Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-02-09 nr. 3129

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kazys Bradūnas.
VILNIAUS BAROKAS ŠV. PETRO IR POVILO BAŽNYČIOJE
77
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• VALDAS OZARINSKAS ANT PSICHOANALITIKO KUŠETĖS10

DATOS 
• Mykolas Karčiauskas.
BERNARDO BRAZDŽIONIO SUGRĮŽIMAS Į STEBEIKĖLIUS
• Valentinas Sventickas.
KĄ PRISIMINIAU APIE BERNARDĄ BRAZDŽIONĮ
2
• Ričardas Šileika.
LRS SUVAŽIAVIMO TRUPMENOS
6

KNYGOS 
• „MALONĖS AKROBATIKA“
• „ŠVENTO VITO ŠOKIS“
• „KARŪNOS SPINDESIO APAKINTI“
• „DEBESŲ KNYGA“
• Imelda Vedrickatė.
„SKĖRIŲ PUSRYČIAI IR ŽIBUČIŲ VAKARIENĖ“
• Jūratė Sprindytė.
TREMČIAI – SAPNŲ IR PASAKŲ KODAS
1
• Renata Šerelytė.
SAPNŲ LIUDIJIMAI
• NAUJOS KNYGOS
• PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAS
 LITERATŪRA VS MAKULATŪRA3

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
LEMTOJI GALIA
• Asta Pakarklytė.
„GÖSSER“ IR „SINGER“ SIMBOLIKA
8

DAILĖ 
• VAKARŲ LIETUVOS AKVARELĖ
• Jurgita Ludavičienė.
AUTOPORTRETAS GALERIJOS INTERJERE

TEATRAS 
• JULIJA SKURATOVA IR JOS TEATRAS2
• Ridas Viskauskas.
KAUKIŲ ŽAVESYS IR KLASTA
• KVB TEATRAS KVIEČIA VAIKUS1

POEZIJA 
• Vytautas P.Bložė.
KAD VĖJŲ NENDRĖ PALŪŽTŲ? – TAI NEĮMANOMA
8

PROZA 
• Kotryna Kazickaitė.
NE, NIE-KO
2

VERTIMAI 
• Jakovas Churginas.
ŠMELKIS IŠ CFATO
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• MINEAPOLIS–HANOJUS–VILNIUS1
• Edvardas Rimkus.
VŠĮ „VILNIUS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2009“ PRISTATĖ PROGRAMĄ „CULTURE LIVE“
1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Kristina Pipiraitė.
APIE ATOSTOGAS IR KIČĄ: BIRUTOS KERVĖS SODYBA NIDOJE

AKTUALIJOS 
• Robertas Keturakis.
KALBA LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIME
2
• KVIEČIAME Į KONFERENCIJĄ

KRONIKA 
• KAIP DANGUJE, TAIP IR ANT ŽEMĖS
• PASKIRTOS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJOS1
• PASIKIKENKIME3

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJOS PREZIDIUMO PAREIŠKIMAS6
• Tezaurus Vilensis (Visiškas nevykėlis).
PASAULIS NEDĖKINGAS
• Liudvikas Jakimavičius.
REPAS
25

KNYGOS

LITERATŪRA VS MAKULATŪRA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kvietkauskas, Mindaugas. VIL­­NIAUS LITERATŪRŲ KONTRA­PUNKTAI. ANKS­TYVASIS MO­DER­NIZMAS, 1904–1915. Mo­nografija. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007. Dailininkas Romas Orantas.

LITERATŪRA APIE MAKULATŪRĄ

Gerai pasirausęs knygų spintoje, joje rasi ko tik nori. Štai V.Kudirkos „Raštų“ tomelis su atvirai antisemitinėmis ir antirusiškomis apybraižomis. Prie jo glaudžiasi bibliografinė retenybė – Vilniui vaduoti sąjungos Kauno ruožo geležinkelininkų skyriaus leidinys „Vilnius ir Vilniaus kraštas“ (1932, Nr.1) – 350 puslapių antilenkiškos propagandos. O visai greta – neseniai leista V.Landsbergio knygutė, persmelkta rusofobijos.

Iš karto turiu pasakyti, jog, perskaitęs naujutėlaitę M.Kvietkausko knygą, padėjau ją kiek tolėliau nuo paminėtų. Greta D.Striogaitės „Avangardizmo sūkury“ ir Ch.Zürcherio „Lietuvių avangardo pavasario“.

Kaip užgimė ši stora, beveik 400 puslapių, jauno filologo monografija? Būsimas autorius greičiausiai pasigavo prof. V.Kubiliaus mintį: „Vilniaus kultūrinis gyvenimas mūsų darbuose ir mūsų atmintyje vis dar egzistuoja išdalintas į atskirus tautinių kultūrų rėžius. (...) Turėtumėm ieškoti vidinių sąveikų, jungiančių gijų, požeminių srovių, maitinančių visas Vilniaus kultūras.“ Ir ėmėsi rašyti daktaro disertaciją. O smarkiau pūstelėjus globalizacijos vėjams, ėmė keliauti po pasaulį ir ją tobulinti (disertaciją, o ne globalizaciją). Apsilankė Oksforde ir Niujorke, studijavo Hebrajų ir judaikos studijų centre bei Judaikos institute (YIVO). M.Kvietkausko mokslinis darbas tada gražiai „sužydėjo“ ir tapo šia stora monografija.

Rusijos imperijos Šiaurės vakarų kraštas. Provincija. Vilniaus gubernijos centras – Vilnius. 1904-ieji–1915-ieji. Žymiausi to meto Vilniuje gyvenę arba knygas leidę rašytojai. Žydai, lenkai, rusai, baltarusiai, lietuviai. Nieko man nesakančios pavardės: U.Kacenelenbogenas, P.Hiršteinas, E.Jelenska, J.Jankowskis, J.Švederis, M.Bahdanovičius...

Padirbėta iš peties ir iš širdies. Generalinė linija – „visos tautinės literatūros Vilniuje funkcionavo kaip sistemos sistemoje“ – griežtai išlaikyta. Viskas užmiršta, todėl nauja, negirdėta, todėl įdomu. Literatūrologams, istorikams ir visiems sostinę užplūdusiems lietuviams.

P.S. Vilniaus patriotams ir būsimiems šios monografijos gerbėjams ne pro šalį pasiskaityti ir F.Dostojevskio „Rašytojo dienoraštyje“ pateiktą 1877 m. apybraižą „Status in statu. Keturiasdešimt būties amžių“. Apie „valstybę valstybėje“: http://www.tekstai.lt/versti/dostojev.htm.

Įvertinimas: L apie M.

***

Echenoz, Jean. PIANISTAS. Ro­manas. Iš prancūzų k. vertė Jonas Mikelinskas. – V.: Vaga, 2006. Viršelio dailininkė Jurga Šarmavičiūtė.

ME-E-E-E-E-NININKAI

Nepainiokit šios knygos su kitu populiariu taip pat pavadintu meno kūriniu. Veiksmas vystosi ne Antrojo pasaulinio karo metais. Pianistas – ne žydas, besi­slapstantis nuo nacių Varšuvos griuvėsiuose su skardine agurkų.

Šis romanas – apie kitką. Užpakaliniame viršelyje reklama rėkia: „Ši knyga pelnė aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Gonkūrų premiją. Rašytojo plunksnos broliai vadina jį literatūros architektu, nes retai kam pavyksta taip meistriškai supinti siužetą.“ Taip, siužetas iš pirmo žvilgsnio painus, o stilius – klampus. Tačiau viskas atrodo banalu tam, kuris skaitė T.Bernhardo „Senuosius meistrus“ arba žiūrėjo V.Masalskio režisuotą T.Bernhardo „Įpročio jėgą“. („Senuosiuose meistruose“ atvirai tyčiojamasi iš garsiausių ir labiausiai žinomų pasaulio menininkų, o „Įpročio jėgoje“ parodoma, kad menininkas – ne kas kita, kaip sunkiai dirbantis amatininkas.)

Fabula paprasta. Pasakojama apie vargšą pusamžį apygarsį pianistą. Vargšą, nes jis nori girtuokliauti ir linksmintis, o prodiuseris ir samdytas apsaugininkas (neva angelas sargas) verčia jį nuolat koncertuoti, dalyvauti spaudos konferencijose, pristatymuose ir taip toliau. Kartą po vieno koncerto pianistą gatvėje brutaliai nužudo du paaugliai. Tačiau jis nemiršta (menininkai neva apskritai niekada nemiršta), o patenka į tariamą skaistyklą – „specializuotą Orientavimo centrą“. Iš čia veda du keliai: į parką (neva rojų) arba į miesto sektorių (neva pragarą). Po savaitės kompetentingos komisijos sprendimu pianistas išsiunčiamas į Paryžių. Jam uždraudžiama groti, ir jis pradeda normaliai gyventi. Įsidarbina barmenu ir jaučiasi „labiau nei bet kada miręs“.

Taigi šis romanas skirtas tiems, kurie mėgsta gaišti laiką spėliodami: o ką autorius iš tikro norėjo pasakyti?

Tiems, kurie to nemėgsta, išduosiu paslaptį, kad autorius norėjo priminti seną gerą D.Charmso dialogą:

– Aš – menininkas!

– O, mano manymu, tu šūdas!

Įvertinimas: M.

***

Pelevin, Viktor. GENERATION „P“. Roma­nas. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. – K.: Jotema, 2006. Viršelio dailininkė Daiva Zubrienė.

LITUANISTAI, EKONOMISTAI IR „ORANUS“ SPECIALISTAI

Humanitarams (turiu omeny žmones, įgijusius humanitarinį išsilavinimą, o ne gavusius humanitarinę pagalbą) nelengva visais laikais. Ypač filologams. Ypač – lietuvių kalbos ir literatūros specialistams.

Senesniais, socialiai teisingesniais laikais jie dirbdavo (vardiju pagal svarbą): 1. mokytojais, 2. rašytojais, 3. žurnalistais, 4. naktiniais sargais. Dabartiniais, kapitaliai teisingesniais laikais jie dažniausiai dirba: 1. reklamistais, 2. žurnalistais, 3. naktiniais sargais. Rašytojais ar mokytojais – na, jau ne! Kalbu be ironijos, sakau gryną teisybę. Nes pažįstu per daug jaunų talentingų kūrėjų, tų, kurie dabar lyg gatvės prostitutės parsiduoda už duonos žiauberę. Tų, kurie už varganus grašius kurpia kičinius reklaminius tekstukus ir purvinus bulvarinės spaudos rašinėlius. Tų, kurie žudo talentą kvailiems pranešimams spaudai ir oriai save vadina viešųjų ryšių specialistais.

Kodėl lituanistai Lietuvoje tapo reklamistais? Atsakymų į šį ir kitus panašius klausimus ieškokite šiame romane – ketvirtojoje lietuvių kalba išleistoje V.Pelevino knygoje. Gal rasite, o gal ir ne. Juk V.Pelevinas – postmodernistas, mėgstantis žaisti idėjomis, žodžiais, sąvokomis bei įvaizdžiais. Savo žodžiais ryjantis jūsų mintis, išvemiantis jas galingu kasdienės sąmonės srautu ir atsiriaugėjantis jums į veidą mistiškai kerinčiu anapusybės dvoku.

Tam tikrų atsakymų į amžinus būties ir buities klausimus šiame kūrinyje radau ir aš (knygą skaičiau trečią kartą: du kartus – rusiškai, dabar – šį visai neblogą J.Gimberio vertimą). Atsakymai du:

1. Kvaili mes patys (visi, tarp mūsų ir humanitarai), nes norime valgyti ir tuštintis, t.y. santykiauti su pasauliu oraliniu ir analiniu būdu.

2. Dėl visko kalti ekonomistai, sukūrę pseudomokslą vardu ekonomika.

Aiškinu V.Pelevino žodžiais:

Tos disciplinos [ekonomikos] požiūriu kiekvienas žmogus yra ląstelė organizmo, kurį senovės ekonomistai vadino mamona. Visiško ir neatšaukiamo išsilaisvinimo fronto mokymo vadovėliuose ją vadina tiesiog ORANUS (mūsiškai – burnašiknė). Tai labiau atitinka jos realią prigimtį ir nepalieka vietos mistinėms spekuliacijoms. Kiekviena toji ląstelė – tai yra žmogus, vertinamas ekonomikos požiūriu, – turi savotišką socialinę psichinę membraną, per kurią perleidžiami pinigai (oranuso organizme atliekantys kraujo arba limfos vaidmenį) vidun ir išorėn. Ekonomikos požiūriu kiekvienos mamonos ląstelės uždavinys – kuo daugiau pinigų perleisti per membraną vidun ir kuo mažiau išleisti išorėn (p.85).

P.S. Trečiame puslapyje V.Pelevinas įspėja: „Autoriaus nuomonė su jo požiūriu gali nesutapti.“ O mums nusispjaut! Mes neturim nei požiūrių, nei pažiūrų! Esam „P“ karta! Ir didžiuojamės nežinodami, ką tai reiškia...

Įvertinimas: LL.

***

DIDŽIŲJŲ XX a. RAŠYTOJŲ AP­­SAKYMAI. Sudarė Nadine Gor­dimer. Iš anglų k. vertė Gytis Kudarauskas. – V.: Alma littera, 2006. Viršelio dailininkas Jokūbas Jacovskis.

KAIP AŠ KOVOJAU SU AIDS

Deja, nepažįstu nė vieno žmogaus, užsikrėtusio ŽIV. Per savo ilgą gyvenimėlį buvau sutikęs šimtus ligonių, sergančių alkoholizmu ir didybės manija, kartą sutikau net sifilitiką, o negaluojančio AIDS, velnias, – nė vieno. Spoksodamas į televizorių ir vartydamas spaudą, visada jaučiu nevisavertiškumo kompleksą: tūkstančiai miršta, milijonai serga, dar tiek pat juos gelbsti nuo ligos, o aš čia vienas lyg negras albinosas nė piršto nepakrutinu.

Užteks, nutariau. Nužingsniavau iki artimiausio knygyno, plačiai atvėriau piniginę, atseikėjau 22,95 Lt ir parsinešiau namo šią knygą. Ir netgi perskaičiau.

21 pasaulinio garso rašytojo apsakymų rinktinė. Tarp jų – 5 literatūrinės Nobelio premijos laureatai. Sudarytoja – 1991 m. nobelistė – gyvena Johanesburge, t.y. Pietų Afrikoje, labiausiai ŽIV/AIDS epidemijos paveiktame regione.

Visi šios antologijos autoriai sutiko spausdinti savo kūrinius be atlyginimo. (Pamokėlė kylančioms arba jau spindinčioms lietuvių literatūros žvaigždutėms, iš kurių net garso „pirst“ be šimtinės neišgausi.) Tokie rašyto žodžio monstrai (asai) kaip G.G.Márquezas, G.Grassas, S.Rushdie’s, S.Sontag, J.Updike’as. Ir tokie „vietinės faunos“ atstovai (gana įdomūs) kaip Chinua Achebe, Eskia Mphahlele, Njabulo S. Ndebele...

Skaitai, net akys raibsta. Tikras temų, stilių ir raiškos būdų margumynas. Bet chaosu to nepavadinsi. Mat sudarytoja iš „juodojo žemyno“ atrinko kūrinius tikslingai, su tam tikra intencija. Beveik visi jie spinduliuoja šviesą, teigia grožio pergalę prieš bjaurį, trimituoja žmoniškumo triumfą.

Borisas Ivanovičius čia sutiko dar nelaimingesnių už jį žmonių, paprastų mirtingųjų, kuriems niekas nenorėjo parduoti kooperatinio buto vien todėl, kad jie neturėjo pakankamai grynųjų. Kančios iškreiptuose šių žmonių veiduose skleidėsi dvasinis grožis (Woody Allen. „Netinkami“, p.312).

Manau, jog dvasiškai gražus atrodžiau ir aš, pravėręs piniginę ir atsikratęs kelių popiergalių.

(Visas leidėjų pelnas, gautas pardavus šią knygą, bus skirtas TAC – „Veiksmingo gydymo kampanijai“, kovojančiai su ŽIV/AIDS plitimu Pietų Afrikoje.)

Įvertinimas: LLM.

***

VISKIO ŽINYNAS. © William Grant and Sons. Iš anglų k. vertė Lina Paulauskaitė. – K.: Kitos knygos, 2006. Knygos dailininkai –­ Daumantas Každailis, Ieva Tavkinaitė.

VISKIO MAGIJA

Pasistačiau taurę. Atsukau kamš­tį. Įsipyliau. Atsiverčiau kny­gą.

M.Jacksonas, leidinio „The Whisky Magazine“ redaktorius konsultantas, pratarmę pradeda intriguojamai:

Kai kurie klausimai formuluojami taip, kad liktų neatsakyti. Tai tokie klausimai:

Kokia gyvenimo prasmė?

Kodėl mes įsimylime?

Kaip su viskio gamyba susijusi magija?

Perskaičiau apie salyklo gamybą, miežių daiginimą. Įsipyliau. Apie fermentaciją ir distiliatorius. Įsipyliau. Perskaičiau skyrių „Ragavimas – „Pirmyn!“. Dar kartą paragavau. Ir dar. Ir tada pajutau magijos žavesį ir jėgą. 128-ame puslapyje užtikau nuotrauką, vaizduojančią akiai įprastą kraštovaizdį ir neįprastus gyvūnus (jų buvo pusketvirto). Atrodo, žalos karvės, bet labai jau gauruotos ir apžėlusios. Apačioje – užrašas: „Patenkintos Aukštutinės Škotijos avys, ėdančios viskio gamybos atliekas.“ Kažkokia mistika...

Tada suvokiau, kad viskis – dvasingas ir magiškas gėrimas. Tada žinojau atsakymą į pirmąjį pratarmės klausimą. Ir į visus kitus. Atsimenu, buvau jais patenkintas kaip ir tos avys ar karvės... Pasakyčiau ir jums, bet, deja, dabar užmiršau.

Įvertinimas:MMMMMMLL (pastaba: šį kartą raidės „M“ ir „L“ nieko nereiškia).

Vertinimo paaiškinimai:

L – literatūra, M – makulatūra, LM – nei literatūra, nei makulatūra, LLL – literatūra, kurią tikrai verta perskaityti, MMM – visiškai nieko neverta makulatūra.

Darius Pocevičius

 

Skaitytojų vertinimai


35002. krankt2007-02-12 00:04
KKK

35015. lituanistas2007-02-12 08:31
spėk, Pocevičiau, kodėl dabar iš pat ryto rūkau ir dūmuose - taip vadinamoje - viešųjų ryšių kontoroje galvoju, kaip čia ką nors supiarinti užuot rašęs kontrapunktus ir apsakymus - - - - laimei, kol buvau jaunas durnas laiku (originalo k) perskaičiau generation p. problemų kaip nebūta. šventa knyga

35176. Donald Duck :-) 2007-02-18 13:05
ir teisingai ir ok

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
14:15:30 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba