Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-01-12 nr. 3125

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rūta Burbaitė.
STOTELĖS PAVADINIMAS: UŽSNIGTAS
68
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮTEIKTA LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS PREMIJA1
• LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIAI1
• 1,00 KLIMO, ARBA MILIJONAS SĄŽINĖS GAISRŲ1
• Ona Bartkiūtė.
VARDAI, PASLĖPTAS RASIZMAS, EUFEMIZMAI IR...
13
• Algis Uždavinys.
DVEJOPI SANTYKIAI SU TRADICIJA

KNYGOS 
• Monika Kutkaitytė.
BŪTI ŠALIA MIEGANČIO GROŽIO
1
• Neringa Debesytė.
VIDINĖ TEKSTO PUSĖ
• Inga Tuliševskaitė.
PASIVAIKŠČIOJIMAI PO MIESTŲ SIELAS
• VISKAS NUŠVIESTA
• NIUJORKO TRILOGIJA
• TRYS SAVO GYVENIMO DAINIAI: CASANOVA, STENDHALIS, TOLSTOJUS4
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Jonas Bruveris.
DANIELIAUS SADAUSKO MAIRONIS
10
• Ona Narbutienė.
„JIS BUVO MISIJOS ŽMOGUS“

PAVELDAS 
• Laima Kruopaitė, Audronė Davainienė.
RESTAURUOTOS PAPARČIŲ BAŽNYČIOS XVIII A. SKULPTŪROS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
APIE PRIKLAUSOMYBĘ, „ŠEIMOS GYVENIMU“ VADINAMĄ
1
• „ATVIRA ERDVĖ“ – ŠANSAS JAUNIEMS SCENOS MENININKAMS

POEZIJA 
 Nijolė Kliukaitė.
MODIFIKUOTAS PASAULIS
2
• ARTŪRAS VALIONIS2

PROZA 
• Gasparas Aleksa.
IŠĖJAU Į TRASĄ
4

VERTIMAI 
• Fañch Peru.
Į SŪRIĄJĄ DELTĄ
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• JAUNO AKTORIAUS LAIKAS
• Darius Piraitis.
NUODINGI KVEPALAI
4

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
MENAS IR SMURTAS
11

FOTOGRAFIJA 
• Remigijus Venckus.
APIE FOTOGRAFĄ, FOTOGRAFIJĄ IR PREZENTACIJĄ

KRONIKA 
• TELEVIZIJA ANT LEDO
• GRAŽINA DIDELYTĖ 1938 10 02–2007 01 02

DE PROFUNDIS 
• LPP72
• EVENKŲ KRAŠTO ISTORIJOS24

POEZIJA

MODIFIKUOTAS PASAULIS

Nijolė Kliukaitė

[skaityti komentarus]


1


Diena. Nuo vieno lango kampo į kitą
praplaukia dūmas. Dailyraščiu. Telieka
praeitis, surašyta sapne. Dantiraščiu.
Ten neatpažinti vietovardžiai ir
žvėrys, į žmones panašūs...
Ir mudu ten, per tris šviesmečius
Nuo savęs nutolę. Kaip žirgai iš
Herkulanumo. Gražūs.

2


kasdien atsispiriu žvilgsniu
pakrantės ir lekiu
į ten, kur išskrenda laukinės antys
ir dienos, siuvinėtos kryželiu,
paskui, paleidusi save į rūką klampų,
rišu nevėtytas mintis,
o miesto viduriuos, girdžiu,
jau broliai dalgeles galanda,
jau pjaus, jau užkapos
iš žalčio gimusias naktis...
o aš jiems rankšluosčius švarius
paduosiu ir apkabinsiu –
akys neišduos,
tik kitą rytą atsispirsiu
vėjo delno
liks mano mintys –
jos krauju rasos

3


Juk netiesa, kad sniegas auga
jis krenta. Iš Dievo delno
ant galvų. Ir kartais glosto,
kartais teka skruostu
kaip ašara negimusio tavy
ar iš tavęs. O kartais kepšteli...
Ir pasigirsta juokas –
Ir tu... Ir tu dar negimei.
Neišsigąsk

4


o aš pagausiu vėjo burę
ji plėšysis ir veidus plaks
tegu man saulė gerklę perrėš
te debesys man kraują laks
aš noriu vieną žodį pasigauti
dangaus platybėse jis neršia
mėnulis jam iš šono saulė kaktoje
į vėjo burę nagais įsikibsiu
tegu jis neš mane
pro Kasiopėją ir pro Tandadriką
ir pro Itakę kintama srove
Karalių slėniuos Ra manęs nematė
aš Aleksandrijoj lankiaus sapne
po to po Transilvaniją
su tuo pusiau sparnuočiu
po vėjų burėm žodžiais taškėmės
ne tais kurių abu ieškojom
gal abejotinais besikryžiuojančiais takais
aš nežinau kur mano žodis miega
kokia žuvim gėle ar obalsiu skambės
be žodžio šito man
nereikia nieko
anei medaus ant lūpų
anei lengvos mirties

5


ir jeigu vienąsyk išduosi savo mintį
į actą virs vanduo
ir nebebus kuo liūdesio gesinti
ir strigs galugerkly skiemuo
o kitądien prisegęs akselbantus
prie vaikiško laukimo pamatų
išeisi į vėjų keturių paplautą krantą
ir rasi tai kas jau nebus mintis
ir jau nebūsi tu

6


tu užbraukei mane
nuo dešiniojo smilkinio
ligi ausies būgnelio kairio
nuo pirmo mūsų labas
ligi dienų karolių sutrauktų
tu išbraukei mane
iš saulės tekančios ir
iš saulėlydžių – jie baigės
teliko trys pelenės norai tarp delnų
tu išplėšei mane iš praeities
laimingos karuselės kur
liūtas su meška abu taikingai tūpčioja
tiek tų lenkčių ir visgi
atsigręžk į tą trimečio vaiko
melzganą šešėlį
ir užrašyk mane
iš galo
nuo pradžių

7


aš laiškus tau rašau ant vėjo
užskalbto baltu laukimu
ir dienos pamažu ilgėja
ir gena širdį iš namų
aš pirmu pumpuru pavasario
užantspauduosiu meilę tau
ir sužydės
ir noks
ir aižės...
aš jų nė vieno nerašiau

8


o vienąsyk nubusi –
nėr manęs
tik mano išnara raštuota
ranka – ar buvo tau žadėta?
ar buvo atiduota?
ir bučinių balsvi žiedai –
drugeliai ant palangės,
ir sunkūs įkapių šarvai,
nespės suėst jų kandys...
paskui žiūrėk – ne diemedžiu
ir ne banga putota...
tik atsidusiu ant peties...
ir dar brydė paliks žolėj
rasota
 

Skaitytojų vertinimai


34144. vs2007-01-16 03:10
is saves reiketu rasyt, nijole, apie save, paprastais zodziais

34194. Gabrielė72007-01-16 22:39
Išdidu, drąsu, vėjuota ir liūdna...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:21:19 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba