Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-19 nr. 2993

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Tautvyda Marcinkevičiūtė.
IŠ NAMŲ BIBLIOTEKOS
13
• TRUMPAI
• KITAS NUMERIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI5
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• NEPAKANTUMO APAŠTALAS10

DATOS 
• VILNIAUS IMBROGLIO, ARBA DUKRA APIE TĖVĄ1
• ANTANUI ULPIUI SKIRTA KONFERENCIJA

POEZIJA 
• MYKOLAS KARČIAUSKAS4

PROZA 
• Povilas Vaitkevičius.
KAČIŲ MOTINA
1

VERTIMAI 
• TONINO GUERRA
• CHARLES BUKOWSKI9

KNYGOS 
• Goda Lučiūnienė.
KOKS TAVO VARDAS TAMSOJE?
6
• Nerijus Brazauskas.
PLACEBIŠKOSIOS REALYBĖS SPĄSTUOSE
5
• IŠNARA1
• PRIEŠ IŠSKRENDANT TAU IR MAN12
• ATSPINDŽIAI
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Solveiga Daugirdaitė.
LYGIOSIOS TRUNKA AKIMIRKĄ? PRASILENKIMO VALANDA?
22

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
TIKROVĖ TOKIA, KOKIA YRA
1
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ ABĖCĖLĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• Virginija Vitkienė.
DAR DU ŽVILGSNIAI Į RYTUS
2

PAVELDAS 
• Jūratė Senvaitienė.
ŠILUVOS MADONA
1
• Regimanta Stankevičienė.
NAUJAS ŽVILGSNIS Į ŠILUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO BAZILIKOS STEBUKLINGOJO PAVEIKSLO ISTORIJĄ
1

MUZIKA 
• Tautvydas Bajarkevičius.
TARP NENUSTATYTŲ DAŽNIŲ
46
• Jolita Kiseliauskaitė.
FRANKFURTE – PASAULINĖ O.NARBUTAITĖS KŪRINIO PREMJERA
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Alminas.
JUODRAŠTINIS VOJARIZMAS
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DAVIDAS ELLIS: SPONTANIŠKAS KARTOGRAFAS IŠ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS10
• GARSO ZONA: RELOADED13

KRONIKA 
• MOTERYS IR VYRAI
• in memoriam.
VLADO BULAVO ATMINIMUI
 NEBYLIOJO KINO FESTIVALIS "TYLOS GARSAI"1

DE PROFUNDIS 
• SĄŽINĖS SEGMENTO DISLOKACIJA2
• Michał Komar.
LIMONADAS
3
• Feliksas Žertva.
EPIGRAMOS
5

KRONIKA

NEBYLIOJO KINO FESTIVALIS "TYLOS GARSAI"

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Pandoros skrynia" ("Lulu")

Balandžio 1–4 d. Vilniuje, "Lietuvos" ir "Skalvijos" kino teatruose, vyks nebyliojo kino festivalis "Tylos garsai". Nebylius vokiečių, rusų, italų, amerikiečių,ukrainiečių filmus "Lietuvoje" "gyvai" garsins svečias iš Vokietijos Alioscha Zimmermannas ir Lietuvos atlikėjai – Vladimiras Tarasovas, Neda, Gediminas Laurinavičius, Vytas Labutis, Šv. Kristoforo orkestro Styginių kvartetas bei kiti garsūs muzikantai. "Skalvijoje" bus galima pasižiūrėti nebylių filmų programą, lydimą didžėjų arba originalios garso takelyje įrašytos muzikos. Didelę nebyliojo kino garsinimo patirtį turintis svečias iš Vokietijos taip pat surengs seminarą Lietuvos muzikos akademijos studentams. Pastaraisiais metais Vokietijoje žymiems kūrėjams užsakomos naujos klasikinių filmų partitūros, rūpinamasi ne tik senų filmų, bet ir senųjų, specialiai parašytų partitūrų restauravimu. Todėl nenuostabu, kad prieš kelerius metus pirmieji Lietuvą Goethe’s instituto Vilniuje dėka pasiekę "gyvai" garsinti filmai taip pat buvo vokiški: F.W. Murnau "Faustas" ir "Saulėlydis", Fritzo Lango "Metropolis".

Festivalio programoje – garsiausi 3 dešimtmečio vokiečių filmai: Roberto Wiene’s "Daktaro Kaligario kabinetas" (1919), F.W. Murnau "Nosferatu" (1922) ir "Paskutinis žmogus" (1924), Fritzo Lango "Metropolis" (1927), W.F. Pabsto "Pandoros skrynia" (1929). Galima drąsiai tvirtinti, kad būtent jie bei tame pačiame dešimtmetyje sukurti Sergejaus Eizenšteino "Šarvuotis "Potiomkinas" (1925), Aleksandro Dovženkos "Žemė" (1927), Vsevolodo Pudovkino "Motina" (1926) ir "Čingischano palikuonis" (1927) nulėmė tolesnę kino raidą. "Šarvuotis "Potiomkinas", nepaisant jo aiškaus propagandinio pobūdžio, ne vieną dešimtmetį buvo laikomas svarbiausiu ir geriausiu visų laikų filmu, jo rusams pavydėjo net nacių propagandos ministras Goebbelsas. "Žemė" skelbė poetinio kino pergalę prieš realizmą, o "Čingischano palikuonis", ko gero, paskatino Vakarų kiną susidomėti Azijos egzotika, neatsitiktinai garsiajame Bernardo Bertolucci’o "Paskutiniame imperatoriuje" rasime ne vieną paslėptą Pudovkino filmo citatą. Charley’o Chaplino "Aukso karštligė" (1925) iki šiol kiekvienoje salėje sugeba sužadinti juoko bangas.

iliustracija
"Daktaro Kaligario kabinetas"

Apie kiekvieną šį filmą parašyta studijų, jie neišnyksta iš kino "apyvartos", nes jų vizualiosios ar montažo idėjos ir toliau naudojamos, transformuojamos, "perdirbamos" šių dienų kino. Todėl tas kinas gyvas, ir jam dar ilgai nebus lemta ilsėtis kino archyvuose. Pastaraisiais metais įvairiuose Europos kino festivaliuose susiklosčiusi nauja "gyvo" garsinimo tradicija tik dar labiau paskatino susidomėjimą senuoju kinu. Reikia džiaugtis, kad tai jau pagaliau pasiekė ir Lietuvą, o kad tai jau įdomu ir mūsų publikai, liudija pernai "gyvai" garsinto Dzigos Vertovo filmo "Žmogus su kino kamera" sėkmė.

Per visą kino istoriją gal tik vienos kino srovės reikšme niekas nedrįsta abejoti. Tai vokiečių kino ekspresionizmas. Jį pradėjo Roberto Wiene’s "Daktaro Kaligario kabinetas". Filmas sėmėsi idėjų ir iš XX a. pradžios vokiečių dailės, teatro, filosofijos, literatūros, teatro. Legendos sako, kad filmą žadėjo kurti Fritzas Langas, tačiau jis turėjo kitų įsipareigojimų, tad režisieriaus vietą atsitiktinai užėmė Wiene. Tačiau būtent jo sukurtas filmas ir tapo vieno svarbiausių kino judėjimų pradžia, nors iš pirmo žvilgsnio ekspresionistų išraiškos priemonės, ypač utriruota aktorių vaidyba bei grimas, pabrėžtinai tikrovę deformuojančios dekoracijos atrodo svetimos kino prigimčiai. Kita vertus, būtent ekspresionistai pavertė kadro apšvietimą, erdvės ir vaidybos stilizavimą viena pagrindinių kino išraiškos priemonių. Bematant tai buvo pavadinta "kaligarizmu", o šis terminas gyvas iki šiol. Tačiau svarbiausia, ko gero, buvo tai, kad kino ekspresionistai pirmą kartą kino istorijoje išdrįso parodyti pasaulį subjektyviai. "Daktaro Kaligario kabinete" pasaulis rodomas toks, kokį jį mato savo istoriją pasakojąs beprotis. Taip ekspresionistai tarsi paneigė teiginį, esą kino misija – objektyviai ir realistiškai atspindėti tikrovę.

iliustracija
"Metropolis"

Festivalį atidarysiantis F.W. Murnau filmas "Nosferatu" įdomus ir tuo, kad estetinius ekspresionizmo principus režisierius jau perkėlė į "natūrą". Pirmasis kino pasakojimas apie Transilvanijos vampyrą ir pats netruko tapti legenda, buvo net teigiama, kad Nosferatu filme suvaidino tikras vampyras, o ne aktorius Maxas Schreckas (ši istorija tapo prieš kelerius metus sukurto ir beveik visų Lietuvos televizijų rodyto amerikiečių filmo "Vampyro šešėlis" pagrindu). Iš Murnau filmo kilo siaubo filmų apie vampyrus tradicija, o Werneris Herzogas 1979 m. sukūrė jo perdirbinį, tikėdamasis, kad būtent "Nosferatu" padės vokiečių kinui rasti kelią iš aklavietės.

iliustracija
"Nosferatu"

Kino istorikai vis dar ginčijasi, kiek iš tikrųjų buvo tų "grynų" ekspresionistinių filmų, pavyzdžiui, britas Barry’s Saltas teigia, kad tik šeši, tačiau ir jis neneigia, kad ekspresionizmo elementai dominuoja vokiečių kine iki pat atsirandant garsui. Jų esama ir 1929 m. G.W.Pabsto sukurtame filme "Pandoros skrynia" ("Lulu"). Filmo pagrindu tapo Franko Wedekindo pjesė, sulaukusi daugybės perdirbinių ne tik kine, bet ir muzikoje ar literatūroje. Filmo herojė – lemtinga moteris (Louise Brooks), naikinanti kiekvieną savo kelyje sutiktą vyrą. Gal todėl analizuoti filmą itin mėgsta feministinės kritikos adeptės.

Įdomiausia, kad ekspresionizmo poetika nuolat atgimsta: būtent ji nulėmė 4-ojo dešimtmečio amerikiečių siaubo kino stilių, o 5-ajame dešimtmetyje prisidėjo prie amerikiečių film noir krypties atsiradimo. Po Antrojo pasaulinio karo ekspresionizmas atgimsta ir Europoje. Jo poetika būdinga vadinamosios lenkų poetinio kino mokyklos kūriniams, ypač ankstyviesiems Andrzejaus Wajdos filmams, ją mėgo prancūzų Naujosios bangos kūrėjai. Ekspresionizmas paveikė ir lietuvių režisierius: garsusis Raimondo Vabalo "Žingsnių naktį" kalinių šokis prie laužo iškart pažadina atmintyje ne tik "Kaligario…", bet ir "Nosferatu" atmosferą. Kino postmodernistai, ypač Timas Burtonas, taip pat ekspresionizmo poetiką laiko sava. Verta įsitikinti, ar taip yra iš tikrųjų.

Rengėjų informacija

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:19:09 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba