Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-11 nr. 3039

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas A. Jonynas.
DAR KARTĄ APIE RITERĮ, VELNIĄ IR MIRTĮ
19
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE7

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
•  LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI MOKSLAI1

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• IŠSAUGOTI – ŽMONES, KŪRYBĄ, LIETUVĄ1
• ŠVENTĖS IR RAMENTAI1

KNYGOS 
• Vitas Areška.
UŽŠIFRUOTI IR ATVIRI TEKSTAI
1
• SANKIRTA
• VIEŠKELYJE DŽIPAI2
• BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ – AKTORĖ IR RAŠYTOJA3
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• JUOZAS STONYS: IEŠKANT PSICHOLOGIZMO JUNGČIŲ4

MUZIKA 
 GRIETINĖLĖS SKONIO MAŽOJI SEKSTA22
• Aneta Adomavičiūtė.
"MUZIKA MUZIKOJE"
13
• PASIRODŽIUS KNYGAI APIE LIETUVOS KOMPOZITORIUS15

DAILĖ 
• PASKAITOS JUVELYRIKOS TEMA
• Ieva Pleikienė.
V.ANTANAVIČIAUS PARODA DANIJOJE
2
• Gintaras Žilys.
PRIE DRUSKININKŲ VIEŠOSIOS PIRTIES TĄDIEN STOVĖJO DVIRATIS
1

TEATRAS 
• Lina Klusaitė.
DVASIOS REMONTAS: APIE OKT/VILNIAUS MIESTO TEATRO SPEKTAKLĮ "MIESTAS"
3
• Ramunė Balevičiūtė.
JUOZO IR JONO ISTORIJOS

TĘSIAME DISKUSIJĄ APIE ROMANĄ 
• Guy de Maupassant.
APIE ROMANĄ
2

MENO DIS/KURSE* 
• Eglė Obcarskaitė.
"ATVIROS ERDVĖS" LYGTIS: MENAS + "DIDESNIS" MENAS = ?
6
• AMBICINGAS KITOKIO KINO PROJEKTAS1

POEZIJA 
• ROBERTAS KETURAKIS

PROZA 
• Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva.
KRAKAS IR NEKRAKAS
5

VERTIMAI 
• Viktor Jerofejev.
JOPS MOKYMAS
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jurga Lūžaitė.
DAIKTŲ POETIKA G. GRAJAUSKO "NAUJAUSIŲ LAIKŲ ISTORIJOJE"
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SMAGI VILNIEČIŲ KELIONĖ Į PLŽ
• Kęstutis Pulokas.
SUKIRMIJĘ?

FOTOGRAFIJA 
• IR VĖL SENAMIESTIS

KRONIKA 
• GERUMO DIENOS
• LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO DIENA PASVALIO RAJONE
• LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ KNYGOS RUSŲ KALBA
• KVIETIMAS

DE PROFUNDIS 
• POEZIJA IR GYVENIMO PRISIMINIMAI
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA SVARSTO, VAŽIUOTI AR NEVAŽIUOTI Į MASKVĄ ŠVĘSTI PERGALĖS ŠVENČIŲ5
• John Burns.
LITERATŪRINIS KREPŠINIS
4

MUZIKA

GRIETINĖLĖS SKONIO MAŽOJI SEKSTA

[skaityti komentarus]

Yra žmonių, kuriems skonio pojūtį sukelia žodžiai, kiti girdėdami garsus mato spalvas. Apie sinestezijos fenomeną buvo kalbama jau XIX a., tačiau rimti moksliniai tyrimai pradėti tik praėjusio amžiaus antroje pusėje. Kovo pradžioje "Telepolis" žurnalistė Katja Seefeldt pristatė naujame "Nature" numeryje paskelbtus šveicarų neuropsichologų tyrimo duomenis. Jie pirmą kartą analizavo atvejį, kai skonio receptorius sudirgina muzikiniai intervalai.

Sinestezija vadinamas reiškinys, kai vieno jutimo stimuliavimas (pvz., klausos arba uoslės) sukelia kitą jutimą – pvz., spalvų matymą. Dažniausiai pasireiškia vadinamoji spalvinė klausa (coloured hearing), t.y. kai žodžiai arba raidės siejamos su konkrečiomis spalvomis. Taigi sinestezija yra specifinių sąryšių smegenyse rezultatas. Šis reiškinys gana dažnas – jis būdingas maždaug vienam iš 2000 žmonių, dažniau moterims. Žinoma, kad sinestetinių sugebėjimų turėjo kompozitoriai Ferenzas Lisztas, Jeanas Sibeliusas ir Olivier Messiaenas.

Ciuricho universiteto Neuropsichologijos instituto mokslininkai, vadovaujami Giano Beeli’o, tyrė vieną 27-metę fleitininkę, kuri ne tik garsus mato tam tikromis spalvomis, bet ir girdėdama konkretų intervalą – t.y. du garsus, skambančius paeiliui arba vienu metu, – jaučia tam tikrą skonį. Šie pojūčiai jai labai stipriai susiję. Konkretus pavyzdys: vienu metu skambant garsams c ir cis (mažoji sekunda), muzikantė burnoje jaučia rūgštumą; tuo tarpu mažoji seksta jai sukelia grietinėlės skonį, o kvarta primena šieną…

Neuropsichologai šią muzikantę testavo visus metus, tirdami jos galimybes. "Mes jai duodavome kokį nors skonio dirgiklį, pvz., ką nors rūgštaus, ir tuo metu grodavome įvairius intervalus. Ji turėdavo pasinaudodama kompiuterio klaviatūra nurodyti, koks tai intervalas. Jei tai būdavo intervalas, kuris jai sukeldavo rūgštumo pojūtį, o tuo metu ji burnoje turėdavo ką nors rūgštaus, intervalą ji atpažindavo daug greičiau. O jei girdėdavo intervalą, sukeliantį jai kitokį skonį negu dirgiklis, esantis ant liežuvio, atpažindavo lėčiau, – pasakojo Gianas Beeli’s. – Rezultatai parodė, kad jai garsų intervalai ir skonis yra labai glaudžiai susiję reiškiniai".

Šiais eksperimentais G.Beeli’s ir jo komanda galėjo įrodyti, kad muzikantė sugeba su sinestezijos pagalba indentifikuoti garsus. "Pajutusi rūgštumą, ji atpažįsta, kad tai turėtų būti mažoji sekunda", – teigia G.Beeli’s. Tuo ši sinestezijos rūšis, anot jų, yra unikali.

Visgi kur ir kaip tokį sugebėjimą galima būtų pritaikyti kasdienybėje? Pati muzikantė tikina, kad ji muziką jaučia intensyviau, kadangi veikia dar viena pojūčių sfera. Todėl muzika jai įgauna absoliučiai specifinę emocinę reikšmę, kuri galbūt yra didesnė nei "normaliems žmonėms". Tuo tarpu, kaip pažymėjo G.Beeli’s, specifiniai sugebėjimai padeda jai studijuojant konservatorijoje atlikti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, užrašyti diktantą. Tiesa, fleitininkė, be viso to, turi ir absoliučią klausą, tad tokie pratimai jai ir šiaip nesukelia didelių sunkumų.

Kokios yra sinestezijos priežastys? "Labiausiai įtikina spėjimas, kad sinestezija yra nulemiama genetiškai. Jei vienas iš dvynių turi sinestezijos gebėjimų, dažniausiai antrasis taip pat jais pasižymi. Jos atsiradimas siejamas su tam tikrais smegenyse išlikusiais tiesioginiais sąryšiais, kurie kitiems žmonėms yra nunykę. Šie sąryšiai, sąlygojantys įvairių jutimų "sukibimą", gali būti perduodami genetiškai", – teigia G.Beeli’s.

Parengta pagal užsienio spaudą

 

Skaitytojų vertinimai


15031. vyniotoja2005-03-17 20:35
Manau, rūgštumo pojūtis ar grietinėlės skonis buvo tik reklaminiai triukai išgarsėti fleitininkei. "Tiesa, fleitininkė, be viso to, turi ir absoliučią klausą, tad tokie pratimai jai ir šiaip nesukelia didelių sunkumų." va taip, mokslininkai, kaip jus apvyniojo:)

15032. stebetoja2005-03-17 21:53
Pritariu Vyniotojai, man tas sakinys apie absoliucia klausa irgi sukele abejoniu ir... sakykim, sypsenele;) Tokiu atveju juk labai paprasta kaskart isgirdus sekunda sakyti, kad "zinote, jauciu rugstuma":) Na, bet jei rimti mokslininkai siems tyrimams skyre visus metus, tai gal ir yra tiesos...

15034. Atikina2005-03-18 01:55
Bet ir Skriabinas turejo sinestetiniu sugebejimu.

15036. IVS2005-03-18 04:29
Galit juoktis iš manęs, bet dūdų orkestras man sukelia ašaras. Na, aš rimtai. Gumulas gerklėj ir vos galiu susilaikyti nežliumbus. Jokia kita muzika taip neveikia. Na, dar nuo kai kokios vemt verčia ;)

15038. t2005-03-18 07:08
dūdų orkestras yra cool .ir sic !

15042. stebetoja2005-03-18 10:00
IVS, prajuokinai:))) Tai gal visi turim sintestetiniu sugebejimu, ne tik Skriabinas ir ta fleitininke;) ?

15070. IVS :)2005-03-19 03:58
Ir žinot ką? Ogi aš galiu užrištomis akimis pasakyti ar tai dūdų orkestras ar ne.

15075. Nusivyles2005-03-19 16:06
Toks tekstas tiktu verciau kokio nors populiaraus zurnalo ivairenybiu skyreliui, o ne Lit. ir menui. Kazkaip nuprastejo muzikos dalis, jau kelintame numeryje arba nera rasiniu apie muzika, arba tokie banaliukai.

15076. Nusivylusiam2005-03-19 16:18
Cha cha, sitas tekstas jau kadaise ir buvo populiariuose Omni ir Delfi ivairenybiu skyreliuose. Kai po to ji pamatai dar ir Litmenyje (kartu su kitais sedevrais), pasidaro tikrai liudna.

15081. atsakymas 12005-03-19 18:55
Nusivylusiam: nežinau, pagal ką sprendžiat, kas kur labiau tiktų, bet tekstą apie normalų mokslinį tyrimą, kurio rezultatai skelbiami rimtame mokslo leidinyje ("Nature"), pavadinti banalija... tikrai nenorėčiau sutikti;) Beje, informacija apie šį tyrimą pasirodė ne viename užsienio periodiniame muzikos leidinyje ir, net jei tai Jus stebina, ne "įvairenybių skyreliuose", bet kaip šviežia naujiena iš "mokslo pasaulio".

15082. atsakymas 22005-03-19 19:01
Komentarui Nr.15076: Pasirodo, būna ir taip;) Informacija apie šį tyrimą, matyt, ir litmenį, ir delfi pasiekė tuo pačiu metu, t.y., kai tik pasirodė straipsnyje minimas "Nature" numeris - kovo 3d. Vienintelis skirtumas, kad litmenyje nuo teksto parengimo iki jo pasirodymo internete praeina ne mažiau, nei savaitė, tada ir atrodo, kad delfyje skaityta "kadaise". Beje, patys straipsniai ten ir litmenyje gana smarkiai skiriasi. Įdomiausia, kad net tyrimų vadovas nurodytas kitas (!?) (šiaip prie "Nature" skelbiamo straipsnio anotacijos nurodytos trijų mokslininkų pavardės, bet "Telepolis" rašoma, kad vadovavo G.Beeli... o kaip iš tikrųjų, jau ir nežinau). Ai, tiesa, ir delfi šią naujieną visgi įdėjo ne į "įvairenybių", bet į "mokslo" skyrelį...:)

15087. IVS2005-03-19 20:19
Reiklas tas, kad mes visi taip pažengem į priekį, kad tai, kas galėjo būti traktuojama kaip mokslo atradimas prieš kokį šimtmetį, iš tiesų tėra įvairenybės. Iš mokslo tikimės daugiau. Deja, ne visi. Kai kam tai moklso atradimas :)

15090. stebetoja2005-03-19 20:48
Galbut, IVS, yra tiesos, tik pries simtmeti tokiu atradimu net ir negalejo buti, nes sinestezija kaip mokslas dar neegzistavo. Apie sinestetinius zmoniu sugebejimus tai tikrai zinojo, bet moksliskai irodyti nebande ar nesugebejo. Gal ir daugiau tokiu pavyzdziu butu galima rasti, pvz., telepatija... Kitas dalykas, kas mums atrodo "ivairenybe". Tarkim, kaip "ivairenybe" skaiciau visai naujai paskelbta atradima, kad genetiskai moterys ivairesnes uz vyrus, nes X chromosomoje yra daugiau genu, nei Y, ir kaip speja mokslininkai, galbut todel moteru elgesys taip skiriasi nuo vyru:)

15092. Sveikinu2005-03-19 21:29
Sveikinu Litmeni su nauja koncepcija - pseudomokslo populiarinimo vandenelio (atsiprasau, grietineles) pilstymu.

43899. HarPija :-) 2008-01-05 21:22
as daug esu girdejusi apie sinestezija... pvz jej tam zmoguj pasakaj pirmadienis, jam iskyla splava, pvz raudona, pasakaj penktadienis, jis jaucja ant liezuvio galo soklado skoni... kaj kurie, netgi pirstu galuose jaucja skony... as tuo duomiuosi..

47057. Jolanta :-) 2008-05-28 15:46
Savaitės dienos man visada turėjo spalvas, skayčiau, netgi logiškas, nes šeštadienis yra oranžinis :), o pirmadienis-pilkas :) Skaičiai taip pat turi spalvas,bet muzikos garsai - ne. Nebent pats muzikinis kūrinys sukelia spalvinius pojūčius. Beje,skaitydama knygą, regiu "filmą". O mokydamasi visada naudojausi vizualine atmintimi. Ir , juokingiausia, kad manaiu, jog taip jaučia visi. Bet ši savybė nei padeda nei trukdo.

48321. Laura2008-08-11 11:41
As skaiciau knyga "Raudoni pirmadieniai" Nicola Morgan. As manau, sinetezija tikrai yra.

48322. Laura2008-08-11 11:42
Sori ;D "Pirmadieniai yra raudoni"

48354. Bertha2008-08-17 09:37
As taip pat perskaiciau knyga pirmadieniai yra raudoni ir manau, kad toks dalykas, kaip sinestezija is ties egzistuoja. Kad ir pavyzdziui daugeliui zmoniu zemesnes natos simbolizuojasi su tamsesnem spalvom, negu aukstesnes.

55824. Metamorfoze2009-11-21 10:21
Man irgi savaites dienos visad turejo spalvas. Tik sestadienis pas mane zalias ;)) Ir kiti skaiciai (ne savaites dienos) irgi turi spalvas. Ir kol nesuzinojau apie sinestezija, maniau kad visi panasiai mato... Viena karta dar vaikysteje esu klaususi drauges, kokiomis spalvomis ji mato skaicius. Kai ji debtelejo i mane, kad nesamone sneku, tai pagalvojau, nenormali kazkokia, kaip gi skaicius gali netureti spalvos ;) Kai pradejau dometis sinestezija, pasirode, kad mano tevukas irgi mato skaicius spalvomis :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
14:13:31 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba