Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-10-16 nr. 3255

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROBERTAS KETURAKIS.
Išgyvensim – iškęsim
18
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Lietuvos vardo tūkstantmetis teorijų ir klystkelių labirintuose

POKALBIAI 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Atšauksim genocidą ir žaizdų neliks?
4

LITERATŪRA 
• REGIMANTAS TAMOŠAITIS.
Pasakojimo suardymas
8
• KAROLIS BAUBLYS.
Literatūros kritika: nuo subtilių užuominų iki atviro puolimo
6

KINAS 
• KAROLIS BAUBLYS.
Ko verti jaunųjų pažadai?
• RIDAS VISKAUSKAS.
Kur plaukia dokumentinio kino upės

DAILĖ 
• SAULIUS KRUOPIS.
15-asis Nidos tapybos pleneras
41

MUZIKA 
• KRISTINA MIKULIČIŪTĖ-VAITKŪNIENĖ.
Juozo Gruodžio jubiliejui artėjant
3

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Karaliaus Ūbo karūna ar dubuo?
• Scenos debiutų serija Menų spaustuvėje

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kino Babelis
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Manija
9

PROZA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
Atkarpos

PROZA/Apsakymo konkursas 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Ana matematikos pasaulyje
14

VERTIMAI 
• DONALD BARTHELME.
Pokalbiai su Goethe

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
  ERIKA VYŠNIAUSKAITĖ.
Šiaurės šalių kompozitoriai: „Kine svarbus ne tik vaizdas“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• „Polifonija“ skleidžia muziką pasauliui

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JUOZAS ŽITKAUSKAS.
Atbilda tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“

KRONIKA 
• SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Paroda keičia Šiaulių įvaizdį
• AURELIJA ČEREDAITĖ.
Prancūzai myli lėlių teatrą
2

SKELBIMAI 
• Filologijos ruduo6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• JONAS JAKŠTAS.
Šeši centonai*
10

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS

Šiaurės šalių kompozitoriai: „Kine svarbus ne tik vaizdas“

ERIKA VYŠNIAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
TKKF programos sudarytojas Tomas Tengmarkas ir kompozitoriai Johannas Johannssonas ir Erikas Enockssonas
Nuotrauka iš TKKF archyvo

Kino režisierius Quentinas Tarantino yra sakęs: „Teminė daina – tai filmo veidrodis, sukuriantis nuotaiką. Jos ritmas lemia filmo ritmą ir eigą.“ Vargu ar rastume bent vieną šiuolaikinio kino pasaulio atstovą, kuris dėl to ginčytųsi. Filmo žavesį sudaro ne atskiros dalys ar detalės, o nepriekaištinga skirtingų elementų sintezė, dovanojanti žiūrovams įsimintiną reginį. Kažin ar dažnai perskaitote smulkiomis raidėmis išrašytą filmo muzikos kompozitoriaus pavardę, bet talentingai sukurtas garso takelis atmintyje įstringa ilgam. Kartais ilgiau nei filmas.

Tarptautinio Kauno kino festivalio organizatoriai vienareikšmiškai pritaria: „Kinas negali egzistuoti be muzikos“. Spalio 3 d. meno galerijoje „101“ Kaune vyko seminaras „Šiaurės garsai kine“. Festivalio programos sudarytojas Tomas Tengmarkas pažymėjo, jog „seminaras atkreips dėmesį į tai, kas kine dažnai lieka neįvertinta. Garso takeliai neretai būna „paslėpti“, žiūrovai juos girdi, bet retas susimąsto. O juk už kino juostoje skambančios muzikos slypi milžiniškų pastangų reikalaujantis darbas“. Kadangi muzikos subtilybes geriausiai išmano patys kūrėjai, T. Tengmarkas džiaugėsi galimybe pristatyti tris skirtingų šalių kinui atstovaujančius kompozitorius – Olą Kvernbergą (Norvegija), Eriką Enockssoną (Švedija) ir Johanną Johannssoną (Islandija).

Pirmas įspūdis, išvydus šiaurės šalių kūrėjus, išliko iki renginio pabaigos: jie nepanašūs išvaizda, amžiumi, charakteriu, kalbėjimo maniera, instrumentuotės pasirinkimu ir idėjų įgyvendinimu, bet juos vienija didžioji gyvenimo meilė – muzika. Jie labai myli kiną, tačiau muziką myli labiau. Klausydamasi diskusijos vedėjo Aivaro Stepukonio, pagalvojau, džiugu, kad yra puikiai angliškai kalbančių lietuvių. Aiškus tarimas, įdomūs klausimai ir taiklūs pastebėjimai leido mėgautis diskusija ir originaliais užsienio svečių pasakojimais apie skirtingus kūrybinius potyrius.

Smuiko virtuozas iš Norvegijos fiordų

Ola Kvernbergas – įvairiapusiškas muzikantas, kuriantis kino filmų garso takelius, grojantis džiazo grupėje „Ola Kvernberg Trio“. Tie, kas spalio 3-iosios vakarą klausėsi trijų muzikuojančių norvegų, galėjo įvertinti jų talentą ir charizmą. Ola – improvizatorius, bet iki šios laisvos muzikos formos keliavo ilgai: augęs muzikantų šeimoje, jau šešerių pradėjo groti smuiku, studijavo klasikinę ir liaudies muziką, o paauglystėje pasinėrė į džiazo skambesį, vedusį didžiųjų improvizacijų link. Dabar Olai –­ 28-eri ir jis mano, kad nėra nesuderinamų muzikos žanrų: bibopas (moderniojo džiazo stilius) gali būti maišomas su folku, džiazas – su norvegų liaudies motyvais ir taip toliau. Kompozitorius seminaro metu dalijosi įspūdžiais apie naują darbą – muzikos kūrimą juostai „Šiaurė“ („Nord“). „Buvo rengiamas konkursas šio filmo kompozitoriaus darbo vietai užimti. Reikėjo sukurti garso takelį nebyliam trijų minučių filmukui, ir man pasisekė nugalėti. Būsiu atviras – nesvajojau tapti kompozitoriumi, tačiau džiaugiuosi būdamas čia“, – šypteli Ola. Seminaro dalyviai galėjo įvertinti „Šiaurės“ vizualumą ir garsą. Auditoriją užliejo gausios instrumentuotės (ypač aštrūs –­ smuiko) garsai ir šiaurietiški peizažai, o autorius atviravo: „Kurti muziką albumui ir kurti filmui – didžiulis skirtumas. Kol kine pasiekiamas galutinis rezultatas, turi dirbti daugelis žmonių. Tai nuolatinis bendradarbiavimas, kompromiso ieškojimas, bendras idėjos gludinimas. Svarbu įsiklausyti į tai, ko nori režisierius, kaip jis įsivaizduoja būsimo filmo skambesį. Jei požiūriai išsiskiria – užduotis tampa sunkesnė nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.“ Paklaustas, kam teikia pirmenybę – muzikai ar kinui, Ola išliko diplomatiškas, atsakydamas, jog mėgaujasi abiejų sričių privalumais.

Švedų kino industrijos naujakurys

„Sveiki, aš – Erikas Enockssonas. Iki šiol esu sukūręs garso takelius dviem filmams ir, priešingai nei mano kolega iš Norvegijos, neaugau muzikantų šeimoje“, – šiltai ir šiek tiek ironiškai prisistatė svečias iš Švedijos. Klausantis E. Enockssono, neapleido mintis, kad jis – vienas tų menininkų, kurie lengviau kalba darbais, o ne žodžiais, bet papasakoti turi ką. Lietuvoje kūrėjas sužibėjo prieš dvejus metus, pelnydamas TKKF meninių pasiekimų apdovanojimą už filmo „Sudie, Falkenbergai“ garso takelį. Šiais metais kompozitorius supažindino su juosta „Šinskatebergas“, įamžinusia unikalų jo pasirodymą švediškų miškų apsuptyje. Spalio 18-ąją filmą išvys ir Vilniaus kino teatro „Pasaka“ lankytojai.

„Neturiu muzikinio išsilavinimo, bet muzika – didžioji mano aistra ir gyvenimo malonumas. Niekada per daug nesidomėjau filmais“, – prisipažįsta Erikas. „Nuolat grodavau kokioje nors muzikos grupėje, o vieną dieną bičiulis pasiūlė sukurti muziką būsimai kino juostai. Buvau įsitikinęs, kad iš šio sumanymo nieko neišeis“, – juokiasi kino kompozitoriaus karjeros pradžią prisiminęs menininkas. Erikas pritaria minčiai, kad yra didžiulis skirtumas tarp muzikos kūrimo sau ir kūrimo filmui. „Įgarsindamas kino juostą, turi nedaug erdvės individualiai raiškai. Tiesiog stengiesi garsą pritaikyti vaizdui, kad ši sintezė taptų aiškiai suprantama. Nemėgstu taisyti, redaguoti – man įdomus idėjų kūrimas ir įgyvendinimas“, – teigia švedas. Suabejojęs, ar žiūrovai teisingai supranta išsakytas mintis ir šiek tiek suglumintas techninių nesklandumų (jie nuolat lydi renginius), E. Enockssonas suskubo pademonstruoti tai, ką moka geriausiai. Salės džiaugsmui, vaizdo įrašas buvo iškalbingesnis už menininką. Vargu ar buvo abejingų įvairiausiais žaliais atspalviais „nutapytam“ švediško miško peizažui, žmogaus vienatvei, šalčiui ir įspūdingam, lotyniškas giesmes įkūnijančiam garso takeliui, suteikiančiam pakylėjimo, sakralumo įspūdį – tai trumpas, bet prikaustantis žvilgsnį E. Enockssono muzikos pasaulis.

iliustracija
Muzikanto ir kompozitoriaus iš
Norvegijos Olos Kvernbergo pasirodymas Kauno kavinėje

Nuotrauka iš TKKF archyvo

Islandas – garsų pasaulio statytojas

Trečiąjį svečią – islandą Johanną Johannssoną galima vadinti kino muzikos veteranu. Kompozitorius didžiąją gyvenimo dalį paskyrė filmų muzikai. TKKF organizatoriai prieš seminarą juokavo, kad iš J. Johannssono filmų būtų galima sudaryti atskirą programą. Festivalio metu buvo parodytas islandų filmas „Imtynės“, kuriame skamba šio kompozitoriaus kurta muzika. Johannas yra puikiai perpratęs roko muzikos subtilybes, baigęs grojimo trombonu ir pianinu studijas. „Būdamas aštuoniolikmetis dievinau triukšmingą muziką, grojau keliose grupėse, bet negalėjau pasigirti individualia, mano asmenybę atspindinčia kūryba. Suvokiau, kad turiu daug išmokti ir įgyti žinių apie muzikos kūrimą. Ilgą laiką bendradarbiavau su teatro žmonėmis, kūriau klasikinę muziką. Bandžiau atrasti save.“ Paklaustas apie filmo vaizdo ir garso santykį, Johannas pastebi, kad įdomu išvysti savo muzikos kūrinį filmo kontekste, kai garso takelis kuriamas ne specialiai, o yra pritaikomas: „Atsiranda netikėtos reikšmės ir naujos prasmės, apie kurias prieš tai nebūtum pagalvojęs. Muzika gali pakeisti filmo dvasią ir nuotaiką.“ Norėdamas atskleisti garso takelio kaitą skirtinguose kontekstuose, islandas pademonstravo britų studijos „Aka“ kurto animacinio filmo „Varmints“ pirmąją demo versijos sceną ir galutinį kūrinio variantą. „Glaudžiai bendradarbiavome su garso dizaineriu, norėdami sukurti magišką garsų pasaulį. Man įdomios orkestrinės ir klasikinės muzikos jungimo galimybės, jų derinimas su elektroniniu skambesiu“, – teigia islandas. Šiame animacijos filme –­ jokių žodžių, tik fantastinio pasaulio horizontai ir nuostabi kompozitoriaus muzika. Abiejose versijose skamba tas pats kūrinys, lydimas pianino, smuiko ir daugybės kitų instrumentų (viso styginių orkestro) garsų, bet pridėjus vaizdo efektus, skrupulingai kurtą kompiuterinę grafiką, muzikos ir vizualumo santykis tampa stipresnis, įtikinamesnis ir galintis sujaudinti žiūrovą. Šis pavyzdys – įrodymas, kad garsas ir vaizdas glaudžiai sąveikauja tarpusavy. Muzika gali atskleisti vaizdo grožį, sustiprinti įtampą, kelti nerimą ar išreikšti tai, ką sunku pasakyti žodžiais.

Visi trys kompozitoriai patikino, jog nesupranta režisierių, kurie leidžia prie vizualiosios filmo pusės prijungti muzikos kūrinius, kuriuose įdainuojamas tekstas, arba, kraštutiniu atveju – pasirenka superhitais tapusiais dainas: „Juk žodžiai turi specifines reikšmes, jų beveik neįmanoma pritaikyti filmo nuotaikai, siužetui ar idėjai. Tai lengviausias, bet dažnai ir netinkamiausias būdas įgarsinti kino juostą.“

Summa summarum

Jei iki šiol žiūrėdami filmus neįsidėmėdavote kompozitorių pavardžių ar nepamąstėte, koks ilgas kelias nueinamas iki momento, kai vaizdas sujungiamas su garsu, pabandykite išlavinti naują pojūtį – įsiklausyti į muzikines kino juostų kompozicijas. Ką tik matytas filmas paliks gilesnį pėdsaką Jūsų, kaip žiūrovo ir vertintojo, atmintyje. Apmaudu, kad malonų, bet varginantį darbą atliekančių žmonių vardai dažnai ištirpsta atmintyje, bet tokie jau esame – visų pirma įsidėmime tai, kas patiekta ant „sidabrinės lėkštelės“. Šiuo atveju – vaizdą. Pabandykime būti stropesni „kino mokyklos“ moksleiviai ir išmokime atsakyti ne tik į vizualiuosius, bet ir tarp penklinės eilučių išdėliotus klausimus. TKKF kviečia mėgautis likusia, dar neparodyta programos dalimi, duodamas atsakymus į Jūsų keliamus klausimus. Apie vaizdą. Apie garsą. Ir šį tą daugiau...

 

Skaitytojų vertinimai


55151. ss2009-10-19 08:08
kad Johann Johannsson buvo cia tai ivykis . keista kad niekur nebuvo skelbta apie tai,o gal as per mazai domiuosi... opium:madwomen diary labai gera muzika

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:20:52 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba