Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-03-11 nr. 3039

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas A. Jonynas.
DAR KARTĄ APIE RITERĮ, VELNIĄ IR MIRTĮ
19
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE7

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
•  LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI MOKSLAI1

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• IŠSAUGOTI – ŽMONES, KŪRYBĄ, LIETUVĄ1
• ŠVENTĖS IR RAMENTAI1

KNYGOS 
• Vitas Areška.
UŽŠIFRUOTI IR ATVIRI TEKSTAI
1
• SANKIRTA
• VIEŠKELYJE DŽIPAI2
• BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ – AKTORĖ IR RAŠYTOJA3
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• JUOZAS STONYS: IEŠKANT PSICHOLOGIZMO JUNGČIŲ4

MUZIKA 
• GRIETINĖLĖS SKONIO MAŽOJI SEKSTA22
• Aneta Adomavičiūtė.
"MUZIKA MUZIKOJE"
13
• PASIRODŽIUS KNYGAI APIE LIETUVOS KOMPOZITORIUS15

DAILĖ 
• PASKAITOS JUVELYRIKOS TEMA
• Ieva Pleikienė.
V.ANTANAVIČIAUS PARODA DANIJOJE
2
• Gintaras Žilys.
PRIE DRUSKININKŲ VIEŠOSIOS PIRTIES TĄDIEN STOVĖJO DVIRATIS
1

TEATRAS 
• Lina Klusaitė.
DVASIOS REMONTAS: APIE OKT/VILNIAUS MIESTO TEATRO SPEKTAKLĮ "MIESTAS"
3
• Ramunė Balevičiūtė.
JUOZO IR JONO ISTORIJOS

TĘSIAME DISKUSIJĄ APIE ROMANĄ 
• Guy de Maupassant.
APIE ROMANĄ
2

MENO DIS/KURSE* 
• Eglė Obcarskaitė.
"ATVIROS ERDVĖS" LYGTIS: MENAS + "DIDESNIS" MENAS = ?
6
• AMBICINGAS KITOKIO KINO PROJEKTAS1

POEZIJA 
 ROBERTAS KETURAKIS

PROZA 
• Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva.
KRAKAS IR NEKRAKAS
5

VERTIMAI 
• Viktor Jerofejev.
JOPS MOKYMAS
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jurga Lūžaitė.
DAIKTŲ POETIKA G. GRAJAUSKO "NAUJAUSIŲ LAIKŲ ISTORIJOJE"
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SMAGI VILNIEČIŲ KELIONĖ Į PLŽ
• Kęstutis Pulokas.
SUKIRMIJĘ?

FOTOGRAFIJA 
• IR VĖL SENAMIESTIS

KRONIKA 
• GERUMO DIENOS
• LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO DIENA PASVALIO RAJONE
• LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ KNYGOS RUSŲ KALBA
• KVIETIMAS

DE PROFUNDIS 
• POEZIJA IR GYVENIMO PRISIMINIMAI
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA SVARSTO, VAŽIUOTI AR NEVAŽIUOTI Į MASKVĄ ŠVĘSTI PERGALĖS ŠVENČIŲ5
• John Burns.
LITERATŪRINIS KREPŠINIS
4

POEZIJA

ROBERTAS KETURAKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
IIGIAUSIŲ METŲ!
Algirdo Kairio nuotrauka

TVANAS


Bučiuoju virtuvėj tave o byloja radijuj Nojus
geltonuoja skrebutis ir vėsta saldi arbata
o iš krano vienodai lašnoja lašnoja
kaip prieš Tvaną – atsimeni? – tą

O už lango pūga ir į pūgą tą atsišlieję
auga medžiai į namą palinkę – tegu
apginki tikėjimą mano vienišas Dieve
nes aš išsekau ir nieks nepapildo jėgų

Dar pabūk nenueik dar spėsi pavirsti vienuole
dar šviesiausius žodžius pasakyk kuriuos pamiršai
Nojus perspėja: šiandien atrodo vienuoliktą
Tvano pradžia – o iš krano kapsi lašai

ŽIEDUOTAM AINIUI


Septinta dešimtis į smilkinius įsmigs
nelyg dygliai – dangstysiuosi alkūnėm
tenai ant aikštės viens prie kito kūnai
nuogi per plaštakas prikalti vinimis
o klubas netoli – ten čirškia kinas
ir ekrane fašistas smaugdamas vaikus
toks atkarus – ir koks puikus
po juo raudonarmietis kiša miną

žiedais apkritęs aini aš esu tenai
kur iš polutarkos arba juodos pobedos
čekistai velka seserį – jos pėdos
nudažo akmenis gatvikės kruvinai

pasaulis regis buvo ir vienam plyšy
lindėjau gniauždamas kišenėj belomorą
o komsomolas griovė koplytėlės tvorą
ir šlaistėsi instruktorė į sniečkų panaši

tarytum gyvenau ir regisi valia
nežemiška neleido sutrūnyti
tarp melo vėliavų stovyklų ir trimitų
fufaikų nuorūkų skreplių vadų ir blia

tarytum gyvenau ir toji vargana
viltis šnabždėjo nuolatos: pradingsi
sutikęs skersgatvy čekistų sfinksą
kai pro šeriuotą knyslę sukriuksės jis na-a

žiedais apkritęs aini aš esu tenai –

EKSPEDICIJA


Namelį sodo sieksi vakare
kaip viskas čia apleista po perkūnais
tik kiečiai stiebiasi miglotais krūmais
arba žvaliagire – klaidžia giria

lengvai užkaltos durys pasiduoda
už durų stalas juodas obuolys
viryklės suodžiai senas kosulys
ir nuo alsavimo pakirdęs uodas

ant sienos kurčias laikrodis menąs
ir liūdną pasaką ir juozapotą
ir tu biliūniškai apžvelgęs plotą
suprasi kaip toli gyvenimas anas

užsukti laikrodį? bet valandų
nežino niekas – negi sienų klausi
ir liūdnas uodas zyzdamas į ausį
kažką iš seno šimtmečio gandų

patvirtina kad jau skubėt nereikia
o vasara negreitai įpusės
todėl nuo stalo nužeri muses
alkūnes įremi ir jau nenusikeiki

SAPNUOJAMAS MAIRONIS


Taip paprastai sapnuojamas Maironis?
Salonas ornamentai Žalgirio veidai
ir Jis su marškiniais baltais maloniai
sutinka šviesdamas lyg žydintis baltai

Nuo Rotušės smuikelio verksmas liejas
kažkur pradingo gėlės – Jam nešiau
Poete neseniai mes matėmės alėjoj
Kokioj alėjoj pane? Pamiršau

Jo akys mėlynos visai ne mano
nuslysta veidu – smuikas lia ir si
Vos girdimai Maironis sušnabžda Osanna
ir dingsta debesy

EILĖRAŠČIAI IR STIGMOS


Aš užsimerkiau sausy ir staiga
matau nubudęs – kovo pabaiga
o už langų
plevena giesmės – šelmių? ubagų?

Peizažas nepažįstamas – pakrantės
meldynai akmenys kuoduotos antys
o tarpdury
išnirę stūkso vyrai keturi

Panašūs – tiek pastačius tiek paritus
ir kreksi paslaptingai lyg sanskritas
gerai? blogai?
gal piligrimai? angelai sargai?

Jie delnus ištiesia – greičiau palik mus
ant jų delnų eilėraščiai ir stigmos
o įkypai –
Sūdna Diena ir ką tamsus slėpei

SNIEGLAŠA APRENGTAS VĖJAS


Traukia pakilt ir naktį išeit suvisai
susiliet su tamsa su šlapdriba kertančia tiesiai
arba susiriest ir užsnūst pajutus kad priklausai
tylai nakties ir augančiam duonoj pelėsiui

Drėgmė smelkiasi kiaurai – mirksnis ir vidų
užlies
dar mirksnis ir jau nežinosi – gyvas ar miręs
paskubėk susirasti po pagalve žiaunas žuvies
ir paslėptus ten už odos gelmės orientyrus

Drėgnas skruostas ir pagalvė niekam neklius
tik klausykis ką atneša snieglaša aprengtas vėjas
kažkas traukia ir traukia per tamsą tinklus
būk atsargus – akelės kas kartą mažėja

GYVENIMAS


Gyvenimas vis dėlto mielas kaip spalio ugny
girios nuskendę – iš vasaros plaukusios girios
atsimušęs į kertę mieguistą vėl gyveni
gyvas ar miręs

Matai kaip iš laikrodžio laikas pasklinda sykiu
įspėdamas – niekad su juo nebėgti lenktynių
Tuos kurie žvelgė į dangų bedugnėm akių
seniai nukankinom

Vaikystėj labiau nei gyvybė traukė migloti kraštai
aitvaras mėlynas regis dausosna nulėkęs
todėl kad stebuklai aplanko mus paprastai
kaip šitas saulėtekis

Nuobodu užsiėmusiems – kas kiek kainuos
aš tau šnabždu genijau mano vaikystės –
gyvenimas klostos iš visko kas telpa delnuos
ir švyti

VISKAS ASMENIŠKA


Atsirado įprotis naujas – sukti nusvilintą ūsą
priekaištaut pačiam sau – viską suvėlei
Braškėjęs gyvenimas lūžo per pusę
gal todėl kad čia ir tenai sunkūs šešėliai

gal todėl kad čia ir tenai pro miglą samanės
išnyra vyrų veidai šerkšnoti irgi žolėti
nieks nepaaiškins – kodėl taip viskas asmeniška –
gegužraibės kraujas kapai vardai nutylėti

gal todėl kad čia ir tenai kažkas užspeistas kaukia
ir kryžmai barsto fosforu taką žaismingos
žaltvykslės
šokit nuo skardžio prireikus nerkit nelaukę –
gal kuris likęs paliudys jog įmanoma skristi
iliustracija
Alio Balbieriaus fotografija
 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
14:13:26 Dec 19, 2011   
Dec 2010 Dec 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba