Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-10-16 nr. 3255

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROBERTAS KETURAKIS.
Išgyvensim – iškęsim
18
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Lietuvos vardo tūkstantmetis teorijų ir klystkelių labirintuose

POKALBIAI 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Atšauksim genocidą ir žaizdų neliks?
4

LITERATŪRA 
• REGIMANTAS TAMOŠAITIS.
Pasakojimo suardymas
8
• KAROLIS BAUBLYS.
Literatūros kritika: nuo subtilių užuominų iki atviro puolimo
6

KINAS 
• KAROLIS BAUBLYS.
Ko verti jaunųjų pažadai?
• RIDAS VISKAUSKAS.
Kur plaukia dokumentinio kino upės

DAILĖ 
• SAULIUS KRUOPIS.
15-asis Nidos tapybos pleneras
41

MUZIKA 
• KRISTINA MIKULIČIŪTĖ-VAITKŪNIENĖ.
Juozo Gruodžio jubiliejui artėjant
3

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Karaliaus Ūbo karūna ar dubuo?
• Scenos debiutų serija Menų spaustuvėje

SAVAITĖ SU TV 
 SKIRMANTAS VALIULIS.
Kino Babelis
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Manija
9

PROZA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
Atkarpos

PROZA/Apsakymo konkursas 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Ana matematikos pasaulyje
14

VERTIMAI 
• DONALD BARTHELME.
Pokalbiai su Goethe

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
•  ERIKA VYŠNIAUSKAITĖ.
Šiaurės šalių kompozitoriai: „Kine svarbus ne tik vaizdas“
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• „Polifonija“ skleidžia muziką pasauliui

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• JUOZAS ŽITKAUSKAS.
Atbilda tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“

KRONIKA 
• SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
Paroda keičia Šiaulių įvaizdį
• AURELIJA ČEREDAITĖ.
Prancūzai myli lėlių teatrą
2

SKELBIMAI 
• Filologijos ruduo6

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• JONAS JAKŠTAS.
Šeši centonai*
10

SAVAITĖ SU TV

Kino Babelis

SKIRMANTAS VALIULIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kaip kino danguje, taip ir televizijos žemėje: pasipylė geri filmai. LTV įkišo nosį į besibaigiantį tarptautinį Kauno festivalį ir parodė, kaip dailininkas Stasys Eidrigevičius, gyvenantis tarp Panevėžio ir Varšuvos, suvaidino filme „Buzkašis“. Viename geriausių pastarųjų metų vaidybinių filmų „Babelis“ (LTV) susimaišė Japonija, Marokas ir JAV. Mįslingai prasidėjęs, filmo siužetas apie vidurį sujungė veiksmą su vaikais iš trijų šalių, bet baigėsi klausimu: nuo ko viskas prasidėjo, kad vieno šautuvo istorija tapo globalia? Kino pradžioje amerikiečių režisierius D. W. Griffithas filme „Nepakantumas“ mėgino atsakyti į panašų klausimą: dėl ko žmoniją nuolat lydi smurtas ir karai? Po šimto metų kinas vėl grįžta prie globalinių rūpesčių: kas atsitiks mūsų vaikams ir planetai?

Televizija rodo (LTV) įvairių civilizacijų likimus, bet labiausiai apstulbino Afrikoje prie Čado ežero rasta prieš milijoną metų gyvenusio mūsų protėvio kaukolė: nei beždžionė, nei žmogus, bet dvikojis. Mokslininkai atkūrė veidą: įdėjo dantis, įstatė akis, apželdino plaukais. Kompiuteriai sukūrė jam natūralią aplinką su žolytėmis ir mėsėdžiais priešais. Klausimas kirba tas pats: kada pradėjome ėsti vienas kitą?

Seime vėl kirbynė: per kiek skylučių ir kam veržtis diržus? Į „Valandą su Rūta“ (LNK) įšoko „Paskutinės instancijos“ šeimininkė Rūta Grinevičiūtė ir užmekeno: „Vagys, vagys...“ Gediminas Kirkilas keistai susigūžė, o Dalia Teišerskytė atstatė ragus: „Nevagiu ir nevogsiu. Jeigu toliau drabstysitės kakais, palieku laidą ir abi Rūtas...“ Aušra Maldeikienė, iš pradžių vos ne kumščiavusi laidoje pastatytą kartoninį premjerą, kaip ekonomistė nusileido: teks daryti, ką nurodys vyriausybė ir pritars Seimas. Bet paguodė: „Po dešimt metų bus dar blogiau.“ Sigitas Geda prieš dešimt metų rašė apie „Žmogų, kuris sustojo Seimo aikštėje“: „Laba diena, ponai bebrai. Viską tempiat savo chebrai?“

Grįžtame prie kino, kuris laiką matuoja dešimtmečiais. Pamatysime geriausius Europos dokumentinius filmus. LTV2 parodė ir naujo geriausio dokumentinio filmo rinkimus, kuriuos Europos kino akademija surengė Vilniuje. Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis skirtas Berlyno sienos griuvimo dvidešimtmečiui. Jį pradėjo režisieriaus Barteko Kanopkos filmas „Berlyno triušiai“, pelnęs tarptautinių apdovanojimų. Faktas, kad, pastačius Berlyno sieną, neutralioje, sargybinių peršaunamoje zonoje ėmė veistis triušiai, seniai domino kinematografininkus. Lenkų režisieriaus filme lyg ir išeina, kad triušiai – tai mes, iš pradžių drebantys dėl gyvybės, o paskui prisitaikantys prie režimo, išsirausiantys būstus ir pradedantys daugintis. Gyvenimą spygliuotų tvorų laikais atkūrė ir rusų režisierius Nikolajus Dostalis vaidybiniame filme „Petia pakeliui į Dangaus karalystę“ (RTR „Planeta“). Viskas alsuoja autentika: gyvenimas prie lagerio Stalino laikais, pakilios dainos per radiją, stiklinėmis maukiama degtinė. Po „vado“ mirties naktimis vagiama spygliuota lagerio tvoros viela saviems daržiukams. Rinkimai už partinių ir nepartinių bloką virsta farsu, kai kandidatas į deputatus, aktorius Nikolajus Čerkasovas (kadaise puolęs lietuvišką filmą „Niekas nenorėjo mirti“) per iškilmingą tuščių kalbų sakymą šelmiškai pamerkia akį prietrankai Petiai, rimtai įsitikinusiam, kad jam suteikta teisė viršininkauti.

Laviravimas tarp autentikos ir farso šiandien nesvetimas ir dokumentiniam kinui. Kas žiūrės be šypsenos žiaurius Evaldo Janso videofilmus? Jo naujo filmo „Garso takelis“ premjera „Skalvijoje“ buvo taip arti dokumentinių filmų festivalio pradžios, kad pamaniau, jog ir jis pateko į lietuvišką „Lūžio kartos“ retrospektyvą. Ne, jis tebelaužia visokius žanrinius rėmus ir tebesilaužo tarp meno ir ideologijos. Sugrįžo ir į tapybą (paroda „Vartuose“) ir į videofilmo takelį, kuriam ieško garso. Iš pradžių atrodo, kad bus kas nors panašaus į D. Užkuraičio televizijos laidas, kuriose ieškoma atsakymo, kas yra dabartinė liaudies muzika. Tačiau ekrane pakrantėmis braidžioja nuogas žmogus ir renka akmenėlius. Mėtys į kino daržą? Jansas visada kaip nors pats įsiterpia į kadrą. Muzikos paieškos sutapo su Kauno kino festivalio muzikavimais ir tuoj pas mus atūšiančia „Scanorama“. Jo viršūnė bus ne naujausi skandinavų filmai, o vienas garsiausių nebylių danų filmų „Jeannos D’Arc aistros“, kuriam muziką sukūrė kompozitorius Bronius Kutavičius. Eksperimentai su garso takeliais tęsiasi, nes mėginama ir nebylią lietuvišką kino kroniką palydėti garsais ir muzika.

Televizija reklamuoja kelis užsienio kino festivalius apvažiavusio Igno Miškinio filmo „Artimos šviesos“ premjerą. LTV laida „Durys atsidaro“ atvėrė duris į dar vieno kino maištininko – Emilio Vėlyvio kūrybines dirbtuves. Filmuoja „Zero 2“ ir žada, kad bus dar daugiau veiksmo ir netikėtumų. „Mylių Amerikoje“ (LTV) atradome ir Holivudą, kuriame lietuvių keliautojai nepamatė nieko stebuklinga, todėl pasidarė lietuviškus šaltibarščius iš amerikietiškų produktų. Beveik kaip „Babelyje“ atrodė tik policininkai, įtarę, kad V. Radzevičius su M. Starkumi per Ameriką važiuoja vogtu automobiliu. Atsargumas gėdos nedaro, todėl lietuviai baigia kelionę prisipažinimu, kad pamilo Ameriką.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:20:34 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba