Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-10 nr. 3052

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Birutė Mar.
TREMTIES PASAKOS
25
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• UŽRAŠAI IŠ NIUJORKO3
• Su penkių romanų autoriumi JURGIU USINAVIČIUMI kalbasi rašytojas ALGIRDAS POCIUS.
KŪRĖJAS IR JO AUTOBIOGRAFIJA
1
• GEDULO IR VILTIES, OKUPACIJOS IR GENOCIDO ATMINTINŲ DIENŲ RENGINIAI TRAGIŠKOMS NETEKTIMS IR PASIPRIEŠINIMUI ATMINTI

KONFERENCIJOS 
• Jūratė Baranova.
KODĖL DELEUZE’AS ŠIFRAVO PROUSTĄ?
25

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
TEKSTO IR KONTEKSTO GRUMTYNĖS
1
• Dalia Striogaitė.
AR SUSITIKOME SU KAZIU BORUTA?
• PASIRODĖ NAUJI "VILNIAUS" ŽURNALO NUMERIAI
• RYTĄ GIEDRĄ
• PABĖGĘS DVARAS
• KETVERTO TAISYKLĖ
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Beata Leščinska.
KANKINTI (NE) REIŠKIA MYLĖTI
13

DAILĖ 
• Lijana Šatavičiūtė.
SĖKMĘ LEMIA INDIVIDUALUS STILIUS
• Salomėja Jastrumskytė.
PLĖVĖS IR TRAFARETO ATITIKIMAS TIESAI

SUKAKTYS 
• Skirmantas Valiulis.
LAIKAS EINA PER KINĄ

TEATRAS 
• IŠ ESTIJOS SUGRĮŽUS1
• "SENIAUSIŲ PROFESIJŲ ŽMONĖS"1

PAVELDAS 
• Regina Urbonienė.
RADVILŲ RŪMUOSE – PRANO GAILIAUS RETROSPEKTYVINĖ PARODA
1

MENO DIS/KURSE* 
• Julie Salamon.
GERBIAMAS MUZIEJAU, KONTRKULTŪRA TAU SKAMBINA IŠ SENELIŲ PRIEGLAUDOS

ESĖ 
• Nijolė Kepenienė.
TEKSTINĖ KLAUSA SU TRIAUKŠČIAIS LOTYNIŠKAIS

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA16

PROZA 
• Vytautas Rimkevičius (1930–1991).
NEŽINOMOJI

VERTIMAI 
• Vahagnas Grigorianas.
LAVONAS
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• AMŽINAS PAAUGLYS11

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Arnas Vitkus.
HENRI CARTIER-BRESSONAS MENO INTERPRETACIJOS IR VERTINIMO FONE
10

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas.
VIENOS DIENOS MOKYKLA

KRONIKA 
• APIE LAIMĘ
• VYTAUTAS ALEKSANDRAS CINAUSKAS (1930.VI.6–2005.VI.7)
• "SANTAROS–ŠVIESOS" KONFERENCIJOS PROGRAMA

SKELBIMAI 
• LIETUVOS BANKAS SKELBIA

DE PROFUNDIS 
• Jacek Matecki.
VYRIŠKA DRAUGYSTĖ
2
• PASIŪLYMAI EUROPOS SĄJUNGOS KONSTITUCIJAI , KAD PAKARTOTINIAME REFERENDUME PRANCŪZAI BALSUOTŲ "UŽ"4
• MIŠKO POLITKOREKTIŠKUMAS5
• Jonas Mačiukevičius.
EILĖRAŠTIS KŪMUI IR SAU
4
• Vyturys Jarutis.
POEZIJA

AKTYVIOS JUNGTYS

HENRI CARTIER-BRESSONAS MENO INTERPRETACIJOS IR VERTINIMO FONE

Arnas Vitkus

[skaityti komentarus]

iliustracija
Henri Cartier-Bressonas. "Madridas". 1933

Henri Cartier-Bressono vardas, rodos, yra neįtikėtinai giliai įstrigęs į kone kiekvieno fotografijos mylėtojo, o dar labiau – fotografo sąmonę ar pasąmonę, kartu jučia ar nejučia darantis įtaką jo pasaulėjautai ar kūrybai.

Šis reto talento XX amžiaus prancūzų fotomenininkas turėjo kone fenomenalių sugebėjimų įamžinti savają pasaulio koncepciją ir pateikti jos vaizdą pačiais įtaigiausiais būdais (ir visa tai – fotojuostos kadre). Ir nors pirmoji jo priemonė atskleisti savąją tiesą ir savajį visa ko supratimą buvo ne fotoaparatas, o dailininko teptukas (įdomu tai, kad jis, nustojęs fotografuoti, vėlyvąsias savo menines ambicijas tenkino tapydamas ir piešdamas eskizus), kad ir kaip būtų, vis dėl to Cartier-Bressonas tapo nenuginčijamu ir absoliučiu fotomeistru. Siurrealistai ir masiškai XX a. pradžioje populiarėjančios komunistų partijų idėjos paveikė jį be galo stipriai, nors tikrasis šio žmogaus "bresoniškasis" stilius ir idėjos nebuvo visiškai išstumtos (nors įtaka buvo neįsivaizduojamai didelė; komunistų judėjimas ir jo draugo Andre Bretono revoliucinės koncepcijos nepaprastai veikė jo pasaulėžiūrą).

Visa tai, žinoma, atsispindi kūryboje. Savaime suprantama, jog tai tam tikra dalimi ir daro jo darbus – nepakartojamų kompozicijų fotografijas – įtaigius šiuolaikiniam menui, o tiksliau – šiuolaikinei fotografijai.

Ar kam nors yra tekę pajusti keistą jausmą, kuris atsiranda žiūrint į meno kūrinį (neaplenkiant ir fotografijos)? Net jei tai ir subjektyvus patyrimas, vis dėlto jis įdomus. Kartais (o gal ir visada) atrodo, kad galima labai stipriai apsirikti interpretuojant kūrybinį darbą, jo koncepciją. O tai atsitikti gali dėl elementariausių dalykų – beribės stebėtojo interpretavimo laisvės, kuri kyla iš atitinkamo subjektyvaus požiūrio, o šis savo ruožtu – iš riboto stebėtojo suvokimo.

Taigi, rodosi, kad beribė interpretavimo laisvė nėra tokia jau beribė. Paradoksali situacija: ribotas suvokimas sąlygoja, skatina beribę (tiesa, tas beribiškumas tam tikra prasme yra sąlyginis) interpretavimo laisvę. Arba atvirkščiai. Per daug nenukrypstant į šalį, ši gan kvailoka teorija tarsi sufleruoja mums, kad niekada nereikia vertinti meno kūrinio (šiuo atveju – meninės fotografijos) vienareikšmiškai. Žinoma, vertinti galime daugiau ar mažiau tik subjektyviai (kalbant apie siužetus ir idėjas, o ne, tarkime, apie techninę kūrybos pusę – apšvietimą, formų niuansus ir panašiai), taigi negalime teikti įrodymų apie vienareikšmę tiesą, nes tai mažų mažiausiai supykdytų patį menininką. Teikti galime tik interpretacijų įrodymus.

Kūrinio interpretacija tuo ir žavi, jog nereikalauja tiesos. Pati interpretacija jau yra tiesa, tik visai kitokia. Stebėtojo tiesa. Galiausiai ir keistasis jausmas, nuo kurio ir buvo pradėta ši pastraipa apie, pavadinkime, vertinimo klaidas, yra ne kas kita, kaip kažkokia nedidelė baimė nesuprasti menininko, nesugebėti pakankamai ar net iš viso įvertinti jo pastangų ir savitumų kūryboje, interpretuoti ir, be abejo, "neteisingai" interpretuoti.

Visa tai, turint fantazijos ir gebant, kaip minėta, "teisingai" interpretuoti, galima nesunkiai susieti su pačiu Cartier-Bressonu, jo darbais ir jo pasaulio vizija. Kartais tiesiog atrodo, kad šio fotografo įtaka ir kažkoks keistas meninis universalumas leidžia jo fone daryti net ir didžiausius novatoriškus atradimus mene, interpretuoti meno teorijas, aiškintis meno kūrinių tyrimo ar tiesiog suvokimo problemas ir taip toliau.

Cartier-Bressono fotografijos žaismingos. Nors jo darbų tematika dažnai apsiribodavo tam tikros socialinės padėties (konkrečiai – skurstančių ir benamių) žmonių, jų aplinkos vaizdavimu, ir, atrodytų, ne tik idėjos, bet ir jos pačios (fotografijos) turėtų būti gana niūrios, vis dėlto tikrasis liūdesys ir niūrumas čia daugeliu atvejų yra nevaizduojamas; jis dažnai nematomas akivaizdžiai, tačiau jį labai stipriai jaučiame ir suvokiame.

Žinoma, visada yra išimčių (pvz., nuotraukos iš Varšuvos geto). Žaismingumas Cartier-Bressono fotografijose – tai keistoka vaizdų (sustabdytų įvykių) dinamika. Nors tai tik akimirkos menas, vaizdai jo fotografijose keistai "gyvi". Dažnai net nesunku įsivaizduoti įvykį prieš sustabdytąją akimirką arba po jos. Ir tai tik dalis šio tariamo žaismingumo. Svarbios yra ir formos, jų žaismas. Žmonių, objektų ir šešėlių linijos, kontūrai dažnai jungiasi kartais į keistas, bet visad itin žavias geometrinių formų sistemas, kurios kaskart įneša papildomų emocijų ir spalvų į juodai baltas Cartier-Bressono fotografijas.

Menininko pasirinkimas nenaudoti nieko, kas galėtų stoti skersai kelio tarp jo ir jo objekto (nenaudojo dirbtinio apšvietimo, sceninio fotografavimo ir pan.), tikėtina, kad pagyvino jo darbus.

Įvairumo dėlei derėtų paminėti nors vieną šio menininko, vėliau taip pat sėkmingai stačiusio ir režisavusio keletą filmų, fotografinį darbą. Žvilgtelėkime į jo 1933-iųjų fotografiją "Madridas" ("Madrid", 1933) – vieną originaliausių nuotraukų, formuojančių žavią geometrinę struktūrą: vienuolika vaikų, "išsibarsčiusių" po aikštelę, yra skirtingų veido išraiškų (emocinių būsenų) ir įspūdingo dydžio siena su daugybe chaotiškai išdėstytų skirtingų mažų langų; ji priešpriešinama kiemo vaikams. Nejučia norisi rasti sąsają tarp šių dviejų netvarkų – vaikų ir langų... Štai čia ir pradeda reikštis stiprus stebėtojo gebėjimas interpretuoti – sukurti savąją šios užfiksuotos akimirkos teisybę ir tikrovę. Ir, kaip jau teko anksčiau užsiminti, ši jo tiesa nevirs netiesa iki tol, kol ji netaps vienareikšme (visuotine tiesa). Šios minties beprotiškumas nulemia faktą, kad teoriškai nė vienas meno kūrinys įgyvendinimo kontekste negali būti blogas. Praktiškai galbūt yra kitaip. Štai, pavyzdžiui, kalbant apie pastarąją fotografiją "Madridas". Joje liko nepaminėta viena, mano manymu, itin svarbi detalė – per vidurį aikštės einantis stambus juodai apsirengęs vyriškis. Neinterpretuojant jo vaidmens šioje situacijoje, pabandykime suprasti, kodėl visi kūriniai negali būti geri (o juk taip gyvenime ir yra; na, bent jau skirtingų nuomonių sudarytas įvaizdis). Įsivaizduokime šios fotografijos stebėtoją, kuris, kad ir kaip stengtųsi, niekaip nesugeba skirti vienokio ar kitokio vaidmens, reikšmės minėtajam storuliui iš nuotraukos.

Kas tuomet atsitinka su šiuo abejojančiu stebėtoju? Nejučia saugodamas savąją interpretaciją (šiuo atveju – neinterpretaciją), pradeda pykti. Jis lieka nepatenkintas tuo, ką išvydo – nepatenkintas "bereikalingu" storulio "lindimu į kadrą"; tuomet ir dvi skirtingos (tuo pat ir vienodos) chaosų "sistemos", kurios turėtų būti kertinė vaizdinė kompozicijos išraiškos priemonė ar būdas, jam tik bado akis ir sukelia pyktį. Šis pavyzdys, aišku, daugiau pralinksminantis, negu kažką įrodantis, tačiau net ir juokiantis tenka pripažinti tokio primityvaus stebėtojo ir tokio elgesio galimybę. Situacija su intelektualesniu stebėtoju, žinoma, būtų labiau "intelektualesnė", tuo pačiu ir daug sudėtingesnė.

Bėgant metams, talentingasis Cartier-Bressonas keitėsi, mažėjo jo kūrybinė potencija. Ir štai ateina laikas, kuomet šis šiuolaikinės fotografijos pionierius visiems laikams padeda savo instrumentą – fotoaparatą – į lentyną ir grįžta prie vaikystės ir jaunystės pomėgių – tapybos ir eskizų paišymo. Milžiniškas jo įnašas pasaulio fotografijai – tai ne tik jo su bendraminčiais įkurta pasaulinė organizacija "Magnum Photos" ar ankstyvosios kūrybos šedevrai ant fotopopieriaus; didelę gyvenimo dalį dirbęs fotožurnalistu, jis profesionaliai apšvietė pasauliui svarbiausius įvykius, rengė gausybę savo darbų parodų, netgi savo apsilankymais džiugino Tarybų Sąjungos meno mėgėjus, režisavo ir statė filmus ir turėjo kitokios veiklos, be galo pasitarnavusios viso pasaulio menininkams, menui ir kitoms sritims.

Galbūt neperdėtai vadinamos išskirtinėmis Henri Cartier-Bressono fotografijos bei neseniai mirusio paties fotografo atminimas padės kiekvienam žengti šiuolaikiškesnį, spartesnį žingsnį kiek įmanoma grynesnio suvokimo ir įvertinimo, pažinimo ir pripažinimo keliu taip sparčiai, kaip pats Cartier-Bressonas reformavo požiūrį į fotografiją. Sustabarėję kai kurių vertinimai ir požiūris ne tik į meną, bet apskritai į viską aplink, rodos, tesiekia vėlyvuosius viduramžius; apie tai gana dažnai bylodavo ir pats Cartier-Bressonas, aišku, ne visad tiesiogiai. Net ankstyvoje jaunystėje jis be galo troško "tapyti ir keisti pasaulį", kas, pasak jo, "yra svarbiau už viską mano gyvenime". Nuoširdžiai humaniška ir apsišvietusi visuomenė – tokia buvo Henri Cartier-Bressono didžiausia svajonė, giliai įsirėžusi fotoaparatu sustabdytose neteisingo pasaulio akimirkose.

___________________

Biografiniai duomenys – iš R.Phillips straipsnio "Henri Cartier-Bresson dies – a pioneer of a modern photography"; www.wsws.org

 

Skaitytojų vertinimai


17043. Knope2005-06-13 12:23
Autoriu galima reziumuoti taip:): Bressonas yra senas fotografijos gvardietis. ne exhibicionistas ir ne narcizas. paprastas ir fenomenologiskas. daiktiskas ir konkretus. neseniai varciau Lietuvos fotomenininku sajungos puslapi, tai regejau daug tokio baisiausios rusies narcisizmo ir kvailybes, kad, kai sako, zagteli. taigi tokie zmones kaip Bresson ar Sutkus, ar Buracas, ar Nagy - kaip jie atgaivina dusia...

17051. zora2005-06-13 23:07
Knope, indomu - pristatykite narcizu ir kvailiu pavyzdziu. Smalsu.

17054. Knope2005-06-14 01:34
Nereikia is tikruju kreipti demesio i ta mano snekejima. buvau pavarges ir neatsakingas. Pasirode tiesiog, kad Bressonas sugebejo savo laiku pasakyti daugiau nei dabartiniai su foto-zverimis ir fotosopu gali isslebizavoti....tai negi dabar pavardes surasyt?:)kam tai? pavarges buvau.

17057. IVS2005-06-14 06:11
Tas storas, pilvą pirm savęs stumiantis vyriškis tiesiogiai priklauso centriniam juodam langui ir nėra ko čia pykti. O Bressonas buvo labai kietas dokumentalistas. Nežinau, ar jis tas savo nuotraukas apkirpdavo, bet lyg esu girdėjus, jog jokio paralakso tarp kadro ir nuotraukos - man ir būdavao įdomiausia apžiūrinėti jo fotografijų pakraščius.

17060. pasipiktines skaitytojas2005-06-14 09:16
Hm. Tas imites vyriskis, marods, ir yra visa razinka - o kaip kitaip zinotum, kad tai Madridas?

Sakote, Bėgant metams, talentingasis Cartier-Bressonas keitėsi, mažėjo jo kūrybinė potencija. Neduokdie taip atsitiks Arnui Vitkui ;)))

17071. zora2005-06-14 17:09
Knope, as tave supratau. Aciu. o va pasipiktinusio - ne.

17080. Knope2005-06-14 23:04
Razinka?

17099. atspėk2005-06-15 22:45
man tai tie juodukai kaitina krauja-jei tai beįmanoma nukriošusios astma dūstančios bobikės metuose bent primena tą saulėtą kraštą ir jaunystę

17126. vejas :-( 2005-06-17 17:15
Kiek daug zodziu ir kokie jie visi grazus... ... .Tikras menas (siuo atveju fotomenas) - paprastai bezodis,begarsis,traukiantis i save tave savo "mikro" ir "makro" kosmosu,savo begaline,nesi- baigiancia visuma ... detalese,o galvoti,kad suskaiciavus "berniukus" ir "langus" su "storu ponu" per viduri,tu jau "ZINAI"(!!!),ka autorius norejo ishreiksti,perduoti - ... deja,deja... - taip viskas butu per daug paprasta.Isivaizduokim,kad vietoj sio straipsnio butu cia patalpintos 10 H.C.Bresson`o nuotrauku...

17129. IVS2005-06-17 18:38
Aš žinau, ką aš pamačiau, perskaičiau, prisiminiau, suasocijavau, o ne ką autorius norėjo išreikšti. Aš niekada nedrįsčiau tvirtinti, kad žinau, ką autorius pasakė savo kūriniu. Aš žinau, ką kurinys pasakė man. Ir viskas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
5:20:05 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba