Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-12-17 nr. 3311

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
23
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Teigiami pokyčiai įmanomi visada
1
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Apie rezultatus, išgliaudytus iš konkurso ankšties
16

ESĖ 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Odė Panevėžiui ir jo bibliotekai
39

LITERATŪRA 
• VYTAUTAS BIKULČIUS.
Cirkas atvažiavo...
9
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Postdraminio teatro dvidešimtmetis: (ne)viltingoji atomazga2
• MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Čipolinas grįžo – baubas apleido
1

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
„Knygnešiai“: tautinės tapatybės paieškos

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Dvidešimtmetė gaida
6

DAILĖ 
• IEVA GUDMONAITĖ.
Ekskursija po Kauno meno galerijas
7

KULTŪRA 
• GINTARĖ PETUCHOVAITĖ.
Poetinė kalbų polifonija
1

ATMINTIS 
• MARYTĖ KAŠČIUKAITĖ-EIDUKIENĖ.
Tada buvo taip gražu ir gera...
1

POEZIJA 
• JONAS ŽEMKALNIS.
Rinkinėlis
12

PROZA 
• GINTAUTAS VAIŠVILA.
Praregėjimas
8

VERTIMAI 
 MILORAD PAVIČ.
Lapai krosnies kamine
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Išmintis
49

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Retro
1

IN MEMORIAM 
• BIRUTĖ TERESĖ LENGVENIENĖ
1942 03 07 – 2010 12 08

SKELBIMAI 
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!1
• Nepamirškite užsiprenumeruoti

DE PROFUNDIS
„Bet tiesiog būti – dar nuostabiau, nes tai trunka be galo
ir to nereikia demonstruoti“. (Henry Miller)
 
• GINTARAS PATACKAS.
2

VERTIMAI

Lapai krosnies kamine

MILORAD PAVIČ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gyčio Norvilo paišas



    Epitafija


    Židinio dūmuose šildosi paukščiai ir pirmosios tirpsta sniegulės.
    Tamsus nakties pienas lemiančiam pražūtį dumbury suklegėjo,
    Į pasaulį išbėgo, kelio vingius išraitęs lyg čiužinio kūną.
    Sniegas pavirsta į ašaras, ir regiu aš, akis užvėręs, kiekvienos snaigės vyzdžiais.
    Nuo skruostų sustingusių, tarsi vėjas tampa juodas ryškiame tolyje
    Ir liemuo už liemens medžiai šliaužia manęs link, tarsi prie krioklio žvėrys paklydę,
    Ankštu ratu apstojo. Išstypusios pušys viršūnėmis rūką prabadė.
    Šakos įkibo į dangų, o šaknys atramą rado stebuklo tikėjime.
    Tarp dausų kalvų ir rudeninio miško kalnagūbrio.
    Paukščiai neria galvas pametę, kad šakelės skubėdamos augti jų skridimo nepersmeigtų.
    Po širdim puoselėju ligą kartu su mirtim užmaišytą.
    Miškas – paguoda mano žemėj, kurią aš užsėjau vardų sėklomis.
    Mano lūpos – protėvių kapas, į kurį žodžius kaip į duobę savo valandą nuleido.
    Kiekvienam pažade aš tysau, kiekviename iš jūsų aš gyvas nuleistas į žemę.



    Simpoziumas


    Pačiam šėlsme rudens puota. Į krosnies kaminą įsigrūdo lapai ir gūžtos.
    Pasakyta – padaryta: atvėrė karietos dureles prie mūsų durų.
    Iš nemazgotų molinių puodų srėbsime mėnulio šviesą.
    Jaunam sode vaisių ir lapų šešėliai basi laigo.
    Dailios purvinos rankos dar pripils kiškio kraujo į indus su saulės šviesa.
    Pasakyta – padaryta, bet nepaėmiau vynuogių kekės su povo sparnais.
    Kapas mano širdy, galandantis upes iš po kryžių.
    Pelenų pilna mano burna, nes duoną aš paleidau iš rankų ugnin.
    Sparnuočiai sapnų ašarėles lesa iš mano ausų.
    Bet neataidi iš mano gelmių žiaurus meilės aliarmas,
    Žudantis paukščius skrydyje ir užpučiantis žvakes
    Cerkvėje, kur prasikalė medis pro aslą. Saulėkaiton išėjo šventieji
    Ir despotai, raudonai apsivilkę. Nuo laiko jie baisūs tokie.
    Trokšta jie mano maisto. Ir aš imu vynuogių kekę su povo sparnu.



    Skrendanti šventykla


    Triskart barzda apsijuosk, krosnį pakurk ir vyno išvirk.
    Mes kryžkelėj tūnom, ir miškas lyg juodas pašto balandis
    Snape naktį atskraidina. Bičių spiečių pakišk po kepure,
    Po liežuviu – aguonos grūdą. Plačiaakėm cerkvėm nepastebėt,
    Kur nuneš mus asilai auksiniai ir žirgai su elnio ragais,
    Apsals cukrumi širdis: „Mylisi paukščiai, sukdami ratus virš vandens.“
    Trykštels takeliai pakrikai iš po mūsų padų. Bet tu
    Auskarą įsiverk su sarderiu, kuris girdėti gali, ir plaukus bizūnėliu susipink.
    Peilį nešk, įsmeigtą į duoną. Bus mums dangus iš paukščių ir jūra iš žuvų.
    Eiles paskaitysim kriauklelėms ir mozaiką klosim iš jūrinio gargždo.
    Nes vėsūs šešėliai nuo mirusių kamienų nuplasnoja.
    Su mumis kelyje – burtininkai, muzikantai ir žvaigždininkai,
    Neliūsdami nusimetę žemiškus rūbus. Apsistosim
    Mes paryčiu kaimo kapinėse, kur kapai vienas į kitą visai nepanašūs,
    Ir prigulsim, po galva – balandis, užsikloję skraidančios cerkvės pasieniu.



    Nežinomo poeto atminimui


    Mano akys pasruvusios vynu ir krauju tarsi nebylios šventyklos monstrancija,
    Bet širdis iki šiol regi žuvėdrą, besipliuškenančią virš sietuvos.
    Mano ausys – aido podėlis ir jautrios tik pačios sau,
    Tačiau širdis iki dabar girdi bangas, nusinešančias paukščius, nužudytus vėjo.
    Mano kalba pakeitė trejus marškinius per trejus metus ir triskart aš ją užmiršdavau,
    Tik širdžiai iki šio laiko suprantama nuskambėjusių liturgijų kalba.
    Mano kojos gaudžia, nes kelionių lazda nelūžta,
    O širdis iki šiol ieško tavo žodžių pelenų.
    Kadangi kurčias, išeinu prie krantų, kur tave aplojo bangos.
    Kadangi aklas, išeinu į salas, tapiusias tavo ašaroms.
    Nes po paukščio dainos lieka kažkokio vėjo vardas.
    Mano kalba pakeitė trejus marškinius per trejus metus, ir triskart aš ją užmiršdavau,
    Bet širdis įkando tavo žemių akmenį ir pažino ugnies skonį.
    Aš poeto, kurio nėra, mokinys, dainiaus be dainos.



    Pagyrimas Teodorui Spanu


    Kas nepamilo savo ligos, o joje protėvių būtis, ir ankstesnės savo mirties,
    Kas nesusigundė amžinu sielvartu ir sukriošimu,
    Kas nesukūrė dainos iki tol, kol išgirdo dainavimą,
    Kas nepamiršo girdėti ir saugoti išgirstą nuo posakių,
    Tas neįžengs į tylos šventovę ant jūros kranto,
    Jo krūtinėje nepradės alsuoti vėjas ir neatsidus duona jo dantyse,
    Nepamatys žolės žalsvumo upės koklyje, ir pušis nepradės augti dėl jo.
    Kaip jis atneš rudeninius lapus ant savo kepurės,
    Nepažinęs sentėvių liūdesio, nepersirgęs jų ligomis, neperdainavęs jų dainų į savas?
    Kaip jam išmokyti savo miškus atsišaukti į mūsų naujus vardus,
    O savo ožkas – pratekėti aromatingu pienu per mūsų slėnius?
    Su akmeniu rankoje, su vyzdžiu ausyje laukiu prabudimo,
    Apeidamas šventyklas ant egėjiškų krantų, –
    Karys, nusviedęs ietį už gyvenimo paženklinimo.



    Sūpynės ant vardų šulinio


    Į kokius sapnus užklysti, mano užburtas žvilgsni, kol mano akys miega?
    Širdžiai suprantamas tavo nuovargis po grįžimo į šitą pasaulį
    Po nusiplovimo karštoje versmėje šulinio dugne su lediniu vandeniu,
    Kur žvaigždės praranda savo atspindžius. Širdis žino, bet nepasakys.
    Ko jūs, akys, tarsi skalikai lekiate į priekį mano gyvenimo, vogdamos iš nesuprantančio?
    Kas jus gąsdina tankumyne, kur dabar – atvašos? Ar galiu atsigerti iš jūsų delnų
    Rytdienos lietaus? Galbūt vieną nuostabų rytą prabusiu,
    O jus bus sudraskę akys iš svetimo sapno? Mergytė baltom kojinaitėm
    Ant auksinių sūpynių kasų supasi virš jūsų šulinio.
    Garo srovelėmis kyla į ją paskendę vardai,
    Bet ji, neįsigilinusi į esmę, žaidžia jais tarsi akmenėliais,
    Ir mėto atgal. Veltui, akys, nardote paskui juos,
    Paverstus gėlėmis. Aš neįsivaizduoju, kaip iš gėlytės sukurti žodį.
    Širdis žino kaip, bet nepasakys. Ir tik mergytė baltom kojinaitėm
    Galėtų padėti mums, bet nežino kaip arba nenori žinoti.


Vertė ANDRIUS ŠIUŠA

 

Skaitytojų vertinimai


65143. varanas2010-12-22 10:16
dėkui už pavičių

65546. kurmelis, petras :-) 2011-01-12 13:41
tiek tegalima pridurti, kad šitie Pavičiaus eilėraščiai - sonetai (kvazisonetai), originale - ir rimuoti

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
5:24:20 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba