Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-01-12 nr. 3125

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rūta Burbaitė.
STOTELĖS PAVADINIMAS: UŽSNIGTAS
68
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮTEIKTA LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS PREMIJA1
• LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIAI1
• 1,00 KLIMO, ARBA MILIJONAS SĄŽINĖS GAISRŲ1
• Ona Bartkiūtė.
VARDAI, PASLĖPTAS RASIZMAS, EUFEMIZMAI IR...
13
 Algis Uždavinys.
DVEJOPI SANTYKIAI SU TRADICIJA

KNYGOS 
• Monika Kutkaitytė.
BŪTI ŠALIA MIEGANČIO GROŽIO
1
• Neringa Debesytė.
VIDINĖ TEKSTO PUSĖ
• Inga Tuliševskaitė.
PASIVAIKŠČIOJIMAI PO MIESTŲ SIELAS
• VISKAS NUŠVIESTA
• NIUJORKO TRILOGIJA
• TRYS SAVO GYVENIMO DAINIAI: CASANOVA, STENDHALIS, TOLSTOJUS4
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Jonas Bruveris.
DANIELIAUS SADAUSKO MAIRONIS
10
• Ona Narbutienė.
„JIS BUVO MISIJOS ŽMOGUS“

PAVELDAS 
• Laima Kruopaitė, Audronė Davainienė.
RESTAURUOTOS PAPARČIŲ BAŽNYČIOS XVIII A. SKULPTŪROS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
APIE PRIKLAUSOMYBĘ, „ŠEIMOS GYVENIMU“ VADINAMĄ
1
• „ATVIRA ERDVĖ“ – ŠANSAS JAUNIEMS SCENOS MENININKAMS

POEZIJA 
• Nijolė Kliukaitė.
MODIFIKUOTAS PASAULIS
2
• ARTŪRAS VALIONIS2

PROZA 
• Gasparas Aleksa.
IŠĖJAU Į TRASĄ
4

VERTIMAI 
• Fañch Peru.
Į SŪRIĄJĄ DELTĄ
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• JAUNO AKTORIAUS LAIKAS
• Darius Piraitis.
NUODINGI KVEPALAI
4

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
MENAS IR SMURTAS
11

FOTOGRAFIJA 
• Remigijus Venckus.
APIE FOTOGRAFĄ, FOTOGRAFIJĄ IR PREZENTACIJĄ

KRONIKA 
• TELEVIZIJA ANT LEDO
• GRAŽINA DIDELYTĖ 1938 10 02–2007 01 02

DE PROFUNDIS 
• LPP72
• EVENKŲ KRAŠTO ISTORIJOS24

AKTUALIJOS

DVEJOPI SANTYKIAI SU TRADICIJA

Algis Uždavinys

[skaityti komentarus]

Galerijoje „Aukso pjūvis“ Kaune visą sausio mėnesį eksponuojami dviejų vilniečių menininkų – Dalios Dokšaitės ir Vaidoto Žuko kūriniai. Vienu aspektu šie autoriai yra skirtingi, o kitu – panašūs. Jų kūrybą suartina bendra nuostata arba įsitikinimas, kad meninės raiškos priemonės turi perteikti dvasinius turinius, vienaip ar kitaip susijusius su ilgaamže tradicija, pranokstančia individualaus subjekto vaizduotę.

Dalia Dokšaitė (g. 1955) japoniška sumi-ė tapybos technika susidomėjo ieškodama poetinio ryšio su išoriniu gamtos pasauliu, galinčiu tapti simboline sielos pajautų raiška. Todėl autorei svarbiausia yra ne „užgesimu“ vadinamo budistinio išsivadavimo siekis, bet estetinis mėgavimasis subtilia monochrominės tapybos bei kaligrafijos kalba. Mėgdžiodama japonišką tapybos tušu manierą, autorė mėgina įsijausti į savaip suprastą pirma­pradę Tuštumą (kurią Chaosu pavadinti galima tik dėl vertėjų neišmanymo, ką iš tikrųjų reiškia šis graikiškas terminas), tačiau pasąmonė išsaugo vakarietiškos modernistinės estetikos principus, iškeliančius „nesuinteresuoto“ arba „grynojo“ estetinio patyrimo idėją.

Šį kanonizuotą ir kone sudievintą emancipuotos (nuo metafizikos bei retorikos atsietos) dailės imperatyvą nesunku sulieti su tradicinėmis Tolimųjų Rytų meno formomis, dažnai jau netekusiomis savo pirmapradės paskirties bei virtusiomis estetiniu „natūrfilosofinio“ pasaulėvaizdžio įprasminimo būdu. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad „gamta“ yra vakarietiškos naujųjų amžių sąmonės išradimas, mažai ką bendra turintis su archajinėmis budizmo ir daosizmo kosmologijomis.

Imituodama japonišką stilistiką, D.Dok­šaitė neretai improvizuoja lietuviškų gamtovaizdžių motyvais, suteikdama šiems egzotiško slėpiningumo bei jausmingumo. Ji siekia meditacijai artimos gelmės, gebančios atskleisti ontologinį būties pamatą, „aprengtą“ istoriškai determinuotos dzenbudizmo estetikos rūbais. Nenuostabu, kad japonišką tapybos techniką įvaldžiusi menininkė giriama ir palaikoma Kinijos bei Japonijos kritikų, suinteresuotų pasauline Tolimųjų Rytų mados ekspansija.

Tapydama paukščius ir iš miglotų ūkanų išnyrančius gamtovaizdžio fragmentus, dailininkė vengia preciziško pedantiškumo, pabrėždama laisvą, spontanišką raiškos manierą, geriausiai tinkančią jos poetiniam santykiui su tikrove perteikti. Toks rafinuotas „rūkuose skendinčio grožio“ akcentavimas neišvengia tam tikros stilistinės monotonijos, tačiau „tylos monotonijoje“ šiuo atveju slypi begalinė „garsų įvairovė“, kylanti iš būčiai tapačios sąmonės vienybės.

Vaidoto Žuko (g. 1956) kūryboje vyrauja sakraliniai vaizdiniai, susiję su krikščioniška ikonografija bei simbolika, tačiau katalikiškos tradicijos archaizaciją autorius sumaniai derina su modernistinės estetikos įkvėpta pasaulėjauta, šitaip sukurdamas savitą meninę sintezę. Tokia kūrybiška bažnytinio ir liaudies meno interpretacija, grindžiama asmenine įžvalga bei geru meno istorijos pažinimu, iš dalies turi muziejinį atspalvį, tačiau ji atliepia giluminius tradicinės lietuvių kultūros lūkesčius ir rodo jai vieną iš galimų praeities ir dabarties derinimo variantų.

V.Žuko įsitikinimu, tik autentišku religiniu ir estetiniu potyriu grindžiama katalikiškų meno formų reanimacija gali suteikti gyvybingą impulsą prasmingai sakralinės kultūros raidai. Todėl autorius vengia tiesmuko pavidalų kartojimo, daug dėmesio skirdamas vaizduotei, kuri savo ruožtu negali būti atsieta nuo pamatinių religinės metafizikos bei dorovės principų.

Parodoje eksponuojami menininko darbai (keraminiai reljefai, tapyba tušu) skiriasi nuo ankstyvosios jo kūrybos pabrėžtai dekoratyviniu charakteriu bei laisva ir dinamiška traktuote. Atrodo, kad dailininkas mėgina perprasti naivumo kupinos ir kartu spalvingos „karnavalinės“ sąmonės ryšį su religine mitologija ir teatralizuota dramatiška jos raiška, būdinga „barokiniam“ pamaldumui, savo ištakų ieškančiam ne tik ankstyvosios krikščionybės archetipuose, bet ir tiesioginio estetinio suvokimo „akimirkoje“. Būtent šis intencionalus vektorius, nukreiptas į giluminę būties esmę, nustato sakralinį santykį su amžinybe, pasirodančia konkrečiais kultūros sklaidos pavidalais.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:21:27 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba