Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-12-17 nr. 3311

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
23
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Teigiami pokyčiai įmanomi visada
1
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Apie rezultatus, išgliaudytus iš konkurso ankšties
16

ESĖ 
 JŪRATĖ BARANOVA.
Odė Panevėžiui ir jo bibliotekai
39

LITERATŪRA 
• VYTAUTAS BIKULČIUS.
Cirkas atvažiavo...
9
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Postdraminio teatro dvidešimtmetis: (ne)viltingoji atomazga2
• MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Čipolinas grįžo – baubas apleido
1

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
„Knygnešiai“: tautinės tapatybės paieškos

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Dvidešimtmetė gaida
6

DAILĖ 
• IEVA GUDMONAITĖ.
Ekskursija po Kauno meno galerijas
7

KULTŪRA 
• GINTARĖ PETUCHOVAITĖ.
Poetinė kalbų polifonija
1

ATMINTIS 
• MARYTĖ KAŠČIUKAITĖ-EIDUKIENĖ.
Tada buvo taip gražu ir gera...
1

POEZIJA 
• JONAS ŽEMKALNIS.
Rinkinėlis
12

PROZA 
• GINTAUTAS VAIŠVILA.
Praregėjimas
8

VERTIMAI 
• MILORAD PAVIČ.
Lapai krosnies kamine
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Išmintis
49

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Retro
1

IN MEMORIAM 
• BIRUTĖ TERESĖ LENGVENIENĖ
1942 03 07 – 2010 12 08

SKELBIMAI 
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!1
• Nepamirškite užsiprenumeruoti

DE PROFUNDIS
„Bet tiesiog būti – dar nuostabiau, nes tai trunka be galo
ir to nereikia demonstruoti“. (Henry Miller)
 
• GINTARAS PATACKAS.
2

ESĖ

Odė Panevėžiui ir jo bibliotekai

JŪRATĖ BARANOVA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jūratė Baranova
Vlado Braziūno nuotrauka

        Gruodžio 3–4 d. vyko dešimtoji „Panevėžio literatūrinė žiema“, organizuota G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos. Festivalio spiritus movens Elvyra Pažemeckaitė Panevėžin sukvietė gausų būrį rašytojų, jiems prijaučiančių klausytojų, rašančių dailininkų ir t. t. Tradiciškai šio festivalio metu teikiamos Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatu šiemet tapo poetas Rimvydas Stankevičius. Renginio organizatoriai pagerbė dar ne vieną rašytoją: „Literatūrinės lapės“ prizą pelnė Erika Drungytė, „Literatūrinės skrybėlės“ prizą – Viktoras Rudžianskas, „Literatūrinės žiemos riterio rožę“ – Gintaras Bleizgys, Elenos Mezginaitės vardo premija pagerbta Giedra Radvilavičiūtė. Panevėžio miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus premija įteikta prof. Viktorijai Daujotytei.

        „Panevėžio literatūrinės žiemos“ metu surengti poezijos, prozos skaitymai... Skaitytojams siūlome eseistikos skaitymų dalyvės J. Baranovos tekstą.

Norėčiau parašyti odę Panevėžiui ir jo bibliotekai kartu, bet nepavyksta. Susipriešina. Mėgstu gražiąją Panevėžio biblioteką, bet Panevėžio, kaip miesto, prisibijau. Nepažįstu. Daug metų kontempliavau jį tik iš autobusų stoties atvertos perspektyvos. Vykdama maršrutu Vilnius–Biržai į gimtinę, po trijų valandų kratymosi autobusu, kai šis pusvalandžiui nusėsdavo Panevėžio stotyje, su apmaudu pagalvodavau: dar liko 60 kilometrų ir valanda kelio. Pasvalyje viskas atrodydavo šviesiau – likę tik trisdešimt kilometrų ir pusvalandis. Pirmą sykį toliau už autobusų stoties pasistūmėjau, kai atvykau į S. Kierkegaardo skaitymus Baltoskandijos akademijoje. Ryškiausiai įsiminęs įspūdis –­ didžiulis šaltas viešbutis ir liftas, kuriuo reikia kilti aukštyn. Kildamas mąstai apie tai, kad prieš savaitę čia buvo susprogdintas žmogus. Baimingai dairaisi, ar nesimato kur užsilikusių jo sielos skeveldrų. Tikrą panevėžietį, tiksliau panevėžietę, kaip sakė viena rašytoja, matyt, taip ir atskirsi – ta, kuri išgyveno, nors buvo dusyk sprogdinta.

Dvasinis ryšys su Panevėžiu pradėjo klostytis daug vėliau. Po chrestomatijos pasirodymo buvau pakviesta į Katechetikos centrą tikybos mokytojams skaityti apie krikščioniškąją kančios sampratą. Atlėkiau, dirbau, dirbau, dirbau, mane kažin kur apgyvendino. Pamenu, kad naujame rajone. Pirmiausia šokau į automobilį ir išlėkiau į Biržus. Nostalgiškai nusiteikusi – tam, kad nors trumpam pamatyčiau vaikystės drauges. Į Panevėžį grįžau jau sutemus. Pasukau naujų rajonų link. „Įdomu, kur čia tas mano nakvynės namas?“ – mąstau. Jokių atpažinimo ženk­lų išlėkdama nebuvau čia palikusi. Suku ratais aplink nepažįstamus man namus, suvokdama, kad tikrai nežinau, kur reikėtų sustoti. Viena tamsoje, svetimame mieste. Nei bėgti, nei rėkti. Tik važiuoti. Ratais. Staiga matau – mane stabdo kitas automobilis. Sustoju. O ten –­ mano buvę tikybos studentai, sugrįžę dirbti į Panevėžį. „Dėstytoja, pamatėme, kad jūs klaidžiojate. Leiskite, surasime Jūsų nakvynės namus“, – sako man apstulbusiai. Iki šiol nežinau, kaip jie ten atsirado, kaip atpažino mane ir mano pasimetimą naktyje. Pasijutau gerojo angelo palytėta.

Nuo to laiko, kai pati vairuodama įvažiuoju į Panevėžį, baimė pasiklysti atgyja staigiai, todėl pasiklystu tuoj pat. Nieko nelaukdama. Jau įvažiuodama pradedu dejuoti, kodėl vis dėlto negaliu apvažiuoti to miesto. Kai su Aušra Kaziliūnaite ir Benu Januševičiumi vykome į skaitymus Biržų pilyje, Aušrai teko skambinti mamai ir detaliai klausinėti, kaip išvažiuoti iš to Panevėžio. Kai pagaliau išvažiavome, išsilaisvinimo euforija buvo tokia stipri, kad nesidairydami į šonus nupyškinome tiesiu keliu pirmyn. Mūsų laukė Biržų mokyklose, abiejose. Buvo sukviesti mokiniai. Vėlavome. Mokytojos vėliau prasitarė, kad paskambinęs muziejaus direktorius jas įspėjo: „Tos priplaukusios nuvažiavo į Latviją.“

Tačiau Panevėžys ir toliau tebegundė. Įvairiausiais intelektiniais nuotykiais, įgavusiais Elvyros balso telefono ragelyje formą, žadančią, kad nieko bloga čia negali nutikti. Iš tiesų, nė vienai pasaulio bibliotekai nerūpi mano knygos, bet ši, Panevėžio, Petkevičaitės-Bitės, organizuoja vienos jų – „Nietzsche ir postmodernizmas“ – pristatymą. Vykstame su drauge ir josios draugu. Pati vairuoju. Kadangi esu lydima patyrusių žmonių, sekdama nurodymus, sugebu įvažiuoti net į centrą. Vakaras. Jau tamsu. Įdomu, kur ta Petkevičaitės-Bitės biblioteka? Draugės draugas kurį laiką gyveno Panevėžyje, buvo čia vedęs. „Tu esi Panevėžio žinovas. Surask biblioteką“, – sakome jam. „Aš nežinau, tas buvo seniai“, –­ atsikalbinėja. Bet vis dėlto prisiima atsakomybę. „Regis, šitas namas“, – sako. Pažiūrime, iškilnus. Aplink daug laisvos vietos. Patinka. Yra kur automobilį pastatyti. Išlipame. Tik keista, nesimato žmonių. „Čia biblioteka?“ – entuziastingai klausiame atsitiktinio praeivio. „Ne, –­ girdime, – Santuokų rūmai.“

Jeigu manęs kas paklaustų, kokiuose pasaulio miestuose esu pati viena labiausiai paklydusi, atsakyčiau – tik ne Londone ir ne Niujorke, tik ne Tokijuje ir ne Paryžiuje. Klaidžiojau Stokholme ir Panevėžyje. Mano sąmonės trajektorijose jie išliks kaip labiausiai prie J. Borgeso priartėję labirintų miestai, iki galo nesuvokti ir neatskleisti. Kai mąstau apie gražiąją Panevėžio biblioteką, vėlgi prieš akis iškyla J. Borgesas. Fikcijoje „Biblioteka Babilone“ rašytojas aprašo bibliotekos modelį, pagal kurį struktūruojama visata. Mano visata taip pat vis labiau struktūruojasi pagal Panevėžio biblioteką. Jeigu kas nors manęs paklaustų, kur gavau pirmą ir paskutinį savo literatūrinį apdovanojimą, atsakyčiau – Panevežio bibliotekoje. Lapės kailį. Iki šiol jį turiu. Šiek tiek pakąsta uodega – šią literatūrinę premiją ypač vertina mano šunaitės. Tiesiogiai – kandamuoju būdu. Ateina gruodžio mėnuo, ir jį nusikeliu nuo „antresolių“. Vėl vykstu Panevėžin. Ieškoti nuotykių. Įtariu, kad ne visi premijuotieji galėtų išsitraukti iš spintos kadaise gautas pinigines premijas. Gal net nacionalines ten kas nors apkramsnoja. Netgi du žinomi ne tik Panevėžyje poetai lapės simbolika, sekdami Rytų išmintimi, įvardija mirtį. Mano visatoje lapė simbolizuoja gyvenimą – painų ir neapčiuopiamą. Intriguojantį, nepaisant to, kad slenka nebūtin.

Pirmadienį Vilniuje turiu valandą laisvo laiko. Užsuku į ŠMC kavinę užkąsti. Mąstau apie globalius dalykus. Girdžiu – mane kalbina. Kažin koks smagus vyriškis. Mane pažįsta. Aš – nelabai. Pakviečiu atsisėsti. Man nejauku. Galvoju –­ jis tuoj supras, kad susipainiojo, ir bus labai kvaila situacija. Bet, pasirodo, atpažino teisingai. Pristato draugą. Sako: „Čia Saulius.“ Draugui pristato mane. Sako: „Čia ta filosofė, bet tu nežinai. Tu buvai Italijoje.“ Pradedu atpažinti, kad smagus vyriškis – žymus skulptorius, bet visai nesusigaudau, kas gi jo draugas. O turėčiau, juk deduosi visokių menų eksperte. Kad palaikyčiau pokalbį, sakau: „Važiuoju penktadienį į Panevėžį, į „Literatūrinę žiemą“, į biblioteką, labai gražią.“ Tas Saulius, kurio neatpažįstu, labai paprastai ir neakcentuodamas sako: „Žinau tą biblioteką. Esu prisidėjęs. Projektavau.“


 

Skaitytojų vertinimai


65057. xX2010-12-19 21:44
man tai skausminga ši trajektorija su apsisprendimais, kai autorius atsisako ankstesnių savo tekstų kaip praradusių aktualumą (sic!) ir metasi į viršutinių ryšių su apatiniais ryšiais atskleidimu. Čia toks tarsi painiavos apibendrinimas ... nes Borgesą ir aš skaitau tik iš nostalgijos atminties salelėms... o iš tavęs noriu paradokso!

65058. AišV2010-12-19 22:49
mjo. Man irgi surezonavo negražiai. Tik ne taip sudėtingai, kaip xX;ui. Savo laiku mano maištingą protą ši ponia palaikydavo kaip tvarkingas sąmokslininkas. O dabar? Tiesiog plika akimi matosi staigiai praturtėjusi bobulė ir staigiai atpigęs mentalitetas, išlaikant įmantrų dėstymą neįdomių impresijų. Aš tokia išinfatilėjimo liga irgi buvau susirgęs, bet išgelbėjo prasta komunikacinės anglų kalba. Gaila.

xX`as visiškai teisus. Senas struktūristų atrasta filosofijos-poezijos-rašinio sintetikos išraiška dabar ypač aktuali. Aš paskutiniu metu tik taip ir renku informaciją apie keblius dalykus. Kad ir foruminių komentuotojų audros, pvz. Kitaip tiesiog nėra kada, gaila laiko.

65059. Aišvai!2010-12-19 22:58
Gydytis, gydytis, gydytis! Kuo greičiau į psichiatrijos ligoninę.

65060. AišV to 650592010-12-19 23:19
gerai jau gerai. Dingstu. Tiesiog pamačiau socketuose xX`o komentą. Pagal seną draugystę leptelėjau. Beje ant kalėdų atvykstu į Vilnių. Tai paskutinės mano katino dienos. Tokia sutartis nuo naujų prasidės tiksėti, kad net kvapą gniaužia. Gal iš ten ir pateksiu į psichuškę. Bet tai bus jau Virdžinijos psichiatrinė. Ten mano draugas vadovauja. Patikimas. Kartu Irane tarnavom. Nebijau, viežo.

65064. metasi į viršutinių ryšių su apatiniais ryšiais atskleidimu2010-12-20 01:11
???

65066. xXai!2010-12-20 02:34
Gydytis, gydytis, gydytis! Kuo greičiau į psichiatrijos ligoninę

65070. 65066 -am - jokiu būdu ne,2010-12-20 13:05
ką tik girdėjau per žinių radiją Paksą, jis jau aktyviai griebiasi xX-o idėjų (tiesa, nevartodamas žodžio "omnikratija"). Įdomu, kodėl kaip tik despotiškom natūrom labiausiai patinka tokios idėjos?

65076. xX2010-12-20 14:43
matyt, mūsų eseistikoj dabar tokia bangutė, jei ne tzunami/solitonas - pasakoti apie savo realias klajones ir apgaubti jas "mistinėmis" asociacijomis/perkolacijomis. Visa tai galima pavadinti "esu ypatingame tinkle" naratyvu. Tinklas, be abejo, yra visagalis, pats save audžiantis. Bet nemanau, kad mano kaimynas Genka nėra įsipainiojęs į dar painesnį tinklą, tik jo jis neišnaratyvins mums. O būtų įdomu. Net ir kamuolinis žaibas, kaip paaiškėjo, yra tinklo produktas - niekas išties jo nematė, nes ir matyt negalėjo - jo paprasčiausiai nėra - bet jis egzistuoja naratyvtinklyje. Man tai patiko tos moteriškės pasakojimas, kuri nunešė ir atidavė kažkiek tai tūkstančių jos sūnaus telefoniniam gelbėtojui, bet paskui tik suprato, kad jokio sūnaus ji neturi. Bet juk gražu, kai pagalvoji - toks kilnumas - gelbėti tai, ko nėra. Čia ir slypi visas paradoksas - žmogus yra absoliučiai geras, empatiškas sutvėrimas, įsitaisęs netiesioginių sąryšių tinkle. Visai arti geometrizuoto Borgeso gyvenimo labirintuose.

65077. xX2010-12-20 14:47
iš kur žinai, kad Paksas griebiasi mano idėjų? Aš pats dar iki galo nesupratau, kas yra omnikratija, o čia jau kažkas jų griebiasi! Eikit sau! Ar nebus kamuolinio žaibo sindromas, gerb. 65070. Siūlau mažiau klausytis radijo ir telegrafo - labai jau tie aparatai iškraipo tamstos suvokimą.

65081. raimis2010-12-20 16:19
Negalvojau niekad, kad Panevėžys toks slaptingas miestas. PseudoČikaga, ane? Penkiolika vietinių gangsterių, kurių niekaip nenorėjo susdoroti Policija? O kada tada daryti Chicago police šefui? Viduriuoti ar ilgai stenėti?

65084. xX2010-12-20 17:46
šiaip tai tą įsikišusią lapės kojytę reikėjo bent retušuoti...

65089. terra2010-12-20 17:59
retušuok tu savo smegenis, proto bokšte

65092. xX2010-12-20 19:43
retušuoti savo smegenis yra labai konkretus tavo patarimas, terra, todėl čia galėtų įsižiebti aštri polemika tema "Ar nužudytos laputės kojytės retušavimas prilygsta xX`o smegenų retušavimui?". Suprantu, jog tu nenori jokių diskusijų ir tiesmukiškai siūlai tapti panašiu į tave, (ne)mąstyti kaip tu, kalbėti kaip tu, etc. Manai, nuo to pasaulis taps vertingesnis, jei būsim du tokie pat - terra ir terra(ex-xX)? Aš tau nesiūlau retušuoti savo smegenų, tačiau ne todėl, jog manyčiau, kad tu jų neturi, bet todėl, kad man būtų gėda dėl tokio nevykusio pasiūlymo.

65094. xX2010-12-20 21:31
be to, ten ta laputės koja aiškiai apgraužta, tai jau tikrai nereikėtų demonstruoti atviro kaulo. Tikrai.
kiški p., įsikišk! Stok su manim į tą pačią barikadų pusę!

65096. 65077-am xX-ui2010-12-20 23:38
nu ir menka tamstos gyvenimiška patirtis, jei manai, kad idėjos, kurių griebiamasi, turi būti suprantamos jų autoriui, juolab jų griebikui...

65097. to 640962010-12-20 23:51
omnikratija yra ne xX`o idėja, tai iš tiesų, mėgstama sakyt, kad tai makiavelistų (tikslas pateisina priemones) tolesnė raida. Italjaškių dar 19 AD. Niekada to nesakyk xX`ui. xX`as kaip AišV`as su pašaipa žiūri į savo senobinius prototipus. AišV`as su pasididžiavimu kalba, kad niekada neskaitysiąs struktūralistų, nes jie yra šūdas. O xX`as apie Makiavelį kalbės taip kaip Zuroffas apie Lietuvą - ramios isterijos ir neapykantos fone.

65099. xX2010-12-21 07:37
neduoktudie, jei ši JB nuotrauka su laputės pajuodusiu kojos kaulu pateks kokiam ar - o Viešpatie! - kokiai gyvūnų apsaugininkei! Visos omnikratijos, sudėtos kartu, pasirodys nevertos netyčia nulaužto žiogo sparnelio!

65100. xX2010-12-21 07:44
65096-tam: lenkiuosi prieš tavo patirtį. Bet net ir žiūrėdamas iš arti jos nepastebiu - neturi tu jos nei gramo. Todėl geriau papasakok, kaip tu "griebiesi nesuprastos idėjos" - galėsim visi smagiai pasijuokti.

65102. terra2010-12-21 08:21
retušuoti yra nesąžininga, jeigu retušuosi tą kojelę, manai jos nebebus? ponia Baranova yra drąsi moteris ir ji nevualiuoja realybės jokiais retušais

65115. xX2010-12-21 12:22
nesąžininga, taip. Na o ką daryti patartum? Juk ko nematai, to ir nėra. Tarsi.
Mes vis draugiškai tylėsim arba prisiekinėsim, kad nenenenebuvo jokio kaulo.

65118. kaulas2010-12-21 14:29
man visai miela ant to peties. Pavyduliauji, ar ką? Pats lįsk į žemę, jei taip nori.

65120. terrai!2010-12-21 14:51
Gydytis, gydytis, gydytis! Kuo greičiau į psichiatrijos ligoninę..

65122. xX2010-12-21 17:19
kaule, kaip tau nebus miela ant tokios moters peties! Ne kiekvienam kaului taip pasiseka gi. Ir dar elementarios laputės kaului, ne kokio o-ho-ho dinozauro! Ir dar kojos, ne šiaip sau elementariam šonkauliui. Na, žo.

65125. gal galit kas nors paaiškint, kur dingo diskutantas AišV2010-12-21 19:33
2366. demonas 2003-04-28 10:40 Eik į likbezo mokyklėlę (likvidacija bezgramotnosti). ten ir Artūrą sutiksi.

http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=650&kas=straipsnis&st_id=1752

P.S. likbezas patapo - psichuškė. Oliala kokie nekūrybiniai ir lėti tempai. Vis tik Baranova ir vis tik 2003 metai. Juačiu vėl prasideda, tuščia komentuose

65127. hm2010-12-21 19:40
sunku pasakyt kokį likbezą demonas /2366/ turėjo omeny, bet jį, kaip ištrintą, matyt, galima surasti kokiame Donskio, Sodeikos ar Baranavos ištiražuotuose skaitiniuose. Matyt ir praturtėjo todėl.

65130. xX`ui2010-12-21 20:28
o kas tai pekoliacijos? Tai Weberio efektas?
68907. aišv kvailutei 2006-11-29 20:17
weberio efektas kvailut - tai xX`as maestro, griūk į kojas jam paaiškins. Struktūralistai tai apibūdina maždaug taip: -- kiekviena struktūra kuriasi pagal IVS dėsnį (po truputi po truputi, o po to staiga - ilgai ir nuobodžiai; tai galioja ir socialiniai struktūrai ir pvz kompo ar auto valdymo mokymęsi), kaip sutrauki funkcijas į beproto mažus dydžius ir atsiranda weberio efektas, kokybė susikuria pakankama, kad išlaikytų pati save. Šiaip gal berods toto mokėtų paaiškint, jis kaip tai geriau valdo liežuvį, jei ką
iš http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=822&kas=straipsnis&st_id=4751

65132. xX2010-12-21 21:33
tik dabar supratau, kad nuotrauka ir tekstas kaip tik ir pagimdo paradoksą, t.y. nuotraukos negalima retušuoti, ji yra teksto hiper dalis. Fotografija autoritariškai sustingdo laiką ir verčia mus per kažkokius atminties kondensatus-tekstus ploname - Planko laiko kvanto storio - pjūvyje pamatyti visumą. Belaikėje erdvėje atsiranda judesys. O juk mes gyvenam tik dėl judesio. Štai kur paradoksas.

65133. na štai, tik dabar pastebėjai xXe?2010-12-21 21:38
laisvas - judi ar laisvas - mokaisi(keiti smegeninės tūrinį)?

65135. kaulas įsižeidęs2010-12-21 22:37
aš esu grakščios letenėlės, o ne kojos. Pats tu elementarus. Žmogas.

65136. Žmogas vs Kaulis2010-12-21 22:40
cha cha cha, br br br, Žagt

65173. slyva2010-12-23 13:11
lapės žabtuose kalėdinis vištikaulis. nors ir atrodo kaip palaužtas rudimentinis jūratės sparnelis...

65190. slyvai 2010-12-23 23:15
Sneki kaip Zioma. graziai. Xxx Linksmu Kaledu, komentuokliai.

65193. xX2010-12-24 08:39
ergo, nebežudykime (arba, kaip cc pasakytų - nežūdykime) gyvūnėlių savipuošai, jie suras kaip atkeršyti mums. Sutarta?

65197. keistas esi xXe2010-12-24 13:31
negi iš tiesų tau priskiriama etiketė: tikslas pateisina priemones. Jaučiu, nerūkei, bet vardan tikslo pradėjai. Tad užsirūkom.

65207. praevis2010-12-25 08:58
Kas ČIA ištrina komentarus??? vėl GLAVLITAS veikia tariamai Nepriklausomoje Lietuvoje? Mums taipgi reiks Asange su WikiLeacs.

65219. dar vienas2010-12-27 13:16
jus apgavo, ten ne lapė, o meksikietiškas šoklys

65220. susireiksmines2010-12-27 13:20
o as ketinu parasyti ese, kaip pries 15 metu vaziuodamas autobusu i talina, nakti panevezyje islipau nusimyzti. jei gerai acimenu, stoties tualetas neveike.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
5:24:15 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba