Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-10-16 nr. 3255

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROBERTAS KETURAKIS.
Išgyvensim – iškęsim
18
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Lietuvos vardo tūkstantmetis teorijų ir klystkelių labirintuose

POKALBIAI 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Atšauksim genocidą ir žaizdų neliks?
4

LITERATŪRA 
• REGIMANTAS TAMOŠAITIS.
Pasakojimo suardymas
8
• KAROLIS BAUBLYS.
Literatūros kritika: nuo subtilių užuominų iki atviro puolimo
6

KINAS 
• KAROLIS BAUBLYS.
Ko verti jaunųjų pažadai?
• RIDAS VISKAUSKAS.
Kur plaukia dokumentinio kino upės

DAILĖ 
• SAULIUS KRUOPIS.
15-asis Nidos tapybos pleneras
41

MUZIKA 
• KRISTINA MIKULIČIŪTĖ-VAITKŪNIENĖ.
Juozo Gruodžio jubiliejui artėjant
3

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Karaliaus Ūbo karūna ar dubuo?
• Scenos debiutų serija Menų spaustuvėje

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Kino Babelis
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Manija
9

PROZA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
Atkarpos

PROZA/Apsakymo konkursas 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Ana matematikos pasaulyje
14

VERTIMAI 
• DONALD BARTHELME.
Pokalbiai su Goethe

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
•  ERIKA VYŠNIAUSKAITĖ.
Šiaurės šalių kompozitoriai: „Kine svarbus ne tik vaizdas“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 „Polifonija“ skleidžia muziką pasauliui

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JUOZAS ŽITKAUSKAS.
Atbilda tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“

KRONIKA 
• SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Paroda keičia Šiaulių įvaizdį
• AURELIJA ČEREDAITĖ.
Prancūzai myli lėlių teatrą
2

SKELBIMAI 
• Filologijos ruduo6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• JONAS JAKŠTAS.
Šeši centonai*
10

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

„Polifonija“ skleidžia muziką pasauliui

[skaityti komentarus]

iliustracija
Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“
Nuotrauka iš choro archyvo

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ švenčia 35-erių metų jubiliejų. Choro vadovas Gediminas Ramanauskas sako, kad „Polifonijos“ sėkmės paslaptis – komandinis žaidimas ir choristų meilė darbui. „Jei dainuotume be dvasios, klausytojas tai pajustų ir muzika jo nejaudintų. Negali tos dvasios apčiuopti, bet mūsų pasirodymuose ji yra ir mes tikime, kad turime skleisti muziką pasauliui“, –­ sako G. Ramanauskas. Gerbėjai „Polifoniją“ galės pasveikinti koncerto metu Šiaulių katedroje lapkričio 22 dieną.

„Polifonija“ veiklą pradėjo 1974 metais. Tai buvo tuomečio Šiaulių pedagoginio instituto choras, kuriam ėmėsi vadovauti dirigentas Sigitas Vaičiulionis. Iš pradžių studentai buvo susibūrę į vokalinį senosios muzikos ansamblį „Polifonija“, kuris vienintelis šalyje atliko Renesanso ir baroko kompozitorių kūrinius. Kolektyvą globojo Šiaulių pedagoginis institutas, o vėliau – Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla. „Visus 35-erius metus mūsų kolektyve dainuoja įvairių šalies aukštųjų mokyklų studentai, muzikos mokytojai ir kiti dainuoti mėgstantys žmonės, turintys muzikinį išsilavinimą. Choristai keičiasi, bet du žmonės chore dainuoja nuo jo įsikūrimo – tai Regimantas Lukoševičius ir Vitalija Ščiogolevienė – Rūtos Ščiogolevaitės mama“, – sako G. Ramanauskas.

„Polifonijai“ 1979 m. suteiktas liaudies kolektyvo vardas, o 1986 m. – profesionalų statusas, ir ansamblis tapo Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių valstybiniu kameriniu mišriuoju choru. Naujojo kolektyvo branduolį sudarė buvę „Polifonijos“ dainininkai, turintys muzikinį išsilavinimą.

1998 m. „Polifonija“ atsiskyrė nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Šiaulių skyriaus ir tapo atskira koncertine organizacija. Nuo 2006-ųjų sausio jai ėmėsi vadovauti Šiaulių universiteto docentas Gediminas Ramanauskas. „Lemiamą žodį, kur mums judėti, kur plaukti, turi meno taryba. „Polifonija“ yra komanda – kuriame kartu, kartu diskutuojame ir koncerto metu nematau nė vieno abejingo veido“, – sako G. Ramanauskas. „Polifonijos“ choristai turi etatus, gauna atlygį iš biudžeto už savo darbą – ateina kasdien dainuoti ir repetuoti. Chore yra 43 dainininkų etatai, moterų ir vyrų beveik po lygiai. Choro repertuaras: nuo Renesanso ir baroko iki šiuolaikinės muzikos, nuo chorinių miniatiūrų iki sudėtingų kūrinių, pavyzdžiui, J. S. Bacho Johannes Passion; L. van Beethoveno Messe C-dur; J. Haydno Requiem; W. A. Mozarto „Litania Lauretanea“, „Vesperae solennes de confessore“, Requiem; F. Liszto „Christus“; C. Orffo „Carmina Burana“ ir t. t.

Per 35 metus surengta apie 2000 koncertų, gastroliuota Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Argentinoje, Brazilijoje. Pelnyti laureatų vardai tarptautiniuose konkursuose Lenkijoje, Italijoje, Brazilijoje. Dalyvauta daugelyje tarptautinių festivalių, parengta paskaitų-koncertų „Lietuvos chorinė muzika“, kurie atlikti tarptautiniuose seminaruose Latvijoje, Italijoje, Brazilijoje. Choras yra koncertavęs su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Švedijos, Italijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos orkestrais. Su „Polifonija“ yra dainavę solistai G. Kaukaitė, R. Maciūtė, I. Milkevičiūtė, G. Skėrytė, A. Krikščiūnaitė, L. Jonutytė, A. Širvinskaitė, J. Prakelytė, I. Prudnikovaitė, V. Noreika, V. Prudnikovas, V. Juozapaitis, A. Janutas, A. Rubežius, I. Misiūra-Tumanov, M. Zimkus, E. Prutkauskas-Montvidas ir kiti. Chorui dirigavo S. Sondeckis, D. Katkus, G. Rinkevičius, V. Miškinis, V. Augustinas, M. Pitrėnas, R. Gražinis, T. Ambrozaitis, G. Mais (Vokietija), M. Nilsson-Sindenius (Švedija), M. Wassenius (Švedija), I. E. Reihl (Vokietija), A. Trecek-King (JAV), R. Bjella (JAV) ir kiti.

„Polifonija“ rengia Lietuvą reprezentuojančius koncertus, tarnauja valstybei ir jos žmonėms, mokesčių mokėtojams. Kasmet surengiama apie 50 koncertų. „Polifonija“ užsidirba lėšų, kurios yra skirtos techninei bazei atnaujinti, atlikėjų drabužiams įsigyti. „Esame viskuo apsirūpinę, o drabužius turime puikius, tad galime reprezentuoti Lietuvą. Šiemet Prezidentūroje „atidarėme“ mokslo metus koncerte „Beauštanti aušrelė“ drauge su Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestru.

„Polifonija“ apdovanota už tai, kad yra visoje šalyje geriausiai besitvarkanti koncertinė kultūros įstaiga. „Pernai mus tikrinusi Valstybės kontrolė nerado nė vieno pažeidimo. Tai reiškia, kad visa komanda dirba itin atsakingai ir gerai“, –­ sako pašnekovas. „Koncertų užsakymų mažėja, todėl visą dėmesį dabar žadame skirti atliekamos muzikos įrašams. Išbandėme nemažai erdvių, kurios galėtų tikti įrašams, bet paaiškėjo, kad geriausia erdvė – Šv. Petro ir Pauliaus katedra“, – kalba G. Ramanauskas.

„Polifonijos“ informacija

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:20:50 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba