SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-11-24 nr. 732

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
 Laima Kreivytė
Griuvėsių kultūra
36

Muzika 
• Laimutė Ligeikaitė
Nepaklusniųjų atradimai
• Helmutas Šabasevičius
Rudens debiutai
1
• Gitaros ir kamerinio orkestro derinys
• Japonijos fondo dovana melomanams
• Dirigento Vytauto Lukočiaus sėkmė konkurse Suomijoje10
• Paminėtas Čikagos operos jubiliejus
• Miesto apdovanojimai kultūros veikėjams
• KONCERTAI

Dailė 
• Giedrius Gulbinas
Pragmatizmo link
17
• Emilija Budrecka
Nuogas menas
• Dalia Šivickaitė
Palaidūno karjera
5
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Goda Dapšytė
Kai susitinka Jis ir Ji
• Aktoriui Laimonui Noreikai – 80
• Operos savaitė
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Universalios problemos ir unikalūs likimai
• Živilė Pipinytė
Kai klišė kalbasi su kliše
• Kitaminčių rezervatas
• Lietuviško kino pripažinimas Amsterdame
• Mediateka pristato Jono Meko kolekciją
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Europietiška dimensija

Miesto veidas 
• Nijolė Nevčesauskienė
Medinis Vilnius vaikų akimis
2

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Café Royale
11

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pirmasis

Griuvėsių kultūra

Ar naikinsime architektūros paminklus?

Laima Kreivytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
L. Statulevičienės nuotr.

Šiandien nuo 12 iki 14 val. prie Katedros renkasi žmonės, nesutinkantys, kad dėl atstatomų Valdovų rūmų būtų griaunamas XIX a. pastatytas Abraomo Šliosbergo namas. LDK valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisijos priimtas sprendimas – išsaugoti fasado fragmentą ir antrojo aukšto salę – rodo nepakankamą autentiškos architektūros vertinimą. Turbūt niekas rimtai nesvarstytų pasiūlymo numarinti kūną ir gelbėti ranką arba koją. Tačiau kultūros kūnas, pasirodo, gali būti aukojamas dėl plastinės operacijos ir klonuojamų didingos praeities vizijų.

Nerimstantys ginčai dėl Abraomo Šliosbergo namo išsaugojimo atskleidė skirtingus požiūrius į istoriją ir kultūros paveldą. Spaudoje, televizijoje ir internete vykstančios diskusijos dažnai patenka į tas pačias vilkduobes: idealizuotas istorijos vaizdinys kaunasi su realiu artefaktu simbolinėje erdvėje. Atstatomi Valdovų rūmai vaizduojami kaip tautos vienybės simbolis (ar nacionalizmo diskursas gimė ne XIX amžiuje? Vargu ar nugriautuose rūmuose gyvenę valdovai suprastų dabartines lietuvybės godas). O Šliosbergo namas esą tipinis carinės okupacijos laikų produktas, kurį žydų pirklys pastatė iš sugriautų Valdovų rūmų plytų, todėl jis nekelia tautinio pasididžiavimo jausmų ir turi būti nugriautas. Taip supaprastintai padalijus istoriją į „savą“ ir „svetimą“, dingsta istorinio tęstinumo jausmas. Juk istorija ir kultūra – ne kompiuterinis žaidimas, kuriame suprogramuoti tik mums patinkantys fragmentai.

Verta prisiminti ICOMOS (Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos) ekspertų nuomonę apie Šliosbergo namą, išreikštą laiške Valstybinės paveldo komisijos pirmininkui Jonui Glemžai: „Visiškas namo nugriovimas ar jo sumažinimas iki kelių fragmentų net negali būti svarstomas. Mano ir visų mano kolegų nuomone, šis XIX a. pabaigos namas bei jo interjeras (laiptinė, langai, lubų lipdiniai ir kt.) turėtų būti maksimaliai išsaugotas ir viduje, ir išorėje bei privalo būti restauruotas. (...) Namas pats savaime yra istorijos dalis ir praturtina visą kompleksą. Pagaliau šio namo restauracija galėtų būti puikus pavyzdys vilniečiams, kaip reikėtų tvarkyti jų mieste esančius įvairių kultūros paveldo periodų gyvenamuosius pastatus.“ (ICOMOS prezidentas Michaelis Pesetas).

Paveldosaugos specialistė menotyrininkė Jūratė Markevičienė mano, kad būtina atsižvelgti į ICOMOS ekspertų nuomonę – ICOMOS yra oficialus UNESCO atstovas pasaulio paveldo klausimais. Objektas dar nėra gerai ištirtas, ypač menotyriniu požiūriu. Kai 2003 m. Europos Taryba rekomendavo skatinti dailės istorijos tyrimus, Lietuva taip pat už tai balsavo, tačiau dabar neskuba įgyvendinti savo pasiryžimo. Menotyrininkė J. Markevičienė siūlo surengti nuolatinę atstatymo projekto ir atstatymo eigos ekspoziciją ir nedelsiant organizuoti viešą funkcinio ir meninio interjerų sprendimo pristatymą visuomenei, kuris po to liktų kaip paroda.

Dailėtyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė mano, kad šioje situacijoje labai svarbu, koks santykio su istorija modelis bus pasirinktas. „Išryškėjo dvi pagrindinės pozicijos. Vieni mano, kad istorija yra auklėtoja – ji turi patriotiškai ugdyti, pakylėti dvasią, perteikti giliausias tautos vertybes. Jiems labai svarbi vizija, plytų pagalba materializuotas simbolis – tada nesvarbu, kad trūksta duomenų, kad dedami gelžbetoniniai perdengimai. Istorizmo architektūra jiems atrodo meniškai nevertinga, todėl tą „prielipą“ norima nugriauti, o name rastą XVI a. sienos fragmentą integruoti į vizijos kampą. Tačiau kodėl manoma, kad šis istorijos fragmentas geriau atrodytų XXI, o ne XIX a. pastate?“

iliustracija
L. Statulevičienės nuotr.

Kita pozicija pripažįsta požiūrių ir interpretacijų įvairovę. Pasak dailėtyrininkės, kiekviena anksčiau iškelta istorijos versija yra subjektyvi, todėl galima pasikliauti tik konkrečiu išrašu iš archyvo ar autentišku architektūros fragmentu. Taip manantiems išlikę tikri gotikiniai rūsiai pasako daugiau už visą naują pastatą. Jiems istorija – tai atminties ženklai, pagal kuriuos galima atkurti tam tikros kartos ar epochos gyvenimą. „Mano pažįstamų kartai jų vaikystės ir jaunystės atminties ženklai – Gudaičio paveikslas, metaliniai kapinių vainikai, Lentvario kilimas, „Jiesios“ puodelis ir pirmosios „Žalgirio“ tarptautinės pergalės kaip atminimo ženklai – yra lygiaverčiai, nors jų meninė vertė (jei ji apskritai pamatuojama) nevienoda. Kuris iš šių momentų reikšmingesnis, geriau atspindi laikmetį, kiekvienas nusprendžia savaip.

Gal iškilių asmenybių, karžygių, kunigaikščių istorija labiau jaudina, bet ne mažiau įdomu, kaip gyveno ir paprasti žmonės – su savo klaidomis ir trūkumais. Jų gyvenimo liudijimų ne taip daug ir likę. Ne atskirais fragmentais, o kompleksiškai XIX a. aplinką, kaip visumą, galime pajusti gal tik dviejuose Vilniaus interjeruose – Rašytojų sąjungos ir Šliosbergo namo. Šio laikotarpio paveldu pasaulyje dabar domimasi, jis tyrinėjamas ne mažiau už rokoką. Tai, kad šalia atstatomų rūmų glaudžiasi realios istorijos liudijimas, tik sužmogina jų vaizdą. Tikiu, kad galima suderinti autentišką XIX a. pastatą ir kuriamą viziją.“

Tačiau taikaus sambūvio idėjas griauna pragmatiškas požiūris į kultūrą. Lietuvos dailės istorikų draugija šių metų spalio 27 d. surašė kreipimąsi protestuodami prieš Abraomo Šliosbergo namo (1801 m.), esančio Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, griovimą ar dalinį pakeitimą. Kreipimasis buvo adresuotas LR kultūros ministrui, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ direktoriui, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui, Kultūros paveldo departamento direktoriui. Spalio 22 d. gautas atsakymas iš LR Kultūros ministerijos, kuriame patvirtinta, kad bus laikomasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos 2006 spalio 9 d. posėdyje priimtų projektinių sprendimų nugriauti XIX a. architektūros paminklą ir atkurti gotikos ir renesanso erdves panaudojant autentiškų mūrų liekanas. Kaip nedidelė kompensacija reikalaujantiems išsaugoti XIX a. autentišką statinį numatyta palikti kelis A. Šliosbergo namo fragmentus. Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė Dalia Klajumienė mano, kad „sprendimai priimti daugiausia prisidengus „teisingos“ lietuvių tautos istorijos lozungais, siekiant atkurti „garbingą“ praeitį. Šis požiūris yra labai ydingas ir gali privesti iki visiško absurdo ir nevaldomo, jokių įstatymų nereglamentuojamo „nepageidaujamų“ ar kam nors trukdančių paveldo objektų naikinimo. Pasaulio paveldosaugos praktikoje ir istorijos moksle jau seniai nebesivadovaujama nuostata, kad anksčiau sukurtas architektūros ar dailės kūrinys (ar išlikęs nedidelis fragmentas) yra pranašesnis už jo jaunesnį „brolį“. Norėtųsi tikėtis, kad ir sprendžiant XIX a. pradžioje statytų A. Šliosbergo namų likimą nugalės sveikas protas ir profesionalumas, o ne ideologinės ambicijos.“

Ne tik Lietuva, bet ir visa Europa atidžiai stebi, ar mūsų kultūra kratosi barbarybės, ar naujos idėjos ir toliau bus auginamos ant griuvėsių krūvos.

 

Skaitytojų vertinimai


8962. ele :-) 2006-11-27 16:17
Pritariu Sliosbergo namo issaugojimui, aktyviems kulturininkams ir straipsnio mintims. Be visu objektyviu dalyku, su siuo namu taip pat susije daug asmeniniu vaikystes prisiminimu, kai cia dar buvo pionieriu rumai, o juose vyko muzikos, dramos, dailes ir daugybe kitu uzsiemimu. Gal dar kas nors cia lankete pvz. dramos bureli?

8963. n2006-11-27 17:47
Lankiau pas a.a. Timuka. !!!

8965. Arvydas :-( 2006-11-27 20:25
Gerbiama autore, kas svarbiau idėja, ar savo sterilaus intelektualumo eksponavimas? 1987 metais dailininkai savo suvažiavime pirmieji deklaravo ž. piles atstatymo įdėją ir rinko tam lėšas rubliais. Apie pirklio namą nei tada, nei dabar nebuvo ir negali būti jokios kalbos. Lietuva ne Italija ir ne Prancūzija. Žemutinės pilies atstatymas yra lietuviška idėja. Ir ne vieta čia nei Europos normoms, nei savo intelektualumo rodymui, nei jūsų vadinamam sveikam protui. Skirkite šiuos dalykus.

8966. LK2006-11-27 22:05
Man svarbiau gyva istorija, ne ideja.

8968. JL32006-11-28 01:35
Taip... kol bus tokiu fanatiku tautininku kaip gerb. Arvydas, cia tikrai nebus Europa. Tai gal cia vieta Azijos ar Afrikos normoms? Ar JAV? Jeigu cia ne Europa. As, kaip dailininke, tai jokiam atstaymui niekada jokiu rubliu nerinkau, nes nuo pat pradziu buvo aisku, kad tai bus monstriskas simuliakras, niekam is tiesu nereikalingas.

8969. okey2006-11-28 09:40
ir cia tie nelaimingi depresuoti jakaterinos 2 garbintojai sulindo........jiems sita eklektika nuo stalino laiku kaip buvusiems pionieriams saldesne uz Lietuvos istorija .........truksta tik raudonu veliavu su sverdlovu tribunoje ir olsewskiu kunigo mantija....

8970. Trys šimtai dešimt 2006-11-28 10:25
Nepainiokit istorijos su Braziaus sarkofagu. Atstatomas gelzbetoninis monstras nieko bendra su renesansiniu pastatu neturi. Vadinamieji "valdovu rumai" - tai XX a. pb - XXI a. pr. nomenklaturos ir patriotizmo simbiozes vizija. Jokiu patikimu duomenu neisliko, o ir statoma, kur papuola - ar ne ant senosios monetu kalyklos isdygo transformatorine? Tai kokia istorija saugom? Gal geriau nugriaukim Katedra ir atidenkim pagoniska aukura? Senesnis juk!

8975. Kultūringas2006-11-28 12:40
Simuliakrai valdo! "Akropolis", "Ermitažas", "Valdovų rūmai"... Paskutiniuose autentiškos kultūros tiek pat, kiek ir pirmuose.

8976. Ir aš ten buvau :-) 2006-11-28 12:43
Gera ir teisinga akcija - reikia ginti viešąsias erdves nuo statybininkų vizijų!

8978. Zuikinsonas2006-11-28 15:06
"Ir ne vieta čia nei Europos normoms, nei savo intelektualumo rodymui, nei jūsų vadinamam sveikam protui. Skirkite šiuos dalykus" - tuo viskas ir pasakyta, mieli "europieciai". Prijechali:)

8980. narkoze2006-11-28 17:25
socializmo injekcija per 50 metu valstieciu palikuonis paverte mankurtais ........ jiems vienintele vertybe muravjovo-koriko ir jakaterinos epochos ``perliukas`` kuriame budami spaliukais uzsiriso pionieriska virve ant kaklo.......

8982. toto2006-11-28 19:32
Man, prašau, įpilkit, kultūrininkui tokios akcijos labai mielos. Dabar ir oras joms dosnus. Vėsu, greit grumba rankos ir pirštai tiesiasi apšilt. O vasarom, dar per karščius - degtinės nė nesiūlykit, atsisakysiu: man tas pelėsių kvapas ir vaiduoklių šrotas dzin, šikau ant jūsų tūkstančių paveldo pamatų kiaurais langais, ant pūvančios begriūvančios kultūros dūmo. Aš matau tik du manęs vertus vardus: Muravjovo Pionierių rūmus ir Lietuvos kiną. Įpilkit.

8983. Siūlas :-) 2006-11-28 19:32
ACIU UZ STRAIPSNI!

8984. klausimas2006-11-28 20:32
Budinga valdovininku retorika - pastatai painiojami su idejomis. Jei buvusiame pirklio name buvo pionieriu rumai, tai uz ju issaugojima kovojantys tampa spaliukais:) Pagal tokia logika Prezidentas turetu tapti Muravjovu-koriku, nes gyvena jo rumuose. O jei as kilniu patriotiniu tikslu vedinas isgriauciau miesta ir atsodinciau Gedimino laiku girias? Na, cia dar grazus projektas - vis delto medziai. O jei vietoj Pilies gatves namu taip pora brazauskisku murinuku Panevezio statybos tresto stiliumi? Gal visai nieko? Paskirciau juos nepriklausomybes atkurimo minejimui.

8992. Gena2006-11-29 10:21
My stroili, my stroili i nakoniec postroili! Ceburaskos kalba per valdovu rumu atidaryma:)

8994. 3112006-11-29 10:33
siaip sunys loja karavanas eina, gaila, kad visi protestuotojai lietuvoje islenda labai jau velai. Svarstymo stadijoje, kazkaip nieko nesigirdi, veliau dalis, kurie gal ir pries itraukiami i procesus, gauna babkes, renka kolekcijas "brazo mauzoliejui", pila kulturini betona. Kazkas gerai yra pasiules, kad dar ne velu rumus gabalais isdalinti imant nuo gabalo 20 lt. ir uzrasat"valdovu rumai", veliau kai jau neliks ka suvenyrams dalinti galima is markuciu betono maisykles vezti ir kiek pigiau suvenyrus stumti pvz. 15lt iki Nr.311

8995. nnn2006-11-29 10:36
siulau griauti prezidentura, kaip rusijos imprerijos simboli,

9001. Trys šimtai dešimt 2006-11-29 13:42
Visos Lietuvos neisgriausit. Gerai, kad zmones protestuoja pries naujas statybas istorineje vietoje. O 311 - cia ka, sekantis po manes? Net nezinojau, kad pradejau eilute:)

9003. orbit2006-11-29 13:43
Griuvėsiai jėga! Statykim ne rūmus, o griuvenas - taip daug romatiškiau atrodo:)

9004. AMB :-( 2006-11-29 13:47
NIEKO JUS NEPESIT, PASAKE CARAS ALGIRDAS MYKOLAS, IR BUS JO VALIA!

9005. klausimas :-) 2006-11-29 13:51
Tai gal gerbaimas AMB interneto komentaruose pasirasineja Arvydu? Juk nenorite pasakyri, kad PATS PACIAUSIAS skaito kulturine spauda?:)

9008. rex2006-11-29 15:56
na ``dailes cenzoriai``, baikit protestuot pries carizmo siuksliu utilizacija .........kariotiskes perpildytos,kazokiskes neveikia greit wilno nuo jusu protestu fekalijose paskes....

9009. el. pastas2006-11-29 16:16
naujos siuksles - geriausios siuksles! kai kam vis dar carai vaidenasi, nors po to dar buvo sovietine okupacija. beje, amb & co gelzbetoninis siukslynas primena isdidinta pirtele, kuri visiskai pazemino Gedimino pili ir sudarke aikstes erdves.

9011. uz Sliozberga2006-11-30 07:10
As uz Sliozbergo namo issaugojima!!!

9012. 3112006-11-30 11:28
uz namu issaugojima

9016. Papa Kumpis2006-11-30 18:45
"Gelzbetonine pirtele" - lux.

9022. kazkas2006-11-30 20:15
Laukiu nesulaukiu kol JL2 pareiks savo nuomone - bent vienu simboliu:)

9023. JL12006-11-30 20:18
O JL1 jums netiks? Aš prieš griovimą!

9024. GD :-) 2006-12-01 16:27
"Beprotybė yra nuolat daryti tą patį ir tikėtis kitokių rezultatų"..Taip pasakė Albertas Einšteinas ir buvo teisus..Kokia prasmė atstatinėti Valdovų rūmus ir griauti tą A. Šliosbergo namą,jei Lietuvoje jau yra daug kultūros paminklų ir niekas jų nelanko..?gal geriau imkime domėtis jau esamais statiniais..?manau,kad net turistams nebus įdomu pažiūrėti į taip nesenai pastatytą a la kultūrinį paveldą (: Beje,valdovų rūmų gerbėjai,jei atkreipsite dėmesį,šių dienų Katedra tikrai nestovėjo tada,kai stovėjo Valdovų rūmai,taigi iš esmės pastatai yra iš skirtingų epochų ir nesiderina vienas prie kito.Pagalvokite logiškai :>

9025. dg2006-12-01 19:29
pritariu GD

9031. volodia uljanov - len.......2006-12-02 18:46
kaskit pionieriu palikuonis urvus,statykit sleptuves ir kramtykit savo isklibusiais zandikauliais daktariska desra ...........spaliuku kraujas sruvena jusu gyslomis ir dzerzinskio smogikai saugo jusu jaunystes pionieriu rumus............

9032. JL22006-12-03 00:34
:) kazkam. as uz spaliukus ir uz autore!

9033. Trys šimtai dešimt 2006-12-03 11:14
Kiek suprantu, didziausias pionierius ir tiesioginis dzerzinskio ipedinis yra jusu mylimos nomenklaturos atstovas AMB, statantis daikta, panasu i valdovu rumus. taip kad visi nusvaige leninai, nepainiokit kortu!

9034. JL1 :-) 2006-12-03 11:18
Pritariu GD ir JL2:)

9035. diversifikacija2006-12-03 14:25
Siūlau atgaivint seną dvikovų tradiciją: šliosbergininkai bei valdovininkai lai išsirikiuoja vieni prieš kitus prie apgirtusio Gedimino su šuneliu skulptūros ir lai pliekia vienas į kitą iš berdankių. Katrų daugiau liks stovėti,- tų ir viršus...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 200 iš 201 
14:02:53 Dec 19, 2011   
Apr 2009 Aug 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba