Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-11 nr. 3039

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas A. Jonynas.
DAR KARTĄ APIE RITERĮ, VELNIĄ IR MIRTĮ
19
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE7

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
•  LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI MOKSLAI1

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• IŠSAUGOTI – ŽMONES, KŪRYBĄ, LIETUVĄ1
• ŠVENTĖS IR RAMENTAI1

KNYGOS 
• Vitas Areška.
UŽŠIFRUOTI IR ATVIRI TEKSTAI
1
• SANKIRTA
• VIEŠKELYJE DŽIPAI2
• BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ – AKTORĖ IR RAŠYTOJA3
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• JUOZAS STONYS: IEŠKANT PSICHOLOGIZMO JUNGČIŲ4

MUZIKA 
• GRIETINĖLĖS SKONIO MAŽOJI SEKSTA22
 Aneta Adomavičiūtė.
"MUZIKA MUZIKOJE"
13
• PASIRODŽIUS KNYGAI APIE LIETUVOS KOMPOZITORIUS15

DAILĖ 
• PASKAITOS JUVELYRIKOS TEMA
• Ieva Pleikienė.
V.ANTANAVIČIAUS PARODA DANIJOJE
2
• Gintaras Žilys.
PRIE DRUSKININKŲ VIEŠOSIOS PIRTIES TĄDIEN STOVĖJO DVIRATIS
1

TEATRAS 
• Lina Klusaitė.
DVASIOS REMONTAS: APIE OKT/VILNIAUS MIESTO TEATRO SPEKTAKLĮ "MIESTAS"
3
• Ramunė Balevičiūtė.
JUOZO IR JONO ISTORIJOS

TĘSIAME DISKUSIJĄ APIE ROMANĄ 
• Guy de Maupassant.
APIE ROMANĄ
2

MENO DIS/KURSE* 
• Eglė Obcarskaitė.
"ATVIROS ERDVĖS" LYGTIS: MENAS + "DIDESNIS" MENAS = ?
6
• AMBICINGAS KITOKIO KINO PROJEKTAS1

POEZIJA 
• ROBERTAS KETURAKIS

PROZA 
• Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva.
KRAKAS IR NEKRAKAS
5

VERTIMAI 
• Viktor Jerofejev.
JOPS MOKYMAS
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jurga Lūžaitė.
DAIKTŲ POETIKA G. GRAJAUSKO "NAUJAUSIŲ LAIKŲ ISTORIJOJE"
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SMAGI VILNIEČIŲ KELIONĖ Į PLŽ
• Kęstutis Pulokas.
SUKIRMIJĘ?

FOTOGRAFIJA 
• IR VĖL SENAMIESTIS

KRONIKA 
• GERUMO DIENOS
• LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO DIENA PASVALIO RAJONE
• LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ KNYGOS RUSŲ KALBA
• KVIETIMAS

DE PROFUNDIS 
• POEZIJA IR GYVENIMO PRISIMINIMAI
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA SVARSTO, VAŽIUOTI AR NEVAŽIUOTI Į MASKVĄ ŠVĘSTI PERGALĖS ŠVENČIŲ5
• John Burns.
LITERATŪRINIS KREPŠINIS
4

MUZIKA

"MUZIKA MUZIKOJE"

Aneta Adomavičiūtė

[skaityti komentarus]

Ar gali muzika atsirasti iš tuštumos, iš nieko? Klausimas keblus ir nevienaprasmis, tačiau turbūt nesuklysiu teigdama, kad visa, ko pasiekė mūsų laikų kompozitoriai, galima laikyti iki tol egzistavusių atradimų apibendrinimu, tiksliau – visos sukauptos informacijos perfiltravimu, kai kiekvienas autorius atsirenka sau priimtinus teiginius arba paneigia "įkyrėjusias" tiesas.

Tokią plačią temą – "muzika muzikoje" – būtų galima tyrinėti įvairiausiais ir netradiciškiausiais aspektais. Kartu "muzika muzikoje" – perspektyvus pasiūlymas, nurodantis daugybę išeities, sąlyčio, reziumuojančių taškų ir įvairiausių temos posūkio variantų. Tai akivaizdžiai įrodė 2003 m. įvykusi IX lenkų ir lietuvių muzikologų konferencija, kurioje "muzikos muzikoje" (lenkiškas variantas – "muzikos iš muzikos") fenomenas tapo pagrindiniu aptarimo objektu.

Pristatydama 2004 m. gruodžio mėnesį išleistą knygą "Muzika muzikoje: įtakos, sąveikos, apraiškos" (Vilnius, Lietuvos kompozitorių sąjunga; leidinio recenzentai – dr. Karina Firkavičiūtė, prof.habil.dr. Mieczysławas Tomaszewskis ir habil.dr. Jūratė Trilupaitienė), kuri sudaryta daugiausia iš minėtos konferencijos pranešimų, norėčiau atkreipti dėmesį į šios temos plačias nagrinėjimo galimybes bei skirtingus požiūrius. Rinkinio anotacijoje to neslėpė ir jo sudarytoja muzikologė Audronė Žiūraitytė. Jos teigimu, publikuojami "straipsniai atspindi šiuolaikinės muzikologijos problemų įvairovę, atskleidžia optimistines ir pesimistines postmodernizmo puses, vertybinius, konstruktyviuosius jo aspektus ir dekonstruktyvias ypatybes, aptaria modernizmo ir postmodernizmo santykį, formalistinių ir hermeneutinių tendencijų susidūrimą, teksto ir konteksto dualizmą. Kvestionuojama aukštojo ir žemojo stiliaus, naujojo subjektyvumo, autentiškumo, apskritai autorystės samprata".

Publikacijų seką knygoje lėmė keliamos problemos: bendrojo pobūdžio (Teresos Małeckos "Muzika iš muzikos ar praeities prisiminimas?"; Jūratės Landsbergytės "Muzikos adoracija, kaip pasaulio harmonijos atkūrimo sindromas"; Audros Versekėnaitės "Dies irae sekvencijos adaptacija XX a. muzikoje"), susijusios su kompozitorių Krzysztofo Pendereckio, Eugeniuszo Knapiko, Vidmanto Bartulio, Onutės Narbutaitės, Vytauto Bacevičiaus kūryba (Beatos Leščinskos, Krzysztofo Drobos, Rūtos Gaidamavičiūtės, Audronės Žiūraitytės, Małgorzatos Janickos-Słysz, Onos Narbutienės, Edmundo Gedgaudo straipsniai), etnomuzikologinės (Rimanto Sliužinsko studija). Tuo tarpu specialiai šiam leidiniui parašytas Małgorzatos Janickos-Słysz straipsnis "Balsų darna" apibendrino lietuvių ir lenkų konferencijas.

Grįžkime prie pagrindinio konferencijos pranešimų rinkinio objekto – "muzikos muzikoje" problemos. Nepaisant baugaus požiūrių margumyno, apžvelgus tyrinėtojų pozicijas galima išskirti dvi mąstymo kryptis – "muzikos muzikoje" fenomenas vienų nagrinėjamas analitiškiau, kiti labiau linkę akcentuoti filosofinį aspektą. Tai lyg dvi "magistralės", apraizgytos gausybe šalutinių, susikryžiuojančių keliukų, kurie kartais galbūt pasirodo daug patrauklesni ir padeda aprėpti dar platesnius kontekstus.

Kartais teigiama, kad "muzikos muzikoje" problema – tai nūdienos kompozitorių nesugebėjimas pateikti savų, originalių idėjų, kurios nekartotų ar neidealizuotų praeities. Manau, ši problema neišvengiama – žvelgdamas per muzikos istorijos prizmę, norom nenorom matai epochas ir stilius saistantį siūlą, kuris jungia sena ir nauja bei skatina modernių dalykų atsiradimą.

Muzikologų tyrinėjimai įrodo, kad neretai "muzika muzikoje" įgyja simbolio prasmę, panaudojant "svetimo" kūrinio užkoduotą idėją ir jai pritaikant savus parametrus. Dažnai iš vieno kūrinio į kitą įsilieja girdėti ir mūsų ausiai atpažįstami fragmentai – citatos (čia kalbama apie įvairių kompozitorių ir epochų kūrinius). Pasitaiko ir daugybė kitokių atvejų, pavyzdžiui, muzikos stilizacija ar "svetimos" muzikos fragmento įtraukimas į naują plotmę, praplečiant buvusio konteksto ribas. Skaitant minėtą pranešimų rinkinį, susidaro įspūdis, kad pastarasis atvejis gali būti laikomas bene vienu sudėtingiausių "muzikos muzikoje" reiškinių, reikalaujančių skvarbaus ir analitinio kompozitoriaus žvilgsnio tiek į cituojamą šaltinį, tiek į savų resursų panaudojimo galimybes.

Knygoje "Muzika muzikoje" pasigedau filosofinio pobūdžio svarstymų, kurie atskleistų "muzikos muzikai" įtakas, jų tarpusavio sąveikas. Daugelyje straipsnių analitiškai interpretuojami konkretūs muzikos pavyzdžiai, pedantiškai detalizuojamas kiekvienas atitikmuo. Tačiau stokojama platesnės, apibendrinančios "muzikos muzikoje" reiškinio traktuotės. Kita vertus, vertingų idėjų ir naujų tyrinėjimų inspiracijų čia išties nestinga, todėl ieškantys jų tikrai ras.

 

Skaitytojų vertinimai


14989. oo2005-03-16 11:15
tikrai neatspindi siuolaikines muzikologijos ivairoves. "muzika muzikoje" - tai, kas iv. sriciu remixuotojams jau kasdienis iprotis, LT muzikologams atradimas. dar, beje, skausmigas, nes, anot ju, visi muzikos stiliai baigiasi su minimalizmu. a, minimalizmas - king is dead long live the king :) pagarbiai, lengvai ir saldziai

15033. pabusiu LT muzikologe2005-03-17 23:55
oo, tai koki muzikos stiliu galetumei nurodyti po minimalizmo?

15037. w2005-03-18 07:03
po minimalizmo eina LT muzikologu kurtumas

15041. stebetoja2005-03-18 09:49
Ne nu, w, kam taip baisiai;) Klausimas siaip visai rimtas: ar buvo/yra po minimalizmo nauju stiliu? ar pats minimalizmas yra stilius? o gal visa tai tera tendencijos, technologiniai principai ir pan.? Rodos, siandienos kompozitoriui visa tai pacioje paskutiniausioje vietoje. Galima lipdyti naujas lentyneles ir visus kompozitorius toliau rusiuoti, bet ar tai tebeturi prasme? Juk kiekvienas renkasi ta principa ar estetika, kuri jam patogiausia, gal priimtiniausia. Sakyciau, posttendencijos...

15073. 1232005-03-19 12:40
o priesh minimalizma ar buvo nauju stiliu?

15077. to 1232005-03-19 16:18
Ne, buvo senų stilių.

15079. SK2005-03-19 18:44
tik jau nekliedekit nusiklausytu nesamoniu apie kazkokias POSTTENDENCIJAS ar visokias PABAIGAS, nerimta ir net kvaila.

15086. prasau2005-03-19 20:19
didieji zinovai, tai nejau taip sunku parasyti, kokie stiliai buvo po minimalizmo?

15089. w2005-03-19 20:38
ambient , drones , noise, experimental elektronica , onkyo , fields recording ir t.t. ir+ visi tiek akademiniai stiliai + elektroakustine , akusmatine ,konkreti , koliazas + kaip ir teisingai sake pridedant dalelyte post

15096. ww2005-03-20 09:11
Kaip aiskinat Lietuvos muzikologams? Juk jie mato tiek, kiek ko yra pries savo nosi. Arba perraso is atsiveztu knyguciu. Gaila, kad isversti gerai nemoka. Todel kai kuriu moteriskiu straipsniai labai "sunkiasvoriai"...

15103. 1232005-03-20 19:41
na, jei pries minimalizma buvo senu stiliu, tai reishkia, jog stiliu nebuvo.

15107. stebetoja2005-03-20 21:12
Tai pagaliau kazkas isdriso parasyt! Pagarba, w:) O idomu, kuriems is siu stiliu priskirtumet naujausius lietuviu kompozitoriu kurinius, kad ir tuos, kurie skambejo "Gaidoje"? Balakausko, Kabelio, Baltako, Serksnytes, Nako, Mazulio ir t.t.?;) 123, as bent jau nesupratau, ka norejai pasakyti?

15108. 1232005-03-21 01:47
chia toks loginis pokshtas - stilius nebuna nei senas, nei naujas, jis yra savalaikiskas, o po to amzinai gyvas arba mires. tad klausimas: ar buvo nauju stiliu?, yra nesamone. stilius yra mintis. mintis - arba gyva ir amzina, arba mirusi.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
14:13:30 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba