Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-11-25 nr. 3355

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUOZAS MACEVIČIUS35
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• Lapkričio 23-iąją – dr. Jono Basanavičiaus 160-osios gimimo metinės1

PUBLICISTIKA 
• Tauro g. 103

KNYGOS 
• PRANAS VISVYDAS.
Žaidimai su kvailybės impilu
2
• VITALIJA DOLGOVA.
Ar pražys mums pakalnutės?
1
• NAUJOS KNYGOS3
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• DAINA HABDANKAITĖ.
Kur dingo ketvirtasis Gražinos Cieškaitės poezijos stulpas?
6

TEATRAS 
• SILVIJA ČIŽAITĖ-RUDOKIENĖ.
Kai didvyriai palieka sceną, arba „Sirenų“ aidas
1
• DEIMANTĖ DEMENTAVIČIŪTĖ.
Fantazijos lobiai spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“
• DAIVA ŠABASEVIČIENĖ.
Teatre, kelkis ir eik
1

MUZIKA 
• ANDRIUS MASLEKOVAS.
4815 žodžių apie „Gaidą“
12

DAILĖ 
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Penktoji erdvė

PAVELDAS 
• MEČISLOVAS JUČAS.
1413 m. Horodlės unija
18

POEZIJA 
• DAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ6

PROZA 
• LIETVINGĖ.
Palaiminimas
2

VERTIMAI 
• JIM CRACE.
Kontinentas
2

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Nepasiduoti
38

IN MEMORIAM 
• JUOZAS MACEVIČIUS
1928 10 04 – 2011 11 17
2

SKELBIMAI 
• Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos visuotinis susirinkimas
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!

DE PROFUNDIS
„drugelis nuskrido / negi negražu /
jam čia buvo?“ Vytautas P. Bložė
 
•  MIGLITA KAŠĖTIENĖ.
Tibetas ne mūsų nosiai
6
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Kapotinė
3

Šatėnų prieglobstis 
• Aštuoniasdešimt ketvirtoji savaitė191

(PA)SKAITINIAI

Nepasiduoti

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Ivanauskaitė J. ANGELO RŪBAS.
Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.

– Vilnius: Tyto alba, 2011.

APSAUGOK, ANGELE

Jurgos Ivanauskaitės 50-metis sutiktas su bene nuostabiausia, unikaliausia jos knyga „Angelo rūbas“. Tai kūrėjos maldų tekstais išrašyti „Marškinėliai angeliškiems sapnams sapnuoti“ knygos pavidalu. Kartu su angelų piešiniais pa­rodoje „Angelariumas“ (2005) pristatytos neįprastai perteiktos maldos nėra „praktinių patarimų apie gyvenimą“ knyga. Tai –­ skaudžios, tačiau nepasiduoti raginančios išpažintys, maldos, suvokimai, nušvitimai, nusivylimai, kalvarijos...

Prie knygos atsiradimo prisidėjo nemaža ir šauni komanda. Jurga Užkurnytė parengė spaudai tekstą, kuriuo išrašyti ypatingieji marškiniai, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė pasistengė, kad „Angelo rūbas“ atrodytų itin estetiškai (pavyko –­ tai nedidelio formato „maldaknygė“), apie angelus įvadą „Kaip tampama viena su angelu“ parašė kunigas Julius Sasnauskas, „Angelo rūbo“ reprodukcijomis rūpinosi Vaidotas Aukštaitis, parodos „Angelariumas“ instaliaciją fotografavo neseniai velniu bandytas paversti Saulius Stoma, viskuo rūpinosi ir darbščiosios leidyklos „Tyto alba“ moterys, ir artimiausios Jurgos gyvenimo palydovės –­ mama Ingrida Korsakaitė, sesuo Radvilė Racėnaitė.

Prieš skaitant maldas lyg tyčia per „LTV World“ kanalą pirmąsyk pamačiau puikų režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinį, biografinį filmą „Šokis dykumoje“ (2009), kuris tarsi papildo šią knygą ir joje surašytas maldas. Jis ir puikus tinklalapis www.jurga-ivanauskaite.lt – būtini kiekvienam J. Ivanauskaitės kūrybos gerbėjui, kurių vis daugėja ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tarybiniais laikais vadinta „pankų ideologe“, Lietuvai padėjusi atrasti Tibetą (vidinį ir išorinį), Jurga sukūrė legendą apie save ir savo gyvenimą. Kukliai prisipažinsiu, kad mano bakalauro darbas (tiksliau, jo praktinė dalis) buvo pokalbis vienoje radijo stotyje su Jurga, – ji kaip tik neseniai buvo grįžusi iš Tibeto. Akys švytėjo, ir tą sunku pamiršt (ir nereikia)...

Sunku skaityt svetimas maldas... Bet padrąsina J. Sasnauskas: „Per savo paskutines Kalėdas Jurga siuntė draugams po angelą. Bene iš „Maximos“ jai parnešdavo baltų plunksnų ir jos tapdavo angelo sparnais. Jie tebešviečia man nuo sienos auksu ištapytame fone, su parištu varpeliu“ (p. 9).

Jurgos maldos ypatingos tuo, kad ji, kaip kokia Hildegarda von Bingen, atkakliai ir metodiškai ragino save (ir tuo pačiu kitus) niekada nepasiduoti. Jei puola priešai, pavyduoliai, ligos ir kita bjaurastis – spjauti jiems visiems į jų šlykščius snukius, ir tada vietoje demonų imi regėti angelus. „Angele Sarge, apsaugok mane nuo vidaus ir išorės priešų, nuo visų, kas man kenkia, kas mane keikia, ir kas mane prakeikia kas man pavydi ir tik blogo linki“ (p. 19).

Amen.




Adamkus V. PASKUTINĖ KADENCIJA: PREZIDENTO DIENORAŠČIAI.
Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius.
Dailininkė Ilona Kukenytė.

– Vilnius: Tyto alba, 2011.




Adamkus V. BE NUTYLĖJIMŲ: DIENORAŠČIAI, VERTINIMAI, PASTABOS PARAŠTĖSE.
Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius.
Dailininkė Ilona Kukenytė.
Fotografė Džoja Gunda Barysaitė.

– Vilnius: Tyto alba, 2004.

ĮŽVALGOS IR ASABOS

Naujausioji Prezidento Valdo Adamkaus (iki 1955 m. – Voldemaro Adamkavičiaus; plačiau apie jį – www.adamkus.lt) knyga, tapusi itin populiari ir sulaukusi prieštaringų vertinimų, mano galva, turėtų būti vertinama dvejopai: 1) kaip literatūros kūrinys (nuomonės, pasvarstymai, mintys, už kurias neteisiama nei tiesiogine, nei netiesiogine to žodžio prasme); 2) kaip politinis dokumentas, suponuojantis tam tikrą nuomonę apie V. Adamkaus prezidentavimą jo paties akimis. Kadangi iš esmės kaip politinis dokumentas „Paskutinė kadencija“ ir jos pirmtakė (išoriškai atrodanti labai panašiai, tačiau nesulaukusi tokio skandalingo pasirodymo) „Be nutylėjimų“ yra subjektyvios išpažintys, kartu su žurnalistikos asu išguldytos storuose tomuose, atsiribosiu nuo tų, kurie piktinasi, grasina, keikia, puola V. Adamkų, kaltina jį valstybės paslapčių išdavimų ir panašių asabų. Dar ne vienerių metų reikės, kad būtų galima suprasti šių dienoraščių tekstus ir potekstes. Todėl dabar daryti skubotas išvadas būtų neapdairu.

Kaip literatūros kūrinys šios knygos yra įdomios, savalaikės ir, manau, kiekvienam lietuviui privalomos turėti savo knygų kolekcijoje. Laikui bėgant, vertinimas kinta, o istorinė tiesa, žinia, mėgsta kontekstą. Vienam kontekstui pasitraukus į šalį, atsiranda kiti, o Prezidento žodžiai išlieka.

Neanalizuosiu to, apie ką jau daug kur rašyta, beveik nepateiksiu „smagiausių, įdomiausių“ citatų. Kam skatinti ir taip bulvarą pamėgusius skaitytojus dar labiau pasinerti į tabloidinį šabloninį mąstymą? Užtat „Paskutinę kadenciją“, kaip ir jos pirmtakę, yra už ką pagirti: prieš mūsų akis – Prezidento kasdienybė, papildoma jo asmeninio gyvenimo štrichais.

Jei manote, kad prezidentų gyvenimas rožėmis klotas, paskaitykite kad ir 2005 m. rugpjūčio 7 d. įrašą: „Virgilijus Alekna čempionas! Nusviedžia diską 70 metrų 17 centimetrų (...) Mėginau paskambinti į Helsinkį Virgilijui Aleknai, bet nepavyko prasimušti pro sveikintojų virtinę“ (p. 195). Net ir prezidentams ne visada viskas pavyksta. Dienoraščiai padeda į valstybės vadovą žvelgti ne kaip į mitinę būtybę, o kaip į paprastą žmogų, atliekantį savo pareigas.

Įdomi pastaba knygoje „Be nutylėjimų“: „(...) Ateina dar viena žinia: trečias lėktuvas rėžėsi čia pat, Vašingtone, į JAV gynybos ministerijos – Pentagono – pastatą. Mūsų viešbutis nuo Pentagono nutolęs vos per kilometrą. Tokį smarkų sprogimą, atrodytų, turėjome išgirsti, bet kažkodėl nieko negirdėjome“ (2001 m. rugsėjo 11 d., p. 254). Jau čia ryškėjo Prezidento kaip dienoraščių rašytojo minties gelmė.

Įdomiausias šiose knygose (ypač „Paskutinėje kadencijoje“) man pasirodė lankstus, įžvalgus, pranašiškas (kas galėtų paneigti?) Prezidento mąstymas: „Atrodo, dabar konservatoriams rūpi tik viena: kaip bet kokia kaina grįžti į valdžią“ (2007 m. lapkričio 9 d., p. 387).




Dostojevskis F. PAŽEMINTIEJI IR NUSKRIAUSTIEJI.
Iš rusų kalbos vertė Leonas Žurauskas.
Dailininkas Alfonsas Žvilius.

– Vilnius: Margi raštai, 2011.

KASDIENĖ GYVENIMO TRAGEDIJA

Visus Fiodoro Dostojevskio (senąja, 1708–1918 m. vartota, rašybos forma – Федоръ Михайловичъ Достоевскій, 1821–1881) šedevrus užsibrėžusi išleisti leidykla „Margi raštai“ daro puikią paslaugą tiems, kurie nemoka rusų kalbos. Nors, žinoma, originalą skaityti smagiau, tačiau su klasika susipažinti per gerą vertimą, kaip kad čia, – ne nuodėmė.

„Pažemintieji ir nuskriaustieji“ („Униженные и оскорблённые“, 1861) – pirmasis didelės apimties kūrinys, kurį F. Dostojevskis parašė ir publikavo grįžęs iš tremties. Romano idėja sukurta dar 1857-aisiais. Kritikai jį sutiko santūriai. Romane jaunas rašytojas Ivanas Petrovičius (tai – savotiška autobiografija) pirmuoju asmeniu pasakoja apie savo gyvenimą penktajame XIX a. dešimtmetyje. Tiesa, istorinis fonas čia sąlyginis, nors romane veiksmas trunka apie pusantrų metų (realybėje tarp kai kurių romane minimų istorinių faktų – net dvylikos metų skirtumas). Veiksmas vyksta Sankt Peterburge, tiksliai aprašomos jo gatvės perkelia į kitą realybę, nors esminė idėja – žmogaus nuvertinimas šiuolaikinėje visuomenėje – išlieka ta pati jau daugelį metų. Sudėtingas siužetas, paslaptingos jo linijos, psichologizmas tarsi pridengia svarbiausią dostojevskišką humanizmo problematiką. Knygoje gausu išnašų, padėsiančių suprasti mažiau aiškias jos vietas, žargoną.

1990 m. knyga ekranizuota – išėjo bendras TSRS ir Šveicarijos kūrėjų filmas tuo pačiu pavadinimu, rež. Andrejus Ešpajus (jame vaidino tokios žvaigždės kaip Nikita Michalkovas, Nastasja Kinski, Aleksandras Abdulovas).

Būtent su šia knyga, ko gero, verta pradėti kelionę po sudėtingą F. Dostojevskio pasaulį.




Haidt J. LAIMĖS HIPOTEZĖ.
DEŠIMT GERIAUSIŲ IDĖJŲ IŠ PRAEITIES, KAIP TAPTI IŠ TIKRŲJŲ LAIMINGAM.
Iš anglų kalbos vertė Audronė Jonikienė.

– Vilnius: Metodika, 2011.

KNYGA MORALEI STIPRINTI

Neįprastoje ir intriguojančioje knygoje „Laimės hipotezė“ („The Happiness Hypothesis: Finding Modern Truth in Ancient Wisdom“, 2006) žymus psichologas Jonathanas Haidtas pateikia dešimt didžiųjų idėjų, atrastų skirtingose pasaulio kultūrose. Jos nagrinėjamos dešimtyje skyrių, lyginant jas šiuolaikinio mokslo kontekste, pateikiami pamąstymai, kaip šias idėjas galime pritaikyti savo kasdienybėje.

Skyrių pavadinimai padeda suvokti, apie kokias idėjas kalbame: „Daugialypis Aš“, „Keičiant mąstymą“, „Abipusiškumo būtinybė“, „Kitų trūkumai“, „Laimės siekis“, „Meilė ir prieraišumas“, „Nelaimės yra naudingos“, „Dorybės teikia laimės“, „Dieviškumas su Dievu ar be jo“, „Laimė kyla iš dermės“.

J. Haidto išvada – sena kaip pasaulis: būtina išlaikyti pusiausvyrą, kad šiame gyvenime suvoktume laimės ir nelaimės reikšmę mums patiems, siektumėme svarbiausių dalykų, nepamirštume artimųjų, pasimokytume iš kitų ir savo klaidų, ieškotume kažko daugiau (Dievo ar pan.). Dermė – baltų tikėjime darna – reikalinga visur: ir muzikoje, ir tarpusavio santykiuose, ir žmonijos istorijoje. Puikiai žinome, kas būna, kai jos nesilaikoma.

Pozityviosios psichologijos populiarintojas J. Haidtas nėra beviltiškas optimistas, tačiau visur stengiasi įžvelgti ką nors gera. Jo tyrinėjimų šerdis – moralė, jos emocinis pagrindas ir raiška įvairiose kultūrose, politinėse ideologijose. 2001 m. už pozityviosios psichologijos skatinimą autorius apdovanotas Templetono premija.

Niūruoliai sako, kad laimės recepto rasti neįmanoma. J. Haidtas suabejojo šia „tiesa“ ir pasinėrė (o vėliau panardino ir mus, skaitytojus) į Platono, Budos, Jėzaus ir kitų išminčių mintis. Cituojamas ir pranašas Muhammadas (saws), pasitelkiant jo prancūziškąją vardo transkripciją, paplitusią Vakarų pasaulyje: „Mahometas, o prieš jį taip pat krikščionys ir judėjai, kalbėjo apie dieviškąją dimensiją su angelais aukštybėse ir gyvūnais apačioje. Ši tiesa reiškia, kad mes, žmonės, save labai nuskurdinsime, jei išleisime iš akių šią dimensiją ir apsiribosime dvimačiu pasaulėliu“ (p. 194).

J. Haidto moralės pagrindų teorija įrodo, kad žmogus, iš kokios kultūros jis būtų kilęs, moralus tampa, jei vadovaujasi svarbiausiomis vertybėmis: rūpesčiu kitais, apsaugojimu jų juo žalos; teisingumu, žmonių laikymu sau lygiu; lojalumu savo šeimai, tautai, kitai grupei; pagarba tradicijai; tyrumu (vengiant negerų dalykų, prasto maisto, amoralių veiksmų).

Moralus gyvenimas yra vertybė, ir tai turi suvokti kiekvienas.


 

Skaitytojų vertinimai


74828. nonsens 2011-11-28 00:09
Adamkaus jau gal nė nereikėjo vargintis pristatinėjant...

74843. ...2011-11-28 15:19
Nuo šiol nebesivarginsim išvis:) Jucundi acti labores.

74864. terra2011-11-28 21:44
"Būtent su šia knyga, ko gero, verta pradėti kelionę po sudėtingą F. Dostojevskio pasaulį." - dar viena Peleckio nesąmonė.

74865. terrai2011-11-28 23:39
sekanti karta bus Hodorkovskio/Andrikienes atsiminimai. Du baksai Andrikienes isvogtos kulturos - 1 000 kulturingu lietuviu is Lietuvos

74869. terra to terrai2011-11-29 08:06
klausyk, šveply, eik miegoti su savo tekstais ir kontekstais ir Andrikienę kartu pasiimk :)

74883. Ežeras2011-11-29 13:08
"...(kas galėtų paneigti?)..." - Aš.

74886. et2011-11-29 14:31
Dostojevskis yra puikus psichologas ir giliai mąstantis rašytojas. jokia čia Peleckio "nesąmonė". tiesiog ne kiekvienam skirta jį suprasti.

74888. molėtas2011-11-29 15:18
Ežero viršukalnė. "Aš".

74898. dosje2011-11-29 20:48
VALDAS BARTUSEVIČIUS. 1981–1983 m. mokėsi Maskvos universiteto žurnalistikos fakulteto aspirantūroje. 1978 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto žurnalistikos katedroje. Nuo 1991 m. – Žurnalistikos instituto dėstytojas ir dienraščio „Lietuvos rytas“ redakcijos darbuotojas: korespondentas Maskvoje, apžvalgininkas, specialusis korespondentas. Rašo interviu su politikais, visuomenės ir kultūros veikėjais, korespondencijas ekonominėmis temomis, skelbia žurnalisto tyrimus, rengia redakcinius straipsnius.

74899. et2011-11-29 20:59
iš tokios dosje daug apie ką galima spręsti. Maskvos universitetas palieka savo žymę. O darbas Lietuvos ryte, ko gero dar didesnę. tad ir Voldemaro Adamkavičiaus prisiminimus galima pavairuoti tiek į kairę, tiek į dešinę. Bet kadangi dešinėje sėdi Rusijos planų "priešai", tai geriau į karę. nors koks skirtumas dabar, kai kairieji tapo kapitalistais. aišku viena - Adamkus kaip buvo vyniojamas aplink storą pirštą, taip ir liko. kieno tai pirštas? Voldemar Bartusievič greičiausiai nepaaiškina. nepaaiškina greičiausiai ir kas privertė Voldemarą Adamkievič apdovanoti ordinais Rusijos kgb generolus?

74905. to molėtas2011-11-29 22:45
Ežeras buka sovietmarionentė. Kam kariauji su vėjo malūnais?

74932. Ežeras2011-11-30 13:03
Čia, Mindaugėli, dar apie Tavo "piketuotojus" :
"Vilniaus mieste ir visoje apskrityje veikę Lapiniai išsiskyrė savo žiaurumu. Smurtas ir prievarta tapo įrankiu verslui plėsti. Prokurorų duomenimis, penki grupuotės nariai su kitais nusikalstamo susivienijimo atstovais naudojo fizinę bei psichinę prievartą prieš kitus asmenis. Jie smurtavo prieš konkurentus narkotikų verslo rinkoje, skolininkus ir visus nepaklususius Lapinių tvarkai."
"Teisiami šie Lapinių grupuotės nariai:..., , Igoris Vasilenka, Olegas Diatlovas, Ruslanas Volkovas. Beveik visi jie jau yra teisti už kitus nusikaltimus, o G.Lisovskio, K.Lenkovskio bei T.Čaikausko biografijoje įrašytas ir netikėtas nusikaltimas - jie teisti dėl riaušių prie Seimo."

74956. terra to et2011-11-30 21:17
glušiau, aš nerašau nieko prieš Dostojevskį - paskaityk, asile, citatą - jis nurodo nuo kurio kūrinio reikia pradėti skaityti Dostojevskį! tas negabus pizdapeleckis nustatinėja tau, žąsine, nuo kokio kūrinio geriausia pradėti!skaityti! Dostojevskį!

74960. tas negabus pizdapeleckis2011-12-01 02:59
Pažiūrėsim, kaip tie berankiai mušis.

74987. et2011-12-01 16:05
terra, Peleckis nesikėsina į laisvę rinktis knygą. Peleskis pataria ir tai visai natūralu žmogui pristatinėjančiam knygas. o aš jums rekomenduoju išgerti indiškos kavos, pagardintos šypsena ar juoku ir nusiraminti. :)

75013. kafkė2011-12-02 09:02
Adamkus - jau senai perskaityta knyga.

75017. kan2011-12-02 09:10
Kodel gi nepatarus nuo ko pradeti skaityti Dostojevski? Juk ne kiekvienas ji skaite, ne visiems uztenka ryzto leistis i tokias kancias!:))

75038. oba2011-12-02 11:32
Oba, tera pavaro: "tas negabus pizdapeleckis". Kas jai čia - morčius prasidėjo ar baigėsi, ar kas pratrūko... Tokia subtilioji, kultūrinėmis prasmėmis vis gyvenanti terra ir: "pizdapeleckis". Turbūt panižo, kad kas nors į ją įeitų, užpildytų... Mindaugas vargu, beprasmės provokacijos.

75039. terra2011-12-02 11:57
tiesa, kartais trūksta kantrybė. ak, ne į gera tai:) o tu, kan, matyt, visai neskaitei Dostojevskio, jeigu įsivaizduoji, kad jį skaityti yra kančia; yra visai priešingai - skaityti Dostojevskį yra nepaprastas Džiaugsmas ir malonumas. Pabandyk ir nenusivilsi, tik nereikia nuo tokių kūrinių, kuriuos rekomenduoja tas grafomanas - pradėk nuo "Baltųjų naktų" arba nuo "Brolių Karamazovų" ...

75043. Ežeras2011-12-02 13:07
Nei džiaugsmas, nei malonumas,- katarsis.

75046. terrai2011-12-02 13:30
Jei Peleckis grafomanas, tai tamsta grafofilė? Peleckis rekomenduoja: neskaitykite Dostojevskio, idiotams negalima, o tai dar paimsite kirvį rankon.

75048. kan2011-12-02 14:37
terra , nebuk juokinga.

75052. terrai2011-12-02 16:12
kad tera padėjo nuo "Idioto", matosi kuo puikiausiai:)

75092. terra to terrai2011-12-03 14:12
Galima pradėt skaityt ir nuo "Idioto", akivaizdu, kad net neįsivaizduoji koks tai kūrinys :) Na, o jeigu Putpeleckis agituoja neskaityti Dostojevskio (nors neradau tokio fakto, bet gal jūs žinot, jeigu rašot), tokiu atveju jis ne tik grafomanas, bet dar ir durnius.

75093. agitacija2011-12-03 14:21
triskart pažemtinuosius triskart sveikamarija triskart idiotą triskart karamazovus paskui išsiplauti galvą skalbyklėje

75095. ko 2011-12-03 14:38
tai terrai truksta? Jumoro jausmo , tai tikrai.

75100. terra2011-12-03 15:36
žodyje humoras yra raidė h, o ne j, na o ką reiškia "pažemtinuosius" gal tik pati agitacija ir supranta :)

75101. abr2011-12-03 17:22
Atshokit nuo terros. puiki kauke, turint momeny profesionalius irgi etatinius litmenio poezijos komentuoklius : chamus shovinistus vishtgaidzius jaunuosius poetas. Noretumet, kad mergina seiletusi kaip nukvakusios poezijos vakaru lankytojos? Aplinka uzhspardytu negyvai. "pizdapeleckis", "putpeleckis"- shvelnybes, marods.

75104. to abr2011-12-03 19:26
ei, barakuda, abr. Atstok nuo civilizacijos/kultūros, tavo aziatiškui/grafomaniškui totormongoliškui klanui jau chana. Boba terra yra isterike, kaip kokia nupista bolševikė. Jei neturėtum barakudiškos chvatkės sėdėtum dabar badmiriaujanti kur nors kariotiškių šiukšlyne. kaip kokia 50metė prostitutė, verkianti apie jos nemylinti ir durną pasaulį.

75105. kaip ten bebūtų2011-12-03 19:57
bet Paleckis yra save į šūdą įmurkdęs kaip turi būti pats. Laumė (ragana kornelija) padebesiuose atviru tekstu dėjo, kaip peleckiukas kaip kokia vikri žiurkė reikalavo komentatorių IP adresų ir ... įsivaizdavo pasaulio bamba, jokio prašymo tik reikalavimai. Pigi asmenybė tas Peleckis. Bet tiek terra, tiek abr tokius užsiaugino pačios. Prisimenu Rastenio (tokio mamyčiuko, žiauraus aziato-chazariško charakterio) istoriją. Taip ir su Peleckiuku kartojasi. Valtybinė kultūra tokius maudė piniguose - šitos kiaulės be lovio neįstengia prasimaitinti. Jie kaip statkevičius - NUSKRIAUSTI amžinai. Tfu.

Abr kažkiek teisi. Užsiaugino tikrus vyrus ant savo "silpnutės" ir susireikšminusios sieliūkštės moteriškaitės, tai ir gyvenkit kaip gyvenasi.

75107. terra2011-12-03 20:02
aš jau, pasirodo, ir Pimpeleckio augintoja esu, dar apkaltinkit mane, kad aš ir Snorą sugrioviau :)

75108. to terra2011-12-03 20:05
kvaila boba esi, jei tik tiek sugebi suvokt. Abr tave gina, o tu savo bukumą vėl parodei.

75110. aha2011-12-03 20:21
pigi ta terra ir labai susireikšmunis. Supraska jos, Aš aš aš aš, kaip kokio puskvaišio Landsbergio. Ištisai aš aš aš aš. Visi aplink yra kažkokie aš-terros orbitoje, ne toliau. Jaučiu, panašus yra peleckis. Subinlaižių ordinas. Tiek savo subines laižo tiek kitų subines iš įpročio - avtaritetų po zakonu. Donskažmogių karjeristų mentalitetas. Daugiau patino/patelės nenusivilko. Dar toks totukas aišvo mitą įsikalęs, ežeriukas praturtėjęs iš biudžeto ir realybės jausmo neturintis. Visa karaliaus peleckio kariauna.

75113. to all those motherfuckers above and inside2011-12-03 21:46
Kokie komentatoriai, toks ir laikraštis.

75116. koks 751132011-12-03 21:52
koks 75113fakeris, tokie ir LMeno komentatoriai. Tik statistika, nieko daugiau. Visur aš aš aš aš aš aš aš. Pradedant 75113 ( all those ..._ baigiant ... Pabaigos nesimato, tiesą pasakius.

75121. abrei. think again, kaip kažkas sako2011-12-04 01:16
terros "dievo" įvertinimas: "VL dėl tos neapykantos, kuri dabar sklinda praktiškai iš kiekvieno skaitytojo lūpų. Ir - nepaisant jo nuopelnų nepriklausomybės atstatymo akimirksnį - DABAR tegalima pasakyti, kokia menka siela vedė Lietuvą į ateitį. Niekada nebuvo Taikytojas, Visada buvo priešų ieškotojas, vasada - skyrėjas, ne vienytojas. Šekspyro vertas Lietuvos herojus. Deja - ne Hamletas, veikiau - Kasijas". Think again, abr

75122. dar klaikiau2011-12-04 01:35
kai Peleckis palaidojo save su Adamkaus korupciniais-polytiniais pinigėliais. Terros broliukas-dobiliukas. Dvi šlykščios ir nenormalios bukos nelietuviškos žiurkės. Tiek terra tiek peleckis.

75155. muse2011-12-04 20:17
cha cha cha prisijuokiau iš jūsų iki ašarų nors tu ką...:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Gruodžio

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
20:33:53 Dec 4, 2011   
Nov 19 Dec 19
Sąrašas   Archyvas   Pagalba