Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-01-12 nr. 3125

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rūta Burbaitė.
STOTELĖS PAVADINIMAS: UŽSNIGTAS
68
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮTEIKTA LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS PREMIJA1
• LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIAI1
• 1,00 KLIMO, ARBA MILIJONAS SĄŽINĖS GAISRŲ1
• Ona Bartkiūtė.
VARDAI, PASLĖPTAS RASIZMAS, EUFEMIZMAI IR...
13
• Algis Uždavinys.
DVEJOPI SANTYKIAI SU TRADICIJA

KNYGOS 
• Monika Kutkaitytė.
BŪTI ŠALIA MIEGANČIO GROŽIO
1
• Neringa Debesytė.
VIDINĖ TEKSTO PUSĖ
• Inga Tuliševskaitė.
PASIVAIKŠČIOJIMAI PO MIESTŲ SIELAS
• VISKAS NUŠVIESTA
• NIUJORKO TRILOGIJA
• TRYS SAVO GYVENIMO DAINIAI: CASANOVA, STENDHALIS, TOLSTOJUS4
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Jonas Bruveris.
DANIELIAUS SADAUSKO MAIRONIS
10
• Ona Narbutienė.
„JIS BUVO MISIJOS ŽMOGUS“

PAVELDAS 
• Laima Kruopaitė, Audronė Davainienė.
RESTAURUOTOS PAPARČIŲ BAŽNYČIOS XVIII A. SKULPTŪROS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
APIE PRIKLAUSOMYBĘ, „ŠEIMOS GYVENIMU“ VADINAMĄ
1
• „ATVIRA ERDVĖ“ – ŠANSAS JAUNIEMS SCENOS MENININKAMS

POEZIJA 
• Nijolė Kliukaitė.
MODIFIKUOTAS PASAULIS
2
• ARTŪRAS VALIONIS2

PROZA 
• Gasparas Aleksa.
IŠĖJAU Į TRASĄ
4

VERTIMAI 
• Fañch Peru.
Į SŪRIĄJĄ DELTĄ
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• JAUNO AKTORIAUS LAIKAS
• Darius Piraitis.
NUODINGI KVEPALAI
4

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
MENAS IR SMURTAS
11

FOTOGRAFIJA 
• Remigijus Venckus.
APIE FOTOGRAFĄ, FOTOGRAFIJĄ IR PREZENTACIJĄ

KRONIKA 
• TELEVIZIJA ANT LEDO
• GRAŽINA DIDELYTĖ 1938 10 02–2007 01 02

DE PROFUNDIS 
• LPP72
 EVENKŲ KRAŠTO ISTORIJOS24

DE PROFUNDIS

EVENKŲ KRAŠTO ISTORIJOS

[skaityti komentarus]

„De Profundis” skaitytojams siūlome ištraukas iš oficialiame Evenkijos autonominės apygardos puslapyje www.evenkya.ru pateikiamos evenkų krašto istorijos. Evenkija – kraštas, plytintis rytinėje Sibiro dalyje. Teritorija – 767,6 tūkstančio kilometrų (maždaug kaip Pancūziją ir Didžiąją Britaniją sudėjus kartu), gyventojų – tik 17 713. Evenkai, dar vadinami tungusais, sudaro mažiau kaip pusę visų gyventojų.

1923 m. Turuchano krašto vykdomasis komitetas išleidžia nutarimą dėl vietos genčių valdymo: juo vadovaujantis kiekviena čiabuvių gentis valdoma genties tarybos. Tarybos – ne naujosios valdžios išradimas. Nuo seniausių laikų gyvavo genčių tarybos, ir jos ilgai išliko Sibire kaip liaudies valdžios forma. Paprastų gamybinių organizacijų įkūrimas neprieš­taravo tradicinėms ūkininkavimo formoms. Šimtmečius evenkai turėjo bendras atsargas ir bendrą žvejybą, o rudens ir pavasario migracijos metu – bendrą elnių medžioklę. Tad pirmieji kolūkiai, sukurti iš beelnių evenkų, kurie gavo valstybės paramą, buvo sutikti ramiai ir net geranoriškai.

1926 m. RTFSR valdžia patvirtino įstatymą dėl laikino čiabuvių tautų ir genčių valdymo. Jo pagrindas – genčių tarybos. Tarybų susirinkimai (suglanai) buvo šaukiami kas keturios penkios dienos, paprastai vidurvasarį, pasibaigus medžioklės sezonui. Štai kaip vykdavo genčių suglanai dviejose genčių tarybose Strelkoje: būdavo išklausomi genčių tarybų pirmininkų pranešimai, nustatomos baudos ir pareigos naujiems genčių tarybų nariams, beje, kiekvieną žodį tekdavo versti į evenkų kalbą, mat tarp čiabuvių visai nedaug tebuvo išsilavinusių žmonių.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo karas ir naujas mūsų liaudies gyvenimo periodas. Visi nuo mažo iki didelio stojo ginti Tėvynės. Šimtai vyrų jau 1941 m. vasarą patraukė iš Evenkijos kovoti su nekenčiamu priešu. O tie, kam teko likti užnugaryje, nesėdėjo sudėję rankų. Seneliai, moterys ir vaikai dirbo pakeisdami tėvus, vyrus ir brolius, priartindami Pergalės dieną. Evenkijoje nebuvo fabrikų ir gamyklų, jos gyventojai negamino ginklų, karo technikos ir šaudmenų. Evenkija tiekė kurą, maisto produktus, šiltus drabužius, atliko nesudėtingus, bet sunkius fronto užsakymus.

Svarbiausia Evenkijos užduotis karo metais buvo žvėrių kailiukų, arba, kaip tuomet juos vadino, „minkštojo aukso“, tiekimas. Tos produkcijos didinimas tiesiogiai veikė finansinę padėtį ir stiprino mūsų šalies karinę galią.

Kiekvienas medžiotojas, kolūkis ir rajonas ėmėsi šito darbo. Jam daug dėmesio skyrė ir partiniai, ir tarybiniai valdžios organai.

Kasmet, kol baigėsi karas, buvo priimami evenkų apygardos deputatų tarybos ir apygardos komiteto nutarimai ir kreipimaisi į gyventojus.

1942 m. kreipimesi į „mūsų Evenkijos medžiotojus“ sakoma: „Draugai medžiotojai! Duokit šaliai žvėrių kailiukų per sezoną ne mažiau kaip 2000. Panaudokite visas galimybes. Pagausinkit sabalų, lapių, zuikių, ondatrų ir kitų žvėrių kailių laimikį. Atminkite, kad sąžiningas jūsų darbas stiprina Raudonosios Armijos galią ir priartina vokiškųjų fašistų karių sutriuškinimą“.

Faktorijose vyko didelis agitacinis darbas. Tai davė rezultatų. Bet svarbiausia turbūt tai, kad apygardos gyventojai gerai įsisąmonino savo užduotis, pilietinę pareigą šaliai. Gilioje taigoje, užsnigtose šiaurės platybėse nuo tamsos iki tamsos dirbo medžiotojai tiekdami savo šaliai minkštąjį auksą – kailius, kartu priartindami Pergalę prieš fašistinę Vokietiją.

1950–1990 metai. Tik ribotas žmogus gali nepamatyti, kaip pakilo gyvenimo lygis, ekonomika ir kultūra, taip pat ir nacionalinė, tarybų valdžios metais. Buvo likviduotas neraštingumas, šimtai evenkų tapo gimtosios kalbos mokytojais, daugiau kaip dešimt iš jų gavo nusipelniusių mokytojų vardus, atsirado savų tautinių gydytojų, mokslininkų. Išnyko raupų, trachomos epidemijos, gerokai sumažėjo tuberkuliozės atvejų. Ir svarbiausias rodiklis – padaugėjo gyventojų.

1950–1951 m. apygardoje didinami kolūkiai. Todėl iš Evenkijos žemėlapio visiems laikams išnyko Murukta, Voevolis, Kumondas, Paolikas, Svetlana, Ingidas ir daugybė kitų gyvenviečių.

1955–1956 m. Žemės ūkio ministerijos ekspedicija kiekvienam kolūkiui pateikė konkrečias elnių ganyklų naudojimo rekomendacijas. Buvo manoma, kad tai pažangi pašarų bazės organizavimo sistema. Tačiau kolūkių padidinimas sugriovė gentinius ir kultūrinius evenkų ryšius. Niekas to nepastebėjo. Euforija, atsiradus kolūkiams – milijonieriams, naujų gyvenviečių, neva bylojančių apie perėjimą prie sėslaus gyvenimo būdo, statyba atėmė protą.

1950–1960 m. apygardoje veikė veterinarinė-bakteriologinė laboratorija, zooveterinariniai punktai. Sėkmingai plėtojantys elnininkystę ir apskritai gerai ūkininkaujantys kolūkiai dažnai dalyvaudavo sąjunginėje žemės ūkio parodoje.

Vietinė pramonė apygardoje vystėsi visų pirma gyventojų buitinio aprūpinimo kryptimi. Buvo gaminamos plataus vartojimo prekės, būtiniausi daiktai ir buities rakandai. Medžio apdirbimo, druskos gavybos ir kitos pramonės šakos buvo plėtojamos, remiantis vietos poreikiais.

1958 m. TSKP apygardos komitetas priėmė nutarimą „Dėl priemonių nacionalinei kultūrai vystyti apygardoje“. Siekiant skatinti kūrybines jėgas, kviesti jas aktyviai veikti, nuo 1958 metų gegužės 15 iki lapkričio 1 d. buvo paskelbtas apygardos konkursas, turėjęs nustatyti geriausius menininkus. Konkurse dalyvavo daugiau kaip keturiasdešimt vietos prozininkų ir poetų, tautosakos rinkėjų ir saugotojų.

1950–1960 m. didžiulį darbą atliko „Raudonųjų čiumų“ bendradarbiai. Jie mokė moteris gaminti naujus patiekalus, paskirstyti išlaidas, siūti siuvimo mašinomis, platino knygas ir kartu buvo savarankiški liaudies artistai. „Raudonieji čiumai“, kaip kultūrinė šviečiamoji organizacija, buvo aktualūs iki aštunto dešimtmečio pradžios. 1974 m. „Raudonieji čiumai“ buvo likviduoti. Kultūrinį gyvenimą imta organizuoti pažangesniais būdais: atidaryta keturiolika kaimo kultūros namų, trys kaimo klubai, šešiolika kaimo bibliotekų, įkurtos trys rajoninės agitbrigados.

1960 m. birželio 20 d. Baikito kaime prasidėjo tilto statyba.

1971 m. gruodžio 11 d. Tūros kaime atidarytas trijų šimtų vietų kino teatras.

1977 m. gruodžio 27 d. Ekondos kaime įsteigtas penkiasdešimties vietų vaikų darželis.

1978 m. birželio 28 d. Tūroje pastatytas greitosios medicininės pagalbos pastatas.

1978 m. rugsėjo 28 d. Tūros kaime atidarytas devyniasdešimties vietų vaikų darželis.

1980 m. sausį apygardos įkurtas Mokslinis-metodinis liaudies kūrybos ir šviečiamojo darbo centras.

1982 m. birželio 20 d. Tūros kaime pastatyta pirmoji 784 vietų vidurinė mokykla.

1992 m. vasario 13 d. įkurta valstybinė Evenkijos televizijos ir radijo kompanija „Cheglen“.

1992 m. spalio 1 d. įsteigtas Evenkijos gamtos apsaugos komitetas.

1993 m. balandžio 5 d. įkurta kelių ir transporto kompanija „Dorožnik“.

1993 m. gegužės 24 d. įsteigiamas „Rusijos geografinis centras – Evenkija“.

1993 m. birželio 17 d. organizuojama Evenkijos pašto ryšių tarnyba.

1994 m. rugsėjo 29 d. Vanavaros kaime atidarytas internatas pagyvenusiems žmonėms ir invalidams.

1996 m. gruodį įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į apygardos administracijos vadovo postą. Juo išrinktas A. A. Bokovikovas, vėliau įgijęs apygardos gubernatoriaus statusą.

Iš rusų kalbos vertė ir spaudai parengė STASYS KATAUSKAS

 

Skaitytojų vertinimai


34103. Korra2007-01-15 12:03
Kas čia per briedas

34104. Upėtakis2007-01-15 13:10
Liudvikai, grįžk!

34107. bava2007-01-15 14:24
tikrai biredas. ne i tema ir nejuokinga. Oi, bijau, nustekens tas katauskas "De profund5"

34118. to Upėtakis2007-01-15 18:30
Jei ir būčiau Liudvikas, į šitą "š" negrįžčiau.

34121. krankt2007-01-15 19:59
Ir kur tas H.K. dairesi? Pas evenkus reikejo savo lyrini heroju pasiusti, pas evenkus - juk sitiek elniu!

34130. evenkas2007-01-15 20:50
Na kaip jūs nepastebite mano tautos laimėjimų. Mes gi tik dvylika kartų kartų didesni už Lietuvą, o štai sugebėjom 1960 m. birželio 20 d. Boikito kaime pradėti tilto statybą. Pamatysit, nepraeis nė dešimt metų, ir mes jį pribaigsim...

34132. Kretingas2007-01-15 21:36
Eik tu lazda šūdų daužyt, evenke.

34138. Korra2007-01-15 23:55
Kretingoj, matyt, vieni šūdai, kad tokius patarimus dalini, Kretinge.

34150. Kretingas2007-01-16 09:32
Ne tik Kretingoj. Vilniuj ten pas jus, matau, irgi to gero nestinga.

34158. Korra2007-01-16 14:02
Matyt, labai akylas esi, kad visur tau ruda.

34166. Kretingas Korrai2007-01-16 16:04
Man akyse visados ne ruda, o rudra, kuri kažkur nudingusi.

34207. --- :-) 2007-01-17 10:27
o man patiko

34218. rudra > Kretingui2007-01-17 16:11
Vaje. Nejau taip blogai?

34238. Korra2007-01-17 20:56
Akivaizdu, kad jam blogai.

34250. Kretingas2007-01-18 12:16
Pagyventumėt jūs Kretingoj, vilkais užkauktumėt.

34252. rudra > Kretingui2007-01-18 13:43
Kretingai, pasakyta juk: "... Kur mano (tavo) kaukolė gulės, tenai bus žemės vidurys". Šiek tiek vaizduotės ir tavrkoj. Gyvenu štai aš Vaičiuliškės kaime, ir nieko, vilku nestaugiu, kartais tik gegute pakukuoju.

34255. Kretingas Rudrai2007-01-18 14:38
Pas mus dar gegutės nekukuoja. Žiūrėk, kad koks ponas iš medžiotojų būrelio nenušautų. Žinai juk, kaip toj Lietuvoj būdavo. Beje, o kur tas Vaičiuliškės kaimas. Kokiam medžiotojų būreliui priklauso to kaimo miškai, kuriuosetu, Rudra, kukuoji?

34276. Evenkas Kretingiui2007-01-19 02:28
Žinai, pone, pasiėmiau lazdą ir išėjau į gimtajį Boikitą šūdų daužyti,bet nieko nepridaužiau - anys visi į kakalį sustingę, jokia lazda neima. Pas mus juk tikra žiema dabar,nespėji nė kelnių atsilapoti,o kakalis jau ir prišalęs. Ir dar pasakyk man, pone, ko tu staugi vilku tokiam gražiam miestely kaip Kretinga? Ar ir tau kakalis prie dvasių buveinės prišalo..?

34281. Asiliukas Porfirionas - Evenkui2007-01-19 17:14
Niekaip nesuprantu, kaip szudai gali sustingti i krosni (pagal Donelaiti), kodel kelnes lapojantis butinai turi krosnis priszalti, ir dar prie dwasiu buweines.

34282. Vailokas Asiliukui2007-01-19 18:01
Viskas įmanoma, kai šaltis virš 40 C. Ne tik šūdas prie šiknos, bet ir lazda prie rankos gali prišalti. Tokia prišalusia ranka jau nėra labai lengva į šūdą ir pataikyti. Toks beveik galėtų būti ir evenkų golfas. Mušti per šūdą, kur vietoj duobutės - lokio nasrai. Gražus būtų evenkų žaidimas. Tundra - platūs golfo laukai.

34287. Evenkas Asiliukui2007-01-19 19:04
Aš,asiliuk, šitos kalbos iš vieno žemaičio kontros-tremtinio mokiausi. Ans mandagiai sakydavo, kai pakakoju po Baikito tiltu, tai kakalis prie šiknos prišąla. Bet,sakydavau,kaip tau gali (anot Daukanto) krosnis prie dvasių buveinės prišalti? Esi kvailas kaip čiukčia,pykdavo kontra: krosnis yra kakalys, 3b kirčiuotė,žemaičių iš germanų nusigvelbtas. Matai? Turbūt gėdijosi būti žemaitis. Bet kaip čia bežiūrėtum, tiek pas krosnį-kakalį,tiek šiknoj tos pačios dvasios gyvena. Kai užbezda, taip ir griūni šalton žemėn kaip kakalis,na,ta rusiška prasme, kaip dabar lietuvės mergiotės savo kakalius,tfu, vaikinus vadina.

34300. tikras evenkas "evenkui"2007-01-20 13:00
Ta vertaliota. Tana poezda. Tana samaliota. Tana tyn ych kayiuk?

34310. Evenkas evenkas kaip lietuvis lietuviui2007-01-20 21:00
Ta vertaliota ne samaliota. Baikita tilta ne kayiuk. Kakalia ne cepele, į burną nekišay. Tegul būn prišalįs prie krosnies. Gaila, Lietuvoj meškų nebėr. Eisiu namo golfo žaistų.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:21:36 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba