Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-01-12 nr. 3125

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rūta Burbaitė.
STOTELĖS PAVADINIMAS: UŽSNIGTAS
68
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮTEIKTA LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS PREMIJA1
• LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIAI1
• 1,00 KLIMO, ARBA MILIJONAS SĄŽINĖS GAISRŲ1
• Ona Bartkiūtė.
VARDAI, PASLĖPTAS RASIZMAS, EUFEMIZMAI IR...
13
• Algis Uždavinys.
DVEJOPI SANTYKIAI SU TRADICIJA

KNYGOS 
• Monika Kutkaitytė.
BŪTI ŠALIA MIEGANČIO GROŽIO
1
• Neringa Debesytė.
VIDINĖ TEKSTO PUSĖ
• Inga Tuliševskaitė.
PASIVAIKŠČIOJIMAI PO MIESTŲ SIELAS
• VISKAS NUŠVIESTA
• NIUJORKO TRILOGIJA
• TRYS SAVO GYVENIMO DAINIAI: CASANOVA, STENDHALIS, TOLSTOJUS4
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Jonas Bruveris.
DANIELIAUS SADAUSKO MAIRONIS
10
• Ona Narbutienė.
„JIS BUVO MISIJOS ŽMOGUS“

PAVELDAS 
• Laima Kruopaitė, Audronė Davainienė.
RESTAURUOTOS PAPARČIŲ BAŽNYČIOS XVIII A. SKULPTŪROS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
APIE PRIKLAUSOMYBĘ, „ŠEIMOS GYVENIMU“ VADINAMĄ
1
• „ATVIRA ERDVĖ“ – ŠANSAS JAUNIEMS SCENOS MENININKAMS

POEZIJA 
• Nijolė Kliukaitė.
MODIFIKUOTAS PASAULIS
2
• ARTŪRAS VALIONIS2

PROZA 
• Gasparas Aleksa.
IŠĖJAU Į TRASĄ
4

VERTIMAI 
• Fañch Peru.
Į SŪRIĄJĄ DELTĄ
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• JAUNO AKTORIAUS LAIKAS
• Darius Piraitis.
NUODINGI KVEPALAI
4

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
MENAS IR SMURTAS
11

FOTOGRAFIJA 
• Remigijus Venckus.
APIE FOTOGRAFĄ, FOTOGRAFIJĄ IR PREZENTACIJĄ

KRONIKA 
 TELEVIZIJA ANT LEDO
• GRAŽINA DIDELYTĖ 1938 10 02–2007 01 02

DE PROFUNDIS 
• LPP72
• EVENKŲ KRAŠTO ISTORIJOS24

KRONIKA

TELEVIZIJA ANT LEDO

savaitė su TV

[skaityti komentarus]

iliustracija

Ledo ir sniego neturime, bet pretendentų į „Ledo žvaigždes“ (TV3) – nors rogėmis vežk. Tris mėnesius būsimos žvaigždės suko ratus „Akropolyje“, skaičiavo mėlynes, vizitus pas gydytoją, kai kam ir kaulai neišlaikė. Ko tik nesigriebsi, kad nepaslystum televizijoje. Netradicinio lieknumo Daina Bilevičiūtė griuvo ir kėlėsi, bet vis vien erotiškas liaudies dainas su berniokais iš „Kastanedos“ laikinai iškeitė į šokius su pačiūžomis. Rūta Lukoševičiūtė, sprendžiant iš jos knygos „Akibrokštas“, buvo gerokai nusivylusi Lietuvos vyrų galimybėmis: „Apie vyrus jau seniai esu nekokios nuomonės: mat nė vienas mano sutiktas vyriškis nebuvo nei darbštus, nei itin mane mylįs... Dažniausiai visi atitikdavo tikro lietuviško vyro kriterijus: mėgo alų, futbolą ir krepšinį, skaniai pavalgyti, pamiegoti ir kiekviename kampe palikti bent po vieną porą nešvarių kojinių...“ Bet ant ledo su dainininku Milano – argi ne graži pora? Tik VU Komunikacijos fakulteto docentui Algirdui Budrevičiui jokia profesionalė negalėjo įtikti. Įgudęs čiuožėjas pasirinko atsiskyrėlio taktiką ir iš karto sukėlė įtarimą teisėjams.

O teisėjai kas? Vytautas Šapranauskas, Nijolė Oželytė, Nomeda ir dar keli išbandyti „liežuvininkai“. Kai reikia balsuoti, prasideda nuobodžiausia dalis. Nelabai su balsais sekėsi ir „Kelio į žvaigždes“ (LNK) pratęsėjui Arūnui Valinskui, nes nebėra azarto: dainų mokytojai yra tik mokytojai, jokios didesnės rizikos, kad pralaimės, o kartu ir didesnio prizo. Žiūrovai po Naujųjų dairosi televizijos naujovių. Kalėdų Senelio dovanos baigėsi, tad teks krimsti rupią kasdieninę televizijos duoną.

Rūta Grinevičiūtė ieško baltesnės. „Paskutinėje instancijoje“ (LNK) pažadėjo neregėtą medžioklę su varovais. Pažadėjo – paguodė, netesėjo – ne nuodėmė. Vis vien pamėgino įsliūkinti į draustinį, kuriame nemirtingas politikos ir verslo klanas ne tik šernus vienu moju patiesia, bet ir suglaudžia pečius tolesnei politinei ir ekonominei medžioklei. Ko su mikrofonu nepaveja žurnalistės, tą vyriškiai gaudo LNK seriale „Nekviesta meilė“. Aktoriai naujame seriale vaidina „giminiškus“ santykius, kaip ir pradėtame LTV2 kartoti seriale „Giminės“. Šiek tiek meilės, šiek tiek politikos, žiupsnelis „kriminalkos“, bet daugiausia – geras biznis ekrane ir už ekrano. Sudėtingesnę gyvenimo istoriją šįkart pateikė sentimentalioji „Nepriklausoma paieškų tarnyba“ (LNK). Apvertė įprastinius siužetus aukštyn kojomis: užuot triumfavę, kad po daugybės metų vėl suvedė tėvus su vaikais ar mylimuosius su nemylimais, dabar rado vaikus, kurie meldžia tėvo, kad jis jų ...išsižadėtų. Tėvas, kariškis, gyvena Maskvoje, turi naują šeimą, o ketvertas našlaičių glaudžiasi pas dėdę Lietuvoje ir nenori jo palikti. Sudėtinga ir laidos vedėjų misija, kai negali visko sudėlioti į juodą ir baltą, tačiau turi palikti šviesią viltį. Kartais toli nurieda obuoliai nuo obels. Prieš Naujuosius pasimirė mano paskutinis dėdė, vardu Ignas, po karo žygiavęs vaduoti Rytų Europos. Jo brolį Feliksą sušaudė Vetrovo divizija, kaimuose medžiojusi visus, kurie ketino išvaduoti Lietuvą. Ir tada, ir dabar kiekvienoj šeimoj rasime skirtingiausių likimų. Laikas viską suraižo pagal savus dėsnius.

Laikui bėgant išryškėja ir formalūs ryšiai, tarp tautų – irgi. Rusai televizijoje ir spaudoje tebesvarsto: kaip galėjo suaižėti valstybė, kurios pamatai buvo mūrijami dešimtmečiais, o gal ir šimtmečiais? Žurnalistas Aleksandras Cipko laikraštyje „Literaturnaja gazeta“ rašo, kad viena svarbiausių SSSR iširimo priežasčių – nacionalinio partinio elito susiformavimas Rusijos pakraščiuose kaip atsakas į represijas. „Suprantama, kad latviai, estai ir lietuviai niekada, nei pirmos kartos, nei antros, nei trečios, negalėjo atleisti Stalinui ir Tarybų valdžiai už nacionalinio elito sunaikinimą“, – rašo maskvietis. Tačiau ir jam sunku pajusti, ką jaučia tautos, kai praranda laisvę, ir kaip žeidžia nacionalinę savimonę prievarta diegiama tarptautinio bendravimo kalba.

Tačiau ar laisva Lietuva šiandien gerai supranta kitus, kovojančius dėl laisvės? „Spaudos klubas“ (LTV) svarstė ne tik S.Husseino pakorimo pasekmes, bet ir demokratijos reikalus Irake. Kai kam iš mūsų apžvalgininkų 30 000 aukų per metus atrodo vieni niekai, nes musulmonų – milijonai, o demokratija reikalaujanti aukų. Lietuvos radijas ar „Žinių radijas“ sugeba nenusiristi iki cinizmo, politiniuose komentaruose ir diskusijose pateikia įvairesnių ir gilesnių įžvalgų. Televizija per ilgai grumuliuoja vakarykščius faktus. Galėtų pagelbėti paradoksai. RTV pasikvietė į laidą „Ypatinga nuomonė“ rašytoją A. Prochanovą, tas ne tik iš Husseino, bet ir iš Stalino padarė kankinį. Laidos vedėja žaibiškai laidė kandžias replikas, o svečias dėjosi nustebęs: „Į kokią kalbą mano mintis išverčiate?“

Mėgsta paradoksus ir Leonidas Donskis („Be pykčio“, LTV). Pasikvietė dainininkę Jurgą Šeduikytę, o toji nuoširdžiai kuklinasi, atsidūrusi „žvaigždės“ kėdėj. Vedėjas konstatuoja: „Jums sunkiai sekasi verbalizuoti muziką.“ Tačiau abu sutaria, kad „Genesis“ – puiku, o kompozitorius Giedrius Puskunigis – dar geriau. Jurga verbalizuoja: „Jis dar ir mano draugas...“ Mindaugas Sėjūnas „Juokovizijoje“ (TV3) humorą verbalizuoja įsitvėręs poros blondinių. Komanda iš Šiaulių ne tik atakuoja žodžiu, bet ir muzikuoja: griežia styginiais per stygas, t.y. stringus, kukliai styrančius iš kelnių. „Nerealiai“, – sako nauja LNK laida. Po Naujųjų visa televizija kaip ant ledo.

Skirmantas Valiulis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:21:35 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba