Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-19 nr. 2993

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Tautvyda Marcinkevičiūtė.
IŠ NAMŲ BIBLIOTEKOS
13
• TRUMPAI
• KITAS NUMERIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI5
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• NEPAKANTUMO APAŠTALAS10

DATOS 
• VILNIAUS IMBROGLIO, ARBA DUKRA APIE TĖVĄ1
 ANTANUI ULPIUI SKIRTA KONFERENCIJA

POEZIJA 
• MYKOLAS KARČIAUSKAS4

PROZA 
• Povilas Vaitkevičius.
KAČIŲ MOTINA
1

VERTIMAI 
• TONINO GUERRA
• CHARLES BUKOWSKI9

KNYGOS 
• Goda Lučiūnienė.
KOKS TAVO VARDAS TAMSOJE?
6
• Nerijus Brazauskas.
PLACEBIŠKOSIOS REALYBĖS SPĄSTUOSE
5
• IŠNARA1
• PRIEŠ IŠSKRENDANT TAU IR MAN12
• ATSPINDŽIAI
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Solveiga Daugirdaitė.
LYGIOSIOS TRUNKA AKIMIRKĄ? PRASILENKIMO VALANDA?
22

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
TIKROVĖ TOKIA, KOKIA YRA
1
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ ABĖCĖLĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• Virginija Vitkienė.
DAR DU ŽVILGSNIAI Į RYTUS
2

PAVELDAS 
• Jūratė Senvaitienė.
ŠILUVOS MADONA
1
• Regimanta Stankevičienė.
NAUJAS ŽVILGSNIS Į ŠILUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO BAZILIKOS STEBUKLINGOJO PAVEIKSLO ISTORIJĄ
1

MUZIKA 
• Tautvydas Bajarkevičius.
TARP NENUSTATYTŲ DAŽNIŲ
46
• Jolita Kiseliauskaitė.
FRANKFURTE – PASAULINĖ O.NARBUTAITĖS KŪRINIO PREMJERA
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Alminas.
JUODRAŠTINIS VOJARIZMAS
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DAVIDAS ELLIS: SPONTANIŠKAS KARTOGRAFAS IŠ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS10
• GARSO ZONA: RELOADED13

KRONIKA 
• MOTERYS IR VYRAI
• in memoriam.
VLADO BULAVO ATMINIMUI
• NEBYLIOJO KINO FESTIVALIS "TYLOS GARSAI"1

DE PROFUNDIS 
• SĄŽINĖS SEGMENTO DISLOKACIJA2
• Michał Komar.
LIMONADAS
3
• Feliksas Žertva.
EPIGRAMOS
5

DATOS

ANTANUI ULPIUI SKIRTA KONFERENCIJA

[skaityti komentarus]

Vasario 25 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje įvyko mokslinė konferencija, skirta bibliografo, 1946–1980 m. Lietuvos knygų rūmų direktoriaus Antano Ulpio 100-osioms gimimo metinėms.

Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro darbuotojai bei žmonės, kuriuos likimas suvedė su Antanu Ulpiu. Tarp svečių buvo Antano Ulpio žmona Morta Ulpienė.

Renginį pradėjo LNB BKC direktorė Regina Varnienė. Ji apžvelgė A. Ulpio veiklą iki karo, pabrėždama, kad nuo vaikystės bibliografo gyvenimas buvo susijęs su knyga. Didžiausi A. Ulpio nuopelnai, jam tapus Lietuvos knygų rūmų direktoriumi, buvo nacionalinės spaudos archyvo sudarymas bei privalomųjų spaudos egzempliorių komplektavimas. A. Ulpis buvo einamosios valstybinės bibliografijos rodyklės "Spaudos metraštis", retrospektyvinių bibliografinių leidinių (nuo 1947 m.) redaktorius, bibliografinio veikalo "Lietuvos TSR bibliografija" A serijos I tomo (1969) vienas iš sudarytojų ir redaktorių. Pirmo šios bibliografijos tomo sudarytojai, tarp jų ir A. Ulpis, buvo apdovanoti Valstybine premija. A. Ulpio darbštumo ir iniciatyvos dėka Lietuvos knygų rūmai sukaupė vieną didžiausių respublikoje lietuviškų ir lituanistinių spaudinių komplektų, sukūrė išsamią bibliografinės, informacinės paieškos sistemą.

Pasak R. Varnienės, norėtųsi susieti A. Ulpio darbus su Bibliografijos ir knygotyros centre atliekamais darbais. Čia svarbią vietą užima Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas, kuris leidžia taupyti lėšas. Reikšmingi yra Lietuvos integraliosios bibliotekų informacijos sistemos ir UNIMARC įgyvendinimo projektai. Direktorė pasidžiaugė 5-uoju "Lietuviškųjų slapyvardžių" tomu (2003), skirtu A. Ulpio atminimui. Šis leidinys lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio programoje pateko į preciziškiausių leidinių sąrašą.

BKC bibliografė Arida Riaubienė nagrinėjo A. Ulpio darbą kultūros baruose iki 1940 metų. Jis iki karo buvo glaudžiai susijęs su tarpukario Šiaulių visuomeninio, politinio ir kultūrinio gyvenimo įvykiais. 1924-1939 m. jis dirbo Šiauliuose įsikūrusioje knygų leidimo bendrovėje "Kultūra", teatrinėse bendrovėse "Liaudies namai" ir "Pastogė". 1927 m. A. Ulpio iniciatyva buvo įkurtas Šiaulių sporto klubas. Jis vadovavo Šiaulių dramos teatro statybai ir kurį laiką buvo šio teatro direktorius. A. Ulpis daug nusipelnė organizuodamas knygų leidimo bendrovės "Kultūra" knygų platinimo konkursus, kurie padėjo įgyti lėšų bendrovei bankrutuojant.

BKC bibliografė Ringailė Bagušytė nagrinėjo A. Ulpio vadovaujamų Lietuvos knygų rūmų veiklą. Nepaisant pokario metų sunkumų, jis energingai kūrė Lietuvos knygų rūmus – bibliografijos centrą Lietuvoje. A. Ulpiui vadovaujant, 1946 m. pradėtos leisti spausdintos kataloginės kortelės, įkurta valstybinė spaudinių saugykla, organizuotas einamosios ir retrospektyviosios valstybinės bibliografijos leidimas. R. Bagušytė pateikė darbuotojų, dirbusių pirmaisiais Lietuvos knygų rūmų veiklos metais, pavardes. Tai Vytautas Steponaitis, Juozas Rimantas, Antanas Biliūnas, Aurelija Rabačiauskaitė ir kiti. Vadovaujami A. Ulpio, tuometiniai Lietuvos knygų rūmų darbuotojai ieškojo spaudinių Lietuvoje ir už jos ribų.

BKC vyr. bibliotekininkė Esfir Alpernienė, darydama pranešimą "Judaikos fondai – Antano Ulpio nuopelnas", pateikė daugybę neskelbtų faktų. Pasak pranešėjos, su išlikusia judaika BKC dirbama 15 metų. Judaikos fonde yra 58 tūkst. knygų, žurnalų, smulkiosios spaudos. Tai – iki 1940 metų Lietuvoje veikusių spaustuvių ir leidyklų produkcija. E. Alpernienė apžvelgė žydų bibliotekas, nurodė seniausius leidinius bei vertingiausias mokslines knygas. Du trečdaliai išgelbėtų knygų yra religinio pobūdžio leidiniai hebrajų kalba. Prelegentė nemažai dėmesio skyrė Vilniaus getui, kuris garsėjo kultūriniu gyvenimu ir turėjo turtingą biblioteką.

Šiaulių "Aušros" muziejaus vyr. bibliotekininkė Gražina Narbutaitė nagrinėjo memorialinį rinkinį, esantį Šiaulių "Aušros" muziejuje. Jį sudaro 2107 vienetai spaudinių, kuriuos galima suskirstyti į 5 grupes: 1) įsakymai kariuomenei, 2) XX a. pradžios atvirukai, 3) didelio formato žemėlapiai, 4) 30 devocionalijų, 5) smulkioji spauda. Prelegentė išanalizavo kiekvieną spaudinių grupę.

Jonas Mačiulis, pristatydamas "Lietuviškųjų slapyvardžių" V tomą, apžvelgė A. Ulpio nuopelnus tiriant lietuviškus slapyvardžius. Dar 1956 m. jis "Tiesoje" paskelbė straipsnį "Laikas susirūpinti slapyvardžiais"; jo dėmesys krypo į 1941–1949 m. Maskvoje išleistą trijų tomų I. F. Masanovo veikalą "Rusų rašytojų, mokslininkų ir visuomenės veikėjų žodynas". Pranešėjas apžvelgė lietuviškų slapyvardžių kartotekos rengimą, vadovaujant A. Ulpiui, talkininkus, padėjusius sudaryti slapyvardžių kartoteką. Į "Lietuviškųjų slapyvardžių" V tomą, kuriame yra apie 8 tūkst. slapyvardžių, iš A. Ulpio kartotekos pateko maždaug 3 tūkstančiai. Prelegentas padėkojo visiems prisidėjusiems prie slapyvardžių tomų pasirodymo. Labiausiai pasižymėjusiems darbuotojams buvo įteikti "Lietuviškųjų slapyvardžių" 5-ieji tomai. J. Mačiulis pasakė, kad būtų pravartu išleisti knygą apie A. Ulpį.

Konferencija baigėsi buvusių Lietuvos knygų rūmų darbuotojų prisiminimais bei bibliografą pažinojusių pasisakymais. Žiedūnė Zaveckienė prisiminė lietuviškų slapyvardžių kartotekos rengimo darbus, pasakojo apie jos įrašymą į kompiuterines laikmenas.

Arida Riaubienė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:19:22 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba