Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-04-29 nr. 3046

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Algimantas Mikuta.
DURPYNO GATVE
18
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• BURTIS NEGALIMA IŠSISKIRSTYTI4
• "VAGAI" – 602
• Dominique Moїsi.
AMERIKA IR EUROPA – ŠVIESESNĖ VEIKĖJOS IR MODELIO ATEITIS?

KNYGOS 
• Laimantas Jonušys.
BESIENIAME PRIEANGYJE
3
• Goda Lučiūnienė.
"TU NEPANAŠI Į PAGIMDŽIUSIĄ BOBĄ"
9
• Paulina Žemgulytė.
LABIAUSIAI ĮSIMINĖ – PEIZAŽAI IR LAIKAS
1
• LITERATŪRINĖS KELIONĖS1
• KANAPĖ11
• PIANISTĖ18
• KINROŽĖS ŽIEDAS
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
 Vika Ryžovaitė.
ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE, ARBA VAIKYSTĖS SPALVOS
27
• Saulė Mažeikaitė.
RESTAURATORĖS MENAS
1
• Nijolė Nevčesauskienė.
RADVILŲ RŪMUOSE – IGORIO PIEKURO PARODA "SAVITUMO PAIEŠKOS"
1

MUZIKA 
• LIETUVIŲ KOMPOZITORIAI ŠVEDO AKIMIS19
• Šiaurys Narbutas.
DŽIAZAS LIETUVOJE IR SVETUR
5

ŠOKIS 
• Vaiva Grainytė.
ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO FIESTA
1

TEATRAS 
• "PASIKĖSINIMŲ" BELAUKIANT
• Daiva Šabasevičiūtė.
AMERIKIEČIŲ DRAMATURGIJA VILNIUJE
5

MENO DIS/KURSE* 
• Per Solvang.
"VIETOJ DROBĖS MAN REIKIA NAUDOTI ŽMONES"

POEZIJA 
• DALIA TAMOŠAUSKAITĖ8

PROZA 
• Gabrielė Klimaitė.
FILMAS
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Dacė Jurjanė.
BŪTI SLENKSČIU
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ŠIUOLAIKINIO KINIJOS MENO AUŠRA3

VERTIMAI 
• Leonardo Sciascia.
ILGA KELIONĖ
6

KRONIKA 
• APIE MAMYTĘ IR ŠUNIUKĄ
• MIELI LIETUVOS LITERATŪROS VERTĖJŲ SĄJUNGOS NARIAI!
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA1
• Lidija Šimkutė.
MAMAI

DE PROFUNDIS 
• Marty Smith.
ŽANO POLIO SARTRO KULINARINIS DIENORAŠTIS
15
• Teodoras Četrauskas.
AŠ IRGI GERAS!
3

DAILĖ

ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE, ARBA VAIKYSTĖS SPALVOS

Vika Ryžovaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Romualdas Balinskas. "Kareivėlis"

Apie vaikystę... Su kuo asocijuojasi žodis "vaikystė"? Tai spalvoti saldainiai, cukruotos braškės su pienu, stiklo šukelės, iš kurių daromi mažyčiai "sekretai", pasakų knygos, stebuklai... Tai nuostaba, laisvės ir laimės jausmas, naivumas ir nuoširdumas... Kiekviename mūsų glūdi vaikystės prisiminimų filmukas, sudarytas iš fragmentų, kurį norisi vis žiūrėti ir žiūrėti. Kodėl? Bijai, kad jie nedingtų ir nebūtų palaidoti po atminties dulkių sluoksniu. Kaip išmintingai antai pasielgė menininkas Romualdas Balinskas, kurį galima pavadinti vaikystės prisiminimų kolekcionieriumi. Jis ne tik atidarė parodą "Lietuvos aido" galerijoje tema "Apie vaikystę", bet ir nepatingėjo surankioti iš draugų, giminaičių, pažįstamų prisiminimus apie vaikystę, sudėti juos į vieną krūvelę, papuošti savo paveikslų iliustracijomis ir išleisti keliauti po pasaulį knygos pavidalu. Knyga taip pat vadinasi "Apie vaikystę". Keista ir šilta knyga. Sakyčiau – graudi (veikia sentimentai dėl prarasto laiko – stebuklų ir pasakų). Daugybė trumpų istorijų, vaikystės prisiminimų, tarsi išplėštų lapų iš dienoraščių. Atrodo, kam įdomu klaidžioti po nepažįstamų žmonių prisiminimų nuotrupas, kur nėra nei siužeto, nei intrigos ar kulminacijos? O įdomu, nes daugumai maga pažvelgti pro rakto skylutę ir, pakėlus laiko uždangą, išvysti praeitį. Galbūt taip greičiau galima atsiminti ir savąją. Tuo labiau kad prisiminimų knygutę puošia R.Balinsko paveikslai, padedantys sukurti vaikystės nuotaikas, atveriantys vaikystės pasaulį. Menininko vaikystės knygutė yra harmoninga tąsa paveikslų parodos, veikiančios "Lietuvos aido" galerijoje. Vien šiuo aspektu paroda atrodo įdomi. Galų gale kitokia – atlikta "nuo... iki", vaikystės tematika atskleista ne vien paveikslais, bet ir "baltomis eilėmis" – prisiminimais. "Paruošiau knygą, nes norėjosi sujungti paveikslus į bendrą visumą. Todėl draugai, giminės rašė savo prisiminimus apie vaikystę" (R.Balinskas).

Apie mergytę puošnia suknyte... Visuose paveiksluose gyvena tas pats personažas – maža mergytė. Ji primena pasakų princesę ar iš senovinės nuotraukos nužengusią mergaitę puošnia suknyte. Visuose paveiksluose ta mergytė – ilgais kaštoniniais plaukais, trumpais kirpčiukais, skiriasi tik kruopščiai ištapytos, raukinukais puoštos suknelės ir nuotaikos. Vienur ji linksma, kitur svajinga, net liūdnoka. Vaikystėje kiekvienas gyvena savo stebuklų ir fantazijų pasaulyje (norisi tikėti, kad taip gyvena net tie vaikai, kurie suaugę tampa Didžiaisiais Skeptikais), kur ornamentai lange primena Ledo karalienės rūmus, miškas pilnas elfų ir gėlėse gyvenančių fėjų, lova tampa piratų laivu su lobių skrynia, o kažkur žvaigždėse yra Mažojo Princo planeta su daugybę baobabų... Beje, jei menininkui norėtųsi toliau tapyti vaikystę, kurios simboliu taptų berniukas, manau, idealus variantas – Mažasis Princas. Kodėl? Nes menininkui nesvetimas kodų pasaulis. Pirmą kartą išvydus jo nutapytą mergaitę švysteli mintis, kad ji kažkur matyta. Atsakymas – Alisa stebuklų šalyje. "Vaikai į paveikslus atėjo savaime. Kodėl? Atrodė, kad, norint nutapyti vieną vaiką, kaip simbolį, reikia nupiešti mergaitę, o jeigu žmogų – tada vyrą. Alisa – iš stebuklų šalies. Alisa – visiems suprantamas kodas" (R.Balinskas). Dauguma prisimename knygą "Alisa stebuklų šalyje", kurioje Alisa, pravėrusi dureles, patenka į stebuklų šalį, patiria nuotykių: geria arbatėlę su išprotėjusiu zuikiu, svečiuojasi pas griežtą kortų karalienę, kalbasi su katino galva ir taip toliau. Vienas menininko R.Balinsko paveikslas "Durelės" atrodo tarsi paimtas iš knygos siužeto – jame mergytė (Alisa) klūpo prie sienos su mažom durelėm, bandydama įkišti ranką pro jas į stebuklų ir pasakų šalį (knygoje nuo mažų durelių ir prasidėjo Alisos nuotykiai). Paveiksle "Vietoj Šv. Mergelės" ant apversto stalo, po baltu audiniu lyg po palapine, sukryžiavusi kojas sėdi mergaitė. Nugrimzdusi į svajas, pasislėpusi savo pasauly. Nors paveiksluose centrinė figūra yra mergytė (kur ne kur išnyrantys daiktai naudojami saikingai), neišvengta ir simbolių: alavinio kareivėlio ("Raudonas debesis"), angelų ("Angelas sargas"), mitų ("Šokdynė"). Kiti daiktai (stalas, kaminas, sofa) paveiksluose reikalingi tiek, kiek gali padėti sukurti tam tikrą nuotaiką. Visa šviesa sklinda iš mergaitės – ji lyg mažytis angelas, švytintis tamsiausiame fone. Gal todėl kai kurie R. Balinsko paveikslai primena senųjų meistrų (pvz., Renesanso) tapybą, kai iš tamsaus fono išnyra apšviesti veidai ir siluetai. Taip personažams suteikiama daugiau dvasingumo ir efemeriškumo. Vienas iš įstrigusių darbų – "Dėžutė", kuriame šokolado ir sodraus vyno fone sėdi mergaitė su pūsta, šviesiai rožine balerinos suknute, apsiavusi puantais ir laiko rankose muzikinę dėžutę su savo kopija. Vėlgi: apšviestas veidelis ir tamsus fonas sukuria paslaptingą nuotaiką. Kitas panašaus kolorito paveikslas "Kaukė", tiek savo tema, tiek spalvom ir kompozicija primena Sigito Staniūno darbus. Tik čia raudonų medžių fone stovi ne koks juodaodis egzotiškas žmogus, bet ta pati mergytė, besislepianti už baltos kaukės ir apsiausto, primenančio angelo sparnus. Įtaigus darbas. Paveikslų spalvos – sodrios (samanų žalsvumo, riešuto rusvumo, bordo vyno, šermukšnio raudonio, šokoladinės...), nors pasitaiko ryškesnių, gaivių "vaikystės" spalvų – ką tik pražydusių gėlių skaidrumo, vanilinio kremo gelsvumo, skaidraus dangaus melsvumo. Belieka tik pasidžiaugti, jog menininkas – puikus koloristas. Ir ne tik...

Truputį apie laiką... Paveiksluose laikas sustabdytas. Laiko sąvoka vaikystėje neegzistuoja. Laikas tarsi slypi po nematomu apsiaustu, bet, įžengus į suaugusių pasaulį, pasirodo visu gražumu. Vaikystėje neskaičiuoji valandų, dienų. Esi čia ir dabar, pasiklydęs pasakų ir fantazijų pasaulyje.

Ir dar apie šį bei tą... Kiekvienas menininkas turi savo temas ir personažus. Vieni jų geri ir gražūs, kiti bjaurūs ir atstumiantys, bet intriguojantys. Pavyzdžiui, tapytojo Šarūno Saukos pasaulis knibžda ciniškai ironiškų padarų, Henriko Natalevičiaus sukurtose pelkėtose giriose veisiasi (ne) žmogiškos padermės pabaisiukai, S. Staniūno kaukėti personažai jaučiasi laimingi egzotiško gamtovaizdžio fone, Nomeda Saukienė siūlo palakstyti po gėlių raizgalynus, Rūta Katiliūtė – pasinerti į mėlyną jūrą (dangų?). Svarbu surasti savo temą ir personažus, kurie pritaptų įnoringoje meno terpėje, bei juos plėtoti. Kiek tik leidžia širdis ir fantazija (gal dar sveikata bei pinigai). Manau, kad R.Balinskas surado smagią ir artimą temą – vaikystę, kuriai atskleisti galimybės beribės. Taip ir bus (bent pats taip minėjo). Juolab kad suprasti menininko paveikslus nėra sudėtinga. Paveikslų emocinis poveikis stiprus, nes pažadina prisiminimus, kurie miega dulkėtose atminties skryniose. Sveiki sugrįžę į vaikystę...

 

Skaitytojų vertinimai


16150. Skaitantysis :-) 2005-05-02 14:48
Nuosirdu,jautru ir silta, ko itin truksta si saltoka pavasari...

16187. susirūpinusi2005-05-03 04:11
Nenuoshirdu, bet infantilu. Primityvu. Atrodo, autorė turėjo sunkią vaikystę, sudėliotą iš mažų ir didelių štampų, iš kitų nugirstų banalių frazių ir svetimų fantazijų, kaip ir jos visas verbalinis kratinys. Dėl to būtų galima užjausti, tik nemalonu, jog jos trivialų ir nesubrendusį nesiliaujantį tratėjimą spausdina "LM".

16196. neutralusis :-) 2005-05-03 13:05
Tu nesusirūpinusi, bet ko gero ant viso pasaulio "užsirovusi" senmergė, nes dvelkia naftalinu ir pagieža, o ne erudicija....

16204. linksma:)) :-) 2005-05-03 15:39
:)matos, kad susirupinusi turi sunkia dabarti, nes naktim ko tais nesimiega..gal kamuoja prisiminimai apie sunkia vaikyste?:)))))))))))))))))))pasiulymas - pradek rasyti i LM ir gal nustebinsi pasauli:))))))))))))o vikai - kur buvai dingus??? rasyk.

16210. Geras :-) 2005-05-03 19:56
Labai išsamus,smagus straipsnis:)Gera, kai gali skaityti tikrai nuoširdų, kupiną gerų emocijų tekstą. Šalia gerų emocijų yra ir tikrai išsami, gili kūrybos analizė, įvairūs sugretinimai,meninis kontekstas. Linkiu autorei kuo daugiau rašyti ir nekreipti dėmesio į piktų, nusivylusių, matyt nesubrendusių mergaičių, kurioms iškilęs eilinis spuogas sujaukė pasaulį:)

16222. Egis2005-05-04 10:24
Kodel mergos taip nekenčia mergų? Net vietos laikraštyje pavydi? Tikrai SILPNOJI lytis... Faina paroda, normalus straipsniukas...

16225. Nepavydinti2005-05-04 12:45
Nevaryk ant visų panų Egi...ne visos mes tokios... Vika, tu man įdomi ir suprantama tavo kalba... Arabai sako: sunys loja, o karavanas eina , todėl dirbk savo darbą, lauksiu kitų recenzijų.

16228. klausimas2005-05-04 18:28
Ar kalbam apie panas, ar apie sentimentalią recenziją?

16234. si2005-05-05 00:40
Čia kas: "... suprasti menininko paveikslus nėra sudėtinga. Paveikslų emocinis poveikis stiprus, nes pažadina prisiminimus, kurie miega dulkėtose atminties skryniose." - meninės kūrybos kriterijai, ar tiesiog balastas?:(

16235. taip2005-05-05 03:10
Tiesa, kad tvojo, tai tvojo. Kam galvot, jei galima varyt.

16236. Aha :-) 2005-05-05 07:59
Paskaičius straipsni ir komentarus, susidaro įspūdis, kad kažkokie neišmanėliai ištraukia sakinį iš konteksto ir daro "gilius" apibendrinimus:( Man regis, mergyt, kažkas su tavim suvedinėja "sąskaitas":)...

16256. aciu :-) 2005-05-05 14:34
aciu autorei uz grazia recenzija. Patiko ne tik man, bet ir mano draugui Romualdui:)Taip, tam paciam. Taigis, kaipgis, laukiam knygos pratesimo ir nauju paveikslu. Visiem - grazaus oro

16263. nepavydinciai2005-05-05 18:47
Britney Spears dainuoja, karavanas eina.

16265. Alisos nepažįstu.2005-05-05 19:34
o mano vaikystė, tai ne spalvoti saldainiukai kišenėj, ne išpisti cukriniai avinėliai, net ne plastmasinės nurengiamos barbės...vaikystė man - išlikimo pamokos. Gimiau, kad kentėčiau ir kad kentėtų kiti...prisimenu, kai brolis uždarė nuogą į rūsį...žiemą. Visą naktį staugiau iš šalčio..Antanai blet išleisk, šalta.. paskui užkimau visas sustingęs. Rūsy buvo uogienių ir bulvių maišų, nežinau, ko daugiau, bet apsirengiau ir pavalgiau. Kaip sakoma ble, belsk ir bus atidaryta. Paskui prišikau į stiklainius...ne ne į tuščius, į pilnus, taip skaniau. Už tai mane prilupo ir jau ketino pakarti, tačiau sugalvojo sumaitinti mano šūdus, sako, myžalais užsigersi. Nu px, pamaniau...po to atsiskaitėm. Nukryžiavau bratano šuniuką, gaf gaf, o paskui pasistengiau supažindint su triperiu sergančia **rva...zapadlo kaip reikiant. Nesugebėjau išsiginti, tai ketino b*bį nupjauti, bet vėliau privertė išpisti tą pačią mergšę...Ha ha, ablamalys` urodai, man dar nelabai stovėjo :)) Tad viskas ne taip jau blogai. Dabar esu išradingesnis, į pavojų savęs nestatau, pakišinėju kitus. Pvz., užėjo kaimynų vaikai, kažkokios metinės ar panašiai, nu ir ėmė žaist netoli broliuko lab`o, ta prasme prie chemijos pederastas. Aš sumečiau, kad mano valanda: nuvedžiau bachuriuką su jo sesute prie visokių tūtelių ir sakau, kad va čia tipo labai įdomių ugnelių turiu. Kalio druska violetinė, natris žydras, o va šitas (bertoleto druska su kt. xjnia) žinot koks? Pizda. Nesu tikras, atrodo, mergytei akis išdegino, vaikinuką prilupo iki neatpažinimo, nu o geriausia buvo bratanui...Aš pasidariau alibi su nevispročiais klasiokais, tipo, skeitais varinėjom, bla bla.

16271. Redakcijai2005-05-05 20:52
Redakcijai siūlyčiau ištrinti paskutinį komentarą - kažkokio nevispročio sapalionės

16278. Dulkininkas2005-05-06 11:17
Netrinkit-paskutynis komentas yra sedevras.

16300. Eta2005-05-06 20:34
Žinoma, netrinkit. Ne visi turėjo iš spalvotų saldainių popierėlių suklijuotą vaikystę, tai jei išklausėme V.R., turime išklausyti ir "Alisos nepažįstu" prisiminimus. Juolab, kad meniniu požiūriu pastarasis atrodo vertesnis.

16301. wunder2005-05-07 10:53
Štai kur tie paveikslai: www.culture.lt/ArtDB/Balinskas.htm

16314. kanars2005-05-07 23:29
tenka pritart susirupinusiai..

16325. narska2005-05-08 19:51
va o dabar aisku, kam ir del ko cia galvele skauda... Patarimas Vikai:megsta po tavo str kapstytis neivertintieji... arba uzgautieji...Sekmes tau rasant

16331. Akivaizdu2005-05-09 01:15
Vikos gerbejai kazkokie liguisti, kaip Elvis Presley ar Michael Jacksono. Neigalus priimti jokios kritikos ir savikritikos. Spekuliuojantys apgailetino lygio psichologijos ziniom ir, savo kova su vejo malunais (suprask, blogiu, ar viskas, kas ne rozinem spalvom pieshta), bandantys spresti paciu susikaupusias problemas. Pripazinkim, Vikos rashineliu lygis labai smarkiai atsilieka nuo iprasto matyti kulturiniu laikrashciu puslapiuose. Kita vertus, ne visada gal yra tiek medziagos, kad galima butu ideti vien vertingus straipsnius. Nematau cia reikalo del to taip susijaudinti ar nusiskausti.

16333. tikrai akivaizdu2005-05-09 13:49
Viena vertus aišku, kad tie kurie nemėgsta teigiamų, impresionistine maniera rašytų straipsnių, rėkia, kritikuoja ir slepiasi po tarptautinių žodelių lavina. Ekspertų kraštas? Vargu, bau, kiekvienas renkasi tai kas geriausia jam pačiam ir jeigu depresovai, nihilistinei dūšiai šiame str trūko taip vadinamosios "vertės" nieko nepadarysi, tik ar tikslinga užsipulti str autore dėl jos neva rožinės vaikystės? Būtent tai ir išprovokavo šią diskusiją, ne str vertinimas, o kvailas pomėgis kapstytis po asmeninius dalykėlius. Gal kada pasiseks ir tau "susirupinusi"...

16380. Shakespeare :-) 2005-05-10 12:21
That thou art blamed shall not be thy defect, For slanders mark was ever yet the fair, The ornament of beauty is suspect, A crow that flies in heavens sweetest air. So thou be good, slander doth but approve, Thy worth the greater being wooed of time, For canker vice the sweetest buds doth love, And thou present`st a pure unstained prime. Thou hast passed by the ambush of young days, Either not assailed, or victor being charged, Yet this thy praise cannot be so thy praise, To tie up envy, evermore enlarged, If some suspect of ill masked not thy show, Then thou alone kingdoms of hearts shouldst owe.

16386. Tiesiog :-) 2005-05-10 13:23
Koks Alisos nepazistu komentaras, TOKS ir ji palaikanciuju mentalitetas.Lyg is nepilnameciu pataisos kolonijos.Matau, kad labiau serga ne vikos ale gerbejai.Gal jie taip pat paciuoze, bet dar ne iki tokio degradacinio lygio.

16391. St. Antonio - taikos šauklys2005-05-10 15:23
na...turbūt tik tokiems fruktams, kaip tiesiog [kameros numeris 16386] negali "dašilti", jog Alisos nepažįstu tėra dar vienas St. Antonio meniškos vaizduotės vaisius bei genialumo įrodymas, kurio nuvertinimas ar ignoravimas prilygsta kone vandalizmo aktui. Tikiuosi, L&M erdvėje p. Antonio bus sudarytos tinkamesnės sąlygos kūrybai, nei tuose ŠA, iš kurių jis turėjo paskubomis emigruoti. Beje, reikia pasidžiaugti, kad būtent nuo L&M prasidėjo St. Antonio hipostazių ekspansija į kultūrinį arealą, pirmiausia buvo brolis, paskui sūnus, ateities planų St. A. nekomentuoja. Bet kuriuo atveju, scienza nuova antoniana palies visus, o pradės, kaip visada, nuo gražių merginų :) [Pastarosios eina į meilą]

16392. Frater Antonius2005-05-10 15:28
ir dar: jautrios klausos estetams: prašau atleisti už meniniais sumetimais užaštrintą leksiką, - sacrificium pro arte, kaip mėgsta sakyti Maestro :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
5:24:58 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba