Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-12-17 nr. 3311

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
23
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Teigiami pokyčiai įmanomi visada
1
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Apie rezultatus, išgliaudytus iš konkurso ankšties
16

ESĖ 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Odė Panevėžiui ir jo bibliotekai
39

LITERATŪRA 
• VYTAUTAS BIKULČIUS.
Cirkas atvažiavo...
9
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Postdraminio teatro dvidešimtmetis: (ne)viltingoji atomazga2
• MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Čipolinas grįžo – baubas apleido
1

KINAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
„Knygnešiai“: tautinės tapatybės paieškos

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Dvidešimtmetė gaida
6

DAILĖ 
• IEVA GUDMONAITĖ.
Ekskursija po Kauno meno galerijas
7

KULTŪRA 
 GINTARĖ PETUCHOVAITĖ.
Poetinė kalbų polifonija
1

ATMINTIS 
• MARYTĖ KAŠČIUKAITĖ-EIDUKIENĖ.
Tada buvo taip gražu ir gera...
1

POEZIJA 
• JONAS ŽEMKALNIS.
Rinkinėlis
12

PROZA 
• GINTAUTAS VAIŠVILA.
Praregėjimas
8

VERTIMAI 
• MILORAD PAVIČ.
Lapai krosnies kamine
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Išmintis
49

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Retro
1

IN MEMORIAM 
• BIRUTĖ TERESĖ LENGVENIENĖ
1942 03 07 – 2010 12 08

SKELBIMAI 
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!1
• Nepamirškite užsiprenumeruoti

DE PROFUNDIS
„Bet tiesiog būti – dar nuostabiau, nes tai trunka be galo
ir to nereikia demonstruoti“. (Henry Miller)
 
• GINTARAS PATACKAS.
2

KULTŪRA

Poetinė kalbų polifonija

GINTARĖ PETUCHOVAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Prof. Eugenijos Ulčinaitės parengtos knygos
„Kalbų varžybos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų
ir didikų sveikinimai“ viršelis


        Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išleido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškosios kultūros ir raštijos tyrinėtojos, Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorės habilituotos mokslų daktarės Eugenijos Ulčinaitės knygą „Kalbų varžybos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų sveikinimai“. Knyga pristatyta visuomenei Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje gruodžio 7 dieną. Knygos sutiktuvėse, be jos parengėjos ir būrio vertėjų, dalyvavo ir mintimis apie leidinį pasidalijo prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, dr. Darius Kuolys, dr. Živilė Nedzinskaitė ir leidinio redaktorė bei leidybos koordinatorė Gintarė Petuchovaitė-Majauskė, kurios pastabas apie unikalų leidinį čia ir pristatome.


              Džiaugias žiedeliai, kad jump atėjo karaliai, –
              Saules išvydo, meto nelaukę pražydo.

                    „Kalbų varžybos“ iš sveikinimų
                    Vladislovui Vazai rinkinio
                    „Lukiškių pavasaris“, 1648 m.

Kas yra sveikinimai? Kodėl varžosi kalbos? Kas tie karaliai saulės? Turbūt tokie klausimai kyla, išvydus estetišką, Renesanso ornamentais puoštą knygos viršelį ir perskaičius cituojamą poetinį dvieilį. Kultūriniame Lietuvos horizonte pasirodė unikalus objektas – lotyniškojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūros paveldo ir kultūros istorijos tyrinėtojos Eugenijos Ulčinaitės parengta knyga „Kalbų varžybos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų sveikinimai“.

Knyga supažindina su išskirtine raštijos forma, ypatingoms progoms parašytais tekstais, – sveikinimais, lotyniškai vadinamais gratulationes. Šis proginės literatūros žanras skirtas pagerbti į Vilnių atvykusiems valdovams Steponui Batorui, Zigmantui Vazai, Vladislovui Vazai ir vyskupui Kristupui Jonui Šembekui. Šios istorinės asmenybės, kaip tam tikri riboženkliai, brėžia chronologines tekstų sukūrimo ribas: XVI–XVIII amžiai. Svarbios istorinės asmenybės – keturios, todėl ir originalūs sveikinimų rinkiniai, vienokios ar kitokios apimties, – keturi (neskaitant tais pačiais metais išleisto antrojo sveikinimų rinkinio Zigmantui Vazai).

Šios knygos leidėjas neatsitiktinis. Valdovų ir didikų asmenybės siejamos su dvaro kultūra, valdovų rūmais. Todėl net kaip tam tikrą pareigą prisiėmė ir šių sveikinimų rinkinių išleidimu pasirūpino Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Šio muziejaus funkcija ir vienas egzistavimo tikslų – istorinių ir kultūrinių vertybių saugojimas bei puoselėjimas, supažindinimas su įvairiakalbe Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštija, visuomenės dar neįvertinta ir jos sąmonėje kol kas nelaikoma lietuvio savastimi bei tapatybės dalimi. Valdovų rūmų muziejus kartu su E. Ulčinaitės tekstų vertimais iš lotynų kalbos išleido ir originalių sveikinimų rinkinių kopijas – faksimiles. Jas gauti ir publikuoti pavyko, talkinant nuolatinėms ir ištikimoms partnerėms – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai ir Vilniaus universiteto bibliotekai. Dar didesnės išliekamosios vertės knygai suteikia E. Ulčinaitės gausiai iliustruotame įvade aptariama sveikinimų tradicija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Siekiant, kad šie publikuojami sveikinimų tekstai rastų savą funkcionavimo terpę ir įsirašytų ne tik į Lietuvos, bet ir į Europos senosios literatūros istorijos kontekstą, pratarmė ir įvadas išversti į anglų ir lenkų kalbas.

iliustracija
1579 m. sveikinimų rinkinio Steponui Batorui antraštinis puslapis

Žymių asmenų sveikinimo tradicija gyvavo per visą Abiejų Tautų Respublikos egzistavimo laikotarpį. Dažniausiai proginių veikalų autoriai būdavo Vilniaus akademijos studentai ir profesoriai. Dr. Daivos Narbutienės skaičiavimais, beveik pusė XVI–XVII a. visų Lietuvos lotyniškų leidinių sudarė poezija, iškalba, menas. Galima numanyti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešajame gyvenime vyravo poetinis žodis ir estetinė mintis. Visus lotyniškus Renesanso ir baroko epochų poezijos rinkinius būtų gana sudėtinga suskaičiuoti ir aptarti.

Į šią knygą būtent šie sveikinimai pateko neatsitiktinai. XVI–XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyravo latinitas – lotynų kalba ir lotyniškoji kultūra. Todėl šia tuometine tarptautine kalba parašyta didžioji dalis knygoje spausdinamų sveikinimų valdovams ir didikams. Pirmasis sveikinimų rinkinys dedikuotas Steponui Batorui, 1579 m. Vilniaus universiteto įkūrimo proga atvykusiam į Vilnių (Gratulationes Serenissimo ac Potentissimo Principi Stephano I, 1579). Jis išspausdintas keliautojo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio spaustuvėje Lietuvos sostinėje. Tai yra ankstyviausia proginės lotyniškos poezijos knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje; ji skelbiama ne visa, bet atrinkti tekstai, skirti teatralizuotam pasirodymui, deklamacijoms.

Kiti bibliotekų saugyklų lentynose dūlantys poezijos rinkiniai, atgaivinti naujai būčiai, prasiveržia daugiabalsiškumu. Tai unikalus XVI–XVIII a. Lietuvos kultūros ir literatūros reiškinys. Kalbos čia tarsi atskiri veikėjai, visuotinio viešo gyvenimo teatro dalyviai, varžosi, kuri įspūdingiau pasveikins į sostinę atvykusį valdovą ar svarbų didiką. Pagrindinis vaidmuo vis dar tenka sakytinėje bei rašytinėje kultūroje įsitvirtinusiai lotynų kalbai, labai nestebina Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartotos senosios akademinės graikų bei hebrajų, rusėnų, bažnytinė slavų, lenkų, vokiečių kalbos, tačiau gana egzotiškos atrodo vartojamos sirų, latvių, vengrų, suomių, belgų, anglų, škotų, airių, italų, ispanų, čekų kalbos. Tai greičiausiai bus nemaža intriga ne tik filologui, bet ir kiekvienam kultūra besidominčiajam, o dar labiau turėtų suklusti lituanistai: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, daugiatautės valstybės centre, lygiomis teisėmis su kitomis senosiomis ir moderniosiomis kalbomis valdovai ir kiti svečiai būdavo sveikinami ir lietuvių kalba.

iliustracija
1648 m. sveikinimų rinkinio Vladislovui Vazai priedo „Kalbų varžybos“ antraštinis puslapis

1589 m. į Vilnių atvykęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Zigmantas Vaza ypač puošniai ir prabangiai Vilniaus universiteto studentų buvo pagerbtas sveikinimų rinkiniu „Sveikinimai šviesiausiajam ir galingiausiajam valdovui Zigmantui III [Vazai]“ (Gratulationes Serenissimo ac Potentissimo Principi Sigismundo III) ir priedu „Įvairios kalbos“. Šiame priede lietuvių kalba atlieka šauklio misiją, adresatai – du: lietuvių tauta kviečiama linksmintis („Pakvietimas Lietuvos giminės“), o valdovas – triumfuoti („Pakvietimas Viešpaties Karaliaus“). E. Ulčinaitė pabrėžia, kad tai – vienas iš pirmųjų grožinės literatūros tekstų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir pirmasis lietuviškas hegzametras, o dar ir vienas pirmųjų hegzametrų nacionaline kalba Europos literatūroje.

Saulių poetiniai įvaizdžiai, spindintys barokine šviesa, pavartoti glaustame dvieilyje, išsprūsta nežinomam lietuviui poetui, išvydusiam valdovą Vladislovą Vazą kartu su žmona Liudvika Marija Gonzaga. Jie 1648 m. apsilankė jėzuitų priemiesčio dvare Lukiškėse ir buvo pasveikinti poezijos rinkiniu „Lukiškių pavasaris“ (Ver Lukiskanum). Minėtasis lietuviškas tekstas išspausdintas sveikinimų rinkinio priede „Kalbų varžybos“ (Certamen linguarum) tarp kitų 19 kalbų.

Pačiu ilgiausiu lietuvišku tekstu aukštinamas Vilnius, prisimenama Lietuvos praeitis, lietuvių kilmė iš romėnų. Šis anoniminis lietuvių poetas ir istorikas sveikina į Vilnių 1729 m. atvykusį Varmijos vyskupą Kristupą Joną Šembeką ir savo žodžius įrašo į sveikinimų rinkinį „Kalbų visetas didžiajam Palemono žemės ir miesto svečiui (...) ponui Kristupui Jonui Slupovo grafui Šembekui“ (Universitas linguarum magno Palaemonii orbis et urbis hospiti ... Domino Christophoro Joanni Comiti in Slupow Szembek). Sveikinimų rinkinio pabaigoje pasakotojas ar numanomas rengėjas prasitaria: „Iš daugelio kūrinių, skubant išspausdintų, pateikiame tik šiuos kelis.“ Kadangi į mūsų rankas patenka tik dalis valdovų ir didikų klausytų ar skaitytų poezijos tekstų, tai galime tik numanyti, kiek jų liko amžių pragaištyje.

E. Ulčinaitės parengta knyga suteikia galimybę kalbėti patiems seniesiems XVI–XVIII a. tekstams ir kalbėti ne bet kaip, o darnios poetinės polifonijos būdu.


 

Skaitytojų vertinimai


65166. Panegirikos2010-12-22 21:35
dabar skamba neįprastai. Šiek tiek primena prancūzų filmo apie Mojerą sceną, kai Žurdenas bando eiliuoti... Žinoma, neneigiu knygos vertingumo.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
5:24:09 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba