioja ta pati korumpuota hierarchinė sistema, kokia buvo ir tarybiniais metais: ji vienas vertybes deklaruoja, o pagal kitas gyvena, nors paprasčiau būtų kalbėti apie vertybių stoką. Architektai nebevaldo ne tik miesto, bet ir kuriamų objektų, o architektūra aptarnauja buržuazijos poreikius, juk maištaujantis proletariatas išvyko ieškotis darbo į kitas šalis.

Ar greitai Vilniuje kabės plakatai „Ir Vilniuje galima gyventi“?

Ką sukūrėme Vilniuje per šešiolika nepriklausomybės metų? Prisiminkime – tarpukario Kaunas sugebėjo neatpažįstamai atnaujinti miestą unikalia ir vertinga architektūra, net ištisais jos ansambliais. Tuo tarpu pinigingas šiuolaikinis Vilnius tuo pasigirti negali. Prarandamos viešosios erdvės, privatizuoti kino teatrai, mieste pridrabstoma absurdiškų paminklų kuriamai nacionalinei praeičiai. Miestas investuoja į pagrindinių apsipirkimo gatvių plyteles, sostinėje neiškilo joks įspūdingesnis vyriausybinis pastatas. Privatus verslas irgi nelinkęs investuoti pinigų į neburžuazinio skonio pastatus, todėl net, atrodytų, funkcionalių geometrinių formų daugiaaukščiai (nevadinsi jų dangoraižiais) yra nepateisinamai manieringi.

Vilnius griūva!

Ar šiandienos žmonėms būdinga atsakomybės baimė? Nepriklausau kartai, kuri veržėsi pirma nuskristi į Mėnulį, man neįdomūs olimpiniai rekordai ir didžiausio dangoraižio statyba, žinau, kad man nepavyks išlaisvinti iš korupcijos jungo ne tik politikos, bet ir architektūros sluoksnių. Man labiau norėtųsi išlaisvinti vaizduotę iš pragmatizmo priklausomybės, norėtųsi, kad kas nors nebijotų būti drastiškas ir pateiktų jei ne Vilniaus senamiestį nugriaunančią viziją (kadaise Le Corbusier nepagailėjo Paryžiaus senamiesčio, siūlydamas jį nugriauti kartu su Dievo Motinos katedra ir pastatyti kryžiaus formos daugiaaukščius), tai bent nevykusios fantazijos produktą -­ Valdovų rūmus.

Staiga Valdas pasiima gitarą ir pradeda groti eksperimentinio roko serijas. Kalbėti apie architektūrą tikriausiai yra tas pats, kas šokti apie muziką, tačiau tik vienas Valdas, iš visų kuriuos pažįstu, gali groti architektūrą gitara. Kažkodėl man norisi palikti Valdą vieną, juk galų gale čia vyksta jo hipnozės seansas. Išeinu pro duris ir iš žalios žolės bei baltų sienų suprantu, kad seansas vyko „Savojos“ viloje.

Seanso magnetofonas: Valentinas Klimašauskas

 

Skaitytojų vertinimai


35027. Fane :-) 2007-02-12 10:18
Seniai neskaiciau tokio gero straipsnio! Puikus stilius ir aiskiai destomos mintys. Drasu ir teisinga. Valentinas visada pasizymejo "lengva ranka" ir "giliu kvepavimu". Aciu ir sekmes abiems: ir Valdui, ir Valentinui.

35030. BD2007-02-12 10:23
geras straipsnis

35033. A.p2007-02-12 11:11
totaliais stereotipais grystas tekstas. simta kartu pergromuliuotas, iki koktumo primena vaikiskus "pravdos" tekstukus. nykuma

35038. kafka (maza kava)2007-02-12 12:05
Pasirašau abiem rankom ir kojom, bet gal senamiestį dar palik, Valdai:)

35068. jv :-) 2007-02-12 22:07
tai va, tie padlos ir padare is mielo miesto viesnami parazitams.

35083. tr2007-02-13 16:17
straipsnis super, pasidairai po miesto praeiti ir dabarti ir vis gaila to vilniaus pasidaro.

35125. krankt2007-02-14 18:45
Cia tokie paliege paverksnojimai, pacientui reiketu isvykti Afrikon, ten pasigrozetu molio ir siaudu, bet uztat organiska architektura - praplestu akirati...

35140. varna2007-02-15 14:19
Autoriai eilinis įrodymas, kad degradavimui ribų nėra. Redakcija eilinis įrodymas, kad degradams menamojo Lietuvos "kultūroje" kelias atviras, o "kultūra" suprantama kaip šikimas ant visko. bet - "ot seniau gerai buvo". Debilų kompanija.

35151. Asiliukas Porfirionas2007-02-15 19:31
Wisiszkas fantazijos wargas...

35177. raska varnai2007-02-18 14:49
Nieko nesupratau.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
14:15:43 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba