Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-10 nr. 3052

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Birutė Mar.
TREMTIES PASAKOS
25
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• UŽRAŠAI IŠ NIUJORKO3
• Su penkių romanų autoriumi JURGIU USINAVIČIUMI kalbasi rašytojas ALGIRDAS POCIUS.
KŪRĖJAS IR JO AUTOBIOGRAFIJA
1
• GEDULO IR VILTIES, OKUPACIJOS IR GENOCIDO ATMINTINŲ DIENŲ RENGINIAI TRAGIŠKOMS NETEKTIMS IR PASIPRIEŠINIMUI ATMINTI

KONFERENCIJOS 
• Jūratė Baranova.
KODĖL DELEUZE’AS ŠIFRAVO PROUSTĄ?
25

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
TEKSTO IR KONTEKSTO GRUMTYNĖS
1
• Dalia Striogaitė.
AR SUSITIKOME SU KAZIU BORUTA?
• PASIRODĖ NAUJI "VILNIAUS" ŽURNALO NUMERIAI
• RYTĄ GIEDRĄ
• PABĖGĘS DVARAS
• KETVERTO TAISYKLĖ
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Beata Leščinska.
KANKINTI (NE) REIŠKIA MYLĖTI
13

DAILĖ 
• Lijana Šatavičiūtė.
SĖKMĘ LEMIA INDIVIDUALUS STILIUS
• Salomėja Jastrumskytė.
PLĖVĖS IR TRAFARETO ATITIKIMAS TIESAI

SUKAKTYS 
• Skirmantas Valiulis.
LAIKAS EINA PER KINĄ

TEATRAS 
• IŠ ESTIJOS SUGRĮŽUS1
• "SENIAUSIŲ PROFESIJŲ ŽMONĖS"1

PAVELDAS 
• Regina Urbonienė.
RADVILŲ RŪMUOSE – PRANO GAILIAUS RETROSPEKTYVINĖ PARODA
1

MENO DIS/KURSE* 
 Julie Salamon.
GERBIAMAS MUZIEJAU, KONTRKULTŪRA TAU SKAMBINA IŠ SENELIŲ PRIEGLAUDOS

ESĖ 
• Nijolė Kepenienė.
TEKSTINĖ KLAUSA SU TRIAUKŠČIAIS LOTYNIŠKAIS

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA16

PROZA 
• Vytautas Rimkevičius (1930–1991).
NEŽINOMOJI

VERTIMAI 
• Vahagnas Grigorianas.
LAVONAS
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• AMŽINAS PAAUGLYS11

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Arnas Vitkus.
HENRI CARTIER-BRESSONAS MENO INTERPRETACIJOS IR VERTINIMO FONE
10

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas.
VIENOS DIENOS MOKYKLA

KRONIKA 
• APIE LAIMĘ
• VYTAUTAS ALEKSANDRAS CINAUSKAS (1930.VI.6–2005.VI.7)
• "SANTAROS–ŠVIESOS" KONFERENCIJOS PROGRAMA

SKELBIMAI 
• LIETUVOS BANKAS SKELBIA

DE PROFUNDIS 
• Jacek Matecki.
VYRIŠKA DRAUGYSTĖ
2
• PASIŪLYMAI EUROPOS SĄJUNGOS KONSTITUCIJAI , KAD PAKARTOTINIAME REFERENDUME PRANCŪZAI BALSUOTŲ "UŽ"4
• MIŠKO POLITKOREKTIŠKUMAS5
• Jonas Mačiukevičius.
EILĖRAŠTIS KŪMUI IR SAU
4
• Vyturys Jarutis.
POEZIJA

MENO DIS/KURSE*

GERBIAMAS MUZIEJAU, KONTRKULTŪRA TAU SKAMBINA IŠ SENELIŲ PRIEGLAUDOS

Julie Salamon

[skaityti komentarus]

iliustracija

Jonas Mekas, Lietuvoje gimęs "Anthology Film Archives" įkūrėjas, savo pirmąjį butą Lower East Side rajone išsinuomojo už 14.95 dolerio per mėnesį. Meko credo tada ir dabar: "Aš atsidavęs kinui, kuris ištisus dešimtmečius buvo vertinamas kaip poezija. Šis kinas neneša pinigų, ir aš tikiuosi, niekada neneš".

Ponas Mekas niekad nėra laimėjęs Oskaro. Tačiau jis vienas pirmųjų pakviestas kurti Kontrkultūros muziejų Šlovės alėjoje.

Ką jis pats mano apie tai?

"Aš prieštarauju!", – sako Mekas. Būdamas 82-ejų, jis atrodo ir žvitrus, ir trapus, ir kalba ugningai. "Mes nesame kontrkultūra. Čia, East Village, mes – tai kultūra, o visa, kas mus supa, yra opozicija kultūrai. Kontr- yra masė, vadinama kultūra, bet iš tikrųjų tai apsipirkimo kultūra (kontr(a) –angl. counter – prieš, kuris gali būti suprantamas ir kaip prekystalis – L.K.). Aš labai prieš šitą terminą – kontrkultūra".

Nenuostabu, kad Philas Hartmanas nervinasi.

Ponas Hartmanas, filmų kūrėjas, kuriam (kartu su žmona Doris) priklauso picerijų tinklas "Two Boots", yra pagrindinis katalizatorius, veikiantis kasmetinį East Village festivalį "Howl!" – savaitės ilgumo 2003 m. pradėtą vietinę šventę, šlovinančią meninį ekscentriškumą, ir pavadintą pagal žymų Alleno Ginsbergo eilėraštį. East Village menininkų federacijos, kuri prodiusuoja "Howl!", lėšų rinkimo padalinyje jis ketina paskelbti savo planus įkurti Kontrkultūros muziejų – savo naujausią projektą, skirtą pažymėti "purvinai" rajono praeičiai, nors ją ir sudorojo miesto nekilnojamojo turto rinkos džagernautas (angl. juggernaut – nenumaldoma, griaunamoji jėga – L.K.).

Pasak Hartmano, muziejus turėtų susidėti iš archyvų, parodų galerijų ir teatro salių. Dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien žvaigždėms, tokioms kaip Warholas, Basquiat ar "Blue Man Group",flirtavusioms su mainstreamu, bet ir poetams, filmų kūrėjams, muzikantams ir artistams, kuriems gyvenimas East Village buvo meno dalis. Jis dar nenurodo tikslios vietos, kuri tiktų muziejui, bet užsimena apie laikiną, kuri bus įrengta po dviejų metų.

Negalima sakyti, kad ponas verslininkas Hartmanas, kurio pagrindinis transportas yra dviratis, nesuvokia savo sumanymo paradoksiškumo. "Mintis institucionalizuoti prekybinės miesto dalies kultūrą yra prieštaringa, – pripažįsta jis. – Kontrkultūra nėra mirusi, bet jos gyvybei palaikyti reikia institucijų".

1969-aisiais, kai Theodore‘as Roszakas parašė novatoriškąjį "Kontrkultūros kūrimą", laisvamanių šešiasdešimtųjų jausena buvo kooptuota, užpatentuota ir įpakuota. Dabar procesas tapo rafinuotesnis – Bobas Dylanas virsta "Victoria‘s Secret" reklaminiu personažu, o Pepsi, kuri dar seniau aptiko rinkodarinį potencialą avangarde, yra festivalio "Howl!" rėmėja.

"Kai kurie žmonės persistengia išvedžiodami, kad kontrkultūra buvo beviltiškai naivi, jei manė, kad galės išvengti institucionalizacijos – ko nepajėgia niekas, – sako Toddas Gitlinas, Kolumbijos universiteto žurnalistikos ir sociologijos profesorius, buvęs studentų sąjūdžio už demokratinę visuomenę prezidentas. – Šiek tiek simpatizuoju šiam argumentui. Žmonėms patiks matyti savo senus "Grateful Dead" plakatus, įrėmintus solidžioje muziejaus aplinkoje".

Nepaisant prabangių gyvenamųjų valdų plėtros ir augančių alternatyvių meninių anklavų Williamsburge ir Long Islande, East Village išlieka unikaliu branduoliu menininkų, kurių dar neatrado kolekcionieriai. Prašmatnių rajono bistro lankytojai pakeliui vis dar gali aptikti vaizdingų grafitų, tačiau kur kas mažiau kreko ir smurto, nors kadaise tai irgi buvo šių vietų tikrovės dalis. Milijono dolerių kondominiumai, vis labiau gožiantys peizažą, pučia net kukliausių patalpų kainas. Šeimininkai už nuomojamus butus, panašius į tą, kurį Mekas išsinuomojo už 14.95 dolerio (ir po dvejų metų išsikraustė, trenkęs durimis, kai nuoma buvo padidinta ligi 19 dolerių), dabar lengvai gali pareikalauti 2000 dolerių per mėnesį. Dėl to erdvės muziejui suradimas tapo sudėtingesnis, bet kartu, pasak kai ko, ir reikalingesnis.

iliustracija
Peterio Sempelio filmo "Jonas dykumoje" kadras

"Bandyti išsaugoti tapatybės jausmą komplikuotoje visuomenėje nėra lengva, – sako Steve‘as Zeitlinas, folkloro ir oralinės kultūros centro "City Lore" vykdomasis direktorius. – Italų imigrantai išsikėlė iš Lower East Side, bet Mažoji Italija tebelieka išsibarsčiusios bendruomenės simbolis, bastionas, centras. Muziejus galėtų suteikti kontrkultūrai pastovią vietą užbėgdamas už akių Niujorko nekilnojamo turto rinkos įgeidžiams".

Troškimas pasirūpinti palikimu natūraliai aplankė šaknis čia įleidusius senstančius gyventojus, kurie matė, kaip hipių, jipių ir pankų atributai tapo mados aksesuarais. "Maištas buvo paverstas preke, – sako 55-erių performansininkė Penny Arcade, gyvenanti East Village nuo 17 metų. – Turime išsaugoti autentiškumą ateinančioms kartoms". Prieš šešerius metus ji padėjo įkurti Lower East Side projektą, kurio metu buvo filmuojamos vietinių gyventojų pasakojamos istorijos.

Buvusiame Bowery banke rengiamas vakarėlis su aukcionu ir kokteiliais veikiausiai bus skirtas labdaros rinkimui (prie įėjimo bus pardavinėjami bilietai). Tačiau mažai tikėtina, kad patys pagerbtieji iš tikrųjų pasirodys.

81-erių Tuli‘s Kupferbergas, buvęs šešiasdešimtųjų avangardinio roko grupės "Fugs" narys, nedalyvaus. Neseniai jis pateko į ligoninę ir iki šiol serga. Ginsbergą įšventins po mirties.

Kiti – Ellen Stewart, eksperimentinio teatro "La MaMa" įkūrėja", Mekas ir Miguelis Algarinas, niujorikiečių (niujorkiečių, kilusių iš Puerto Riko – L.K.) poetų kavinės įkūrėjas, – sutiko dalyvauti netgi įtariai žvelgdami į muziejų, prie kurio įkūrimo jie prisideda.

"Brangute, mes turim savo archyvus, – sako panelė Stewart, kurią Hartmanas įkalbėjo duoti interviu. Panelė Stewart, primenanti primadoną apkritusiu apsiaustu, vešliais žilais plaukais ir maskatuojančiais auskarais, neseniai išleista iš ligoninės. – Kadangi turėjau dažnai kraustytis bėgdama nuo policijos, įpratau krauti viską į parduotuvinius maišus, todėl daug ką išsaugojau. Manieji nekeliaus į kitą vietą".

Ponas Algarinas – 63-ejų – atrodo esąs šioje trijulėje vaikas (nors iš tikrųjų panelė Stewart neatskleidžia savo amžiaus). Jis byloja: "Didelės auksinės raidės Šlovės alėjoje – puiku, bet kur čekis? – juokiasi. – Pastaruoju metu patiriu tikrą pripažinimą, bet – jokių čekių".

Net Šlovės alėjos svečių niurzgesys, pasak Hartmano, jo neatvėsino. "Vaidingumas yra kontrkultūros kertinis akmuo, – sako jis. – Pasirūpinti, kad kiekvienas taptų šio įvykio dalis, įkalbėti, kad pasirodytų vienoje patalpoje, ir dar duotų interviu, buvo ištisas stebuklų ciklas. O muziejus bus dar vienas stebuklas".

Vertė ir parengė L.K.

Skiriu Venecijos bienalei

________________

* šiuolaikinio meno puslapis

Puslapį rengia Linas Kranauskas (linas@ore.lt)

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
5:19:56 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba