Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-11-25 nr. 3355

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUOZAS MACEVIČIUS35
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• Lapkričio 23-iąją – dr. Jono Basanavičiaus 160-osios gimimo metinės1

PUBLICISTIKA 
• Tauro g. 103

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Žaidimai su kvailybės impilu
2
• VITALIJA DOLGOVA.
Ar pražys mums pakalnutės?
1
• NAUJOS KNYGOS3
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• DAINA HABDANKAITĖ.
Kur dingo ketvirtasis Gražinos Cieškaitės poezijos stulpas?
6

TEATRAS 
• SILVIJA ČIŽAITĖ-RUDOKIENĖ.
Kai didvyriai palieka sceną, arba „Sirenų“ aidas
1
• DEIMANTĖ DEMENTAVIČIŪTĖ.
Fantazijos lobiai spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“
• DAIVA ŠABASEVIČIENĖ.
Teatre, kelkis ir eik
1

MUZIKA 
• ANDRIUS MASLEKOVAS.
4815 žodžių apie „Gaidą“
12

DAILĖ 
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Penktoji erdvė

PAVELDAS 
• MEČISLOVAS JUČAS.
1413 m. Horodlės unija
18

POEZIJA 
 DAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ6

PROZA 
• LIETVINGĖ.
Palaiminimas
2

VERTIMAI 
• JIM CRACE.
Kontinentas
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Nepasiduoti
38

IN MEMORIAM 
• JUOZAS MACEVIČIUS
1928 10 04 – 2011 11 17
2

SKELBIMAI 
• Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos visuotinis susirinkimas
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!

DE PROFUNDIS
„drugelis nuskrido / negi negražu /
jam čia buvo?“ Vytautas P. Bložė
 
•  MIGLITA KAŠĖTIENĖ.
Tibetas ne mūsų nosiai
6
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Kapotinė
3

Šatėnų prieglobstis 
• Aštuoniasdešimt ketvirtoji savaitė191

POEZIJA

DAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nuotrauka iš asmeninio archyvo



            Lapkričio preliudijos


            Senas namas ant jūros kranto – mėlynomis
            sienomis,
            kalbantis ir dejuojantis, dūsaujantis ir dainuojantis
            tamsiomis naktimis. Kai už lango siautėja vėjai
            ir drasko lapus nuo medžių...

            Susidraugavau su vaiduokliais ir paukščiais,
            klegančiais ant stogo, braidančiais po rudens žoles.
            Tamsoje, kai galvoju apie mus, apie nemigos
            palaimą,
            toli nuo namų, mažoje jaukioje pastogėje.

            Tarsi varnėnas iškišu snapą pro pravirą langą
            ir žiūriu į pietų pusę. Šypsenos ir ašaros,
            nugairinamos vėjo, nuskalaujamos lietaus...
            Žaižaruoja žydra šviesa seno namo sienos.



            Svetimas


            rytas diena vakaras naktis
            atsiduoda pigiu vynu
            mažame kambaryje
            siaura lova lentynos stalas
            kėdė su ratukais
            skurdi buitis
            prabangiame mieste
            eilėraščius galima rašyti
            gatvėje
            sėdint ant suolo
            vėjyje ir lietuje
            mažoje autobusų stotyje
            bendraujant su žvirbliu
            suprantančiu
            visas pasaulio kalbas
            ir atodūsius
            kai plyšta galva ir širdis
            vienintelė mano
            nata
            pagirių akordais skamba



            * * *


            Naktimis
            sapnuoju košmarus

            šoku
            lovos kraupaus
            girgždesio
            ir spyruoklių
            kaukimo
            šokius
            tamsoje
            vienumoje
            vartausi
            nuo kairiojo
            ant dešiniojo
            šono

            iš praeities
            į sapnus
            grįžta
            nemylimieji
            užmirštais
            vardais ir veidais

            atrandu juos
            internetinėse
            svetainėse
            buvusius
            pradinių
            klasių bičiulius

            tarp senių



            žemėlapis


            laikas
            kaip šukės
            įstringa
            sustoja
            ir žiūri
            raukšlėtu veidu
            iš stiklinio
            atvaizdo
            vizualinių koncepcijų
            konstruojamas
            kūno
            paviršius
            gyvos odos
            išnara
            faktūra
            kas kartą
            ryškesniais
            akcentais
            ritmiškai nubarsto
            veidrodį



Monika Puzauskaitė
„Rokoko nendrinukė, kilusi iš meldų“




            * * *


            rytmečio aušros
            elipsė –
            puodelyje arbatos.
            kai geriu terasoj
            iš molinio,
            iš porcelianinio,
            alavinio, metalinio,
            iš skaidrios stiklinės.
            ankstyvą rudenį
            šiaudiniai ir čerpiniai
            namų stogai
            užpildo baltą drobę
            architektūriniais
            kaimo akcentais
            giedant gaidžiams
            šiame laikinume iš
            vieno į kitą,
            tarsi išsiuvinėtoj
            spalvotoj antklodėj,
            saugančioj tavo
            miegą ir šilumą
            virš sapnų,
            susivyniojančių
            į priemiesčio žolę,
            į vėją, į tylą
            ir triukšmą...
            geriu arbatą
            senoje
            medinėje terasoje
            pakibusi



            * * *


            aš esu šiame krante
            o krantas yra manyje
            manyje yra krantas o
            krante esu aš
            aš   e  s  u   k  r  a  n  t  a  s



            Apaugęs šaltalankiais takas


            Nuo savęs nepabėgsi.
            Pabėgsi nuo savęs.

            Nuo savęs nepabėgsi.
            Pabėgsi nuo savęs.

            Nuo savęs nepabėgsi.
            Pabėgsi nuo savęs.

            Nuo savęs nepabėgsi.
            Pabėgsi nuo savęs.

            Nuo savęs nepabėgsi.
            Pabėgsi nuo savęs.



            * * *


            Liko šiek tiek
                      rudens.
            Įkrito į delną
                      su vasarine šiluma
            iš peizažų
                      ir pievų,

            Skanaujant šermukšnių vyną
                      po liepa,
            aidu plakamo dalgio
                      atsimuša į krūtinę.
            Džiazas rudens.


                      Šiek tiek spalvingų
            natiurmortų
                      su kriaušėmis,
            moliūgais, slyvomis
                      liko.


 

Skaitytojų vertinimai


74848. krantas2011-11-28 17:12
įtaigus eilėraščio siužetas tarsi atsargus fonas neužgožia poetinės kalbos ir leidžia pažvelgti į tolimesnius, sakralesnius minties tolius.

74908. tatanka2011-11-30 01:21
viskas gerai, nors man priimtiniau surimuoti. kitąkart taip ir padarysiu.

74909. PVZ2011-11-30 01:24
pvz., iš seno sapno: "...tu skridai dangaus ekrane, o aš ėjau žeme..."

75037. och2011-12-02 11:21
Karšta merga. Geriau, jei rašytų apie aistrą... Būtų įtaigu.

75058. Tolima2011-12-02 17:32
Kranto liaupsės gražiai - aistringai panelei, o ne m...i! Man nepatiko. Tai kas juos rašė? tatanka ar Molytė -...nė?

75157. Smalsė2011-12-04 20:23
Įdomu, idomu "...sakralesnius minties tolius." 10 eilučių "Nuo savęs nepabėgsi. Pabėgsi nuo savęs..." Gal aš kvailė, jog nesuprantu tokios poetinės kalbos...! Paprašysiu "kranto" paaiškinti! Ačiū! Dar "...Aš esu krantas"

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
20:34:12 Dec 4, 2011   
Nov 19 Dec 19
Sąrašas   Archyvas   Pagalba