Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-19 nr. 2993

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Tautvyda Marcinkevičiūtė.
IŠ NAMŲ BIBLIOTEKOS
13
• TRUMPAI
• KITAS NUMERIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI5
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• NEPAKANTUMO APAŠTALAS10

DATOS 
• VILNIAUS IMBROGLIO, ARBA DUKRA APIE TĖVĄ1
• ANTANUI ULPIUI SKIRTA KONFERENCIJA

POEZIJA 
• MYKOLAS KARČIAUSKAS4

PROZA 
• Povilas Vaitkevičius.
KAČIŲ MOTINA
1

VERTIMAI 
• TONINO GUERRA
• CHARLES BUKOWSKI9

KNYGOS 
• Goda Lučiūnienė.
KOKS TAVO VARDAS TAMSOJE?
6
• Nerijus Brazauskas.
PLACEBIŠKOSIOS REALYBĖS SPĄSTUOSE
5
• IŠNARA1
• PRIEŠ IŠSKRENDANT TAU IR MAN12
• ATSPINDŽIAI
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Solveiga Daugirdaitė.
LYGIOSIOS TRUNKA AKIMIRKĄ? PRASILENKIMO VALANDA?
22

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
TIKROVĖ TOKIA, KOKIA YRA
1
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ ABĖCĖLĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• Virginija Vitkienė.
DAR DU ŽVILGSNIAI Į RYTUS
2

PAVELDAS 
• Jūratė Senvaitienė.
ŠILUVOS MADONA
1
• Regimanta Stankevičienė.
NAUJAS ŽVILGSNIS Į ŠILUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO BAZILIKOS STEBUKLINGOJO PAVEIKSLO ISTORIJĄ
1

MUZIKA 
• Tautvydas Bajarkevičius.
TARP NENUSTATYTŲ DAŽNIŲ
46
 Jolita Kiseliauskaitė.
FRANKFURTE – PASAULINĖ O.NARBUTAITĖS KŪRINIO PREMJERA
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Alminas.
JUODRAŠTINIS VOJARIZMAS
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DAVIDAS ELLIS: SPONTANIŠKAS KARTOGRAFAS IŠ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS10
• GARSO ZONA: RELOADED13

KRONIKA 
• MOTERYS IR VYRAI
• in memoriam.
VLADO BULAVO ATMINIMUI
• NEBYLIOJO KINO FESTIVALIS "TYLOS GARSAI"1

DE PROFUNDIS 
• SĄŽINĖS SEGMENTO DISLOKACIJA2
• Michał Komar.
LIMONADAS
3
• Feliksas Žertva.
EPIGRAMOS
5

MUZIKA

FRANKFURTE – PASAULINĖ O.NARBUTAITĖS KŪRINIO PREMJERA

Jolita Kiseliauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Onutė Narbutaitė (trečia iš dešinės) ir dirigentas Robertas Šervenikas (centre) po kūrinio premjeros
Autorės nuotrauka

Vokietijos–Lenkijos festivalis "Musikfesttage an der Oder" / "Dni muzyki nad Odrą" 2004-aisiais prasidėjo lietuviška muzika: atidarymo koncerte kovo 5 dieną prie pat ramiai tekančio Oderio esančioje Carlo Philppo Emanuelio Bacho koncertų salėje nuskambėjo Onutės Narbutaitės kūrinio "Tres Dei Matris Symphoniae" ("Trys Dievo Motinos Simfonijos") premjera.

Onutės Narbutaitės muziką Frankfurtas prie Oderio turėjo galimybę išgirsti dar 2000-aisiais, kai čia (taip pat ir Kotbuse) buvo atlikta jos oratorija "Centones meae urbi".Tada iš orkestro vadybininko kompozitorė gavo užsakymą parašyti naują skiautinį kitam miestui – Frankfurtui prie Oderio, kuriam 2003-iaisiais suėjo 750 metų.

"Tres Dei Matreis Symphoniae" dviem chorams ir simfoniniam orkestrui sudaro 3 didelės dalys: symphonia prima "Angelus Domini" ("Dievo Angelas"), symphonia secunda "Bethleem" ("Betliejus") ir symphonia tertia "Mater Dolorosa" ("Sopulingoji motina"). Kūrinys prasideda trumpa įžanga "Introitus", kurioje panaudotas "Giesmių Giesmės" fragmentas, ir pasibaigia "Oratio" ("Malda"), kurioje – Hildegard von Bingen tekstas (kūrinys parašytas lotynų kalba). Autorė remiasi tradiciniais "Ave Maria", "Gloria" bei "Stabat Mater" tekstais. Pristatydama savo kūrinį, ji teigia: "Tai nėra tradicinė oratorija, o greičiau simfonija, arba trys simfonijos, kuriose choras, nors ir ypač svarbus, tėra vienas iš balsų. Dažnai atitraukiama nuo tiesiogiai artikuliuojamo kanoninio teksto, daugiau instrumentais pasakojama, o tiksliau – išgyvenama istorija tampa asmeniškesnė, intymesnė, nors kartu – ir labiau apibendrinta. Būtent subjektyvus žvilgsnis ir santykis, o ne ritualinis žinomų tiesų pakartojimas buvo akstinas prisiliesti prie šių šimtmečiais reflektuojamų dalykų". Tai kompozitorei tarsi ir nenauja – ypač subtilūs ir suasmeninti religinių refleksijų srautai ar jų atšvaitai pastebimi ir oratorijoje. Kaip tik asmeniškumą Narbutaitė laiko svarbiausiu krikščionių religijos bruožu. Tris labai svarbius krikščioniškuosius momentus (apreiškimą, Atpirkėjo atėjimą ir kančią) kompozitorė atskleidžia per vieno žmogaus, o būtent – Mergelės Marijos prizmę.

Rašant "Simfonijas", kompozitorę įkvėpė įvairūs meno šaltiniai: literatūra, Šventojo Rašto tekstai, klasikinė bei senoji muzika, viduramžių dailė, tačiau konkrečios programos kūrinyje nėra, o ir iliustratyvumo autorė nesiekia. Ausdama savitos sandaros muzikinę draperiją, kompozitorė naudojosi jau tarsi ir atrastomis, išbandytomis, bet vėlgi naujai perpintomis ir suraizgytomis gijomis: tutti epizodus keičia solinių instrumentų melodijos (altinė ir mažoji fleita, tūba, trimitas, ypač raiškus violončelės solo antros dalies pabaigoje ir t.t.), daugiasluoksnes chorines "dėmes" – choralinės melodijos bei burdoninės kvintos, primenančios viduramžių organumą; ritmo mirgėjimą – vienbalsiai tęsiamos gloria ilgos gaidos, raiškias melodijas – pabiras maldos tarimas; repetityvinių nuotrupų, chromatinių bei laužytų melodijų, spalvingų mušamųjų instrumentų replikų kupinus ekspresyvius epizodus uždengia a la romantinės, tonalios tranquillo salelės. Per šį šviesos ir šešėlių žaismą, paklūstantį labai aiškiam asociacijų laukui (Apreiškimas–Gimimas–Nukryžiavimas), tarsi šviesos spindulys nuolat prasiskverbia tai aiškiai tęsiama, tai vėl į bendrą audinį panyranti ir vėl nelauktai išnyranti sol. Šia gaida (choro unisonas, tariant žodį "Maria") baigiama ir visa simfonija.

Pirmąją – šviesiąją apreiškimo – dalį pradeda altinės ir mažosios fleitų dialogas, tamsos ir šviesos sąveikos viena iš apraiškų. Antroji dalis – simfonijos lyrinis centras. Jau pačioje pradžioje išryškėja violončelių iniciatyva, kurią dalies pabaigoje vainikuoja violončelės solo atliekama tiesiog graži melodija. Svarbiais tembrinio kolorito spalvintojais tampa obojai (ypač tranquillo padalose), taip pat čelesta. Chorų partija šioje dalyje minimali, taigi visas muzikinės minties vystymas pavedamas orkestrui, o choras tampa vienu jo balsų. Trečioji dalis – skausmingoji, kur chorai tampa ypač svarbūs. Čia tarsi suaižėjusias nuo skausmo draperijas bei smuikų glissando aimanas kartkarčiais užkloja mažorinio septakordo skaidrios, lohengrinišku dieviškumu dvelkiančios klostės.

Jau pirmoje dalyje yra užfiksuojama visa tolesnė simfonijos muzikinė medžiaga (tiek melodinės slinktys, tiek harmoniniai dariniai). Tarsi teigiama, jog viskas prasidėjo būtent nuo apreiškimo – nuo šviesos, nuo žodžio. Pirmąją ir trečiąją dalis jungia ir pagrindinė didžioji simfonijos arka, arba tiltas. Tai dviejų orkestrinių epizodų sąšauka. Panašių arkų simfonijoje ir daugiau – jomis tiesiog išraizgyta "Betleem" dalies centrinė padala.

Simfonijoje svarbus simbolinis vyksmas. Štai kad ir tris kartus "Stabat Mater" dalyje pasikartojantys septyni tutti kirčiai, sujungti su septynių natų trombono motyvu, – tarsi Septynių skausmų perverta Dievo Motinos širdis, arba nuolat visas dalis persmelkiantis varpelių tilindžiavimas – pirmųjų Viešpaties šlovintojų piemenų signalas, vis raginantis pabusti stebuklui. Partitūros pradžioje nupieštas trikampis – Švč. Trejybės simbolis, įprasminantis ir visas tris dalis: linija žemyn – Apreiškimas, horizontaliai – Gimimas, aukštyn – Nukryžiavimas.

Štai tokia šviesogrąžos galingos jėgos kupina simfonija nuskambėjo Frankfurto koncertų salėje kovo 5-ąją. Ir sulaukė gausybės aplodismentų bei tokių pat šviesių entuziastingai palankių atsiliepimų. Šis koncertas, kaip teigia vokiečių kritikai, pradėjo festivalį "aukšta gaida". Lietuvių menininkai gavo naujų, pamaloninančių epitetų: "didi kompozitorė" Onutė Narbutaitė, "pasitikinčiai vadovaujantis" dirigentas Robertas Šervenikas, "žėrintis" "Aidijos" choras… Ir visi jie anaiptol neprasilenkė su tiesa.

Lanksčios bei subtilios interpretacijos reikalaujantis kūrinys intensyviai sklido iš dirigento kiekvieno mosto. Orkestras (Brandenburgische Staatsorchester Frankfurt) meniškai ir vaizdžiai atliko kompozitorės jam suteiktą ne tik pagrindinio dramaturgo, bet ir spalvintojo vaidmenį. Kūrinyje sumanyto masiškumo bei gelmių įspūdį kėlė Frankfurto didysis "Singakademie" choras (vadovas Rudolfas Tierschas). Vis dėlto pagrindinis chorinės kūrinio partijos krūvis teko kameriniam chorui "Aidija" (vadovas Romualdas Gražinis) – asmeniškajam simfonijos balsui.

Šį balsą vokiečių klausytojai galėjo išgirsti ir kitą dieną netoli Frankfurto esančio miestelio Frydensdorfo bažnytėlėje. Koncertas įėjo į to paties festivalio programą. Pilnoje klausytojų bažnyčioje "Aidija", pristatyta kaip būsimų jaunųjų europiečių choras, atliko įvairių epochų ir kraštų kompozitorių choro kūrinius: K. Vasiliauskaitės "Saulės giesmę" bei "Kyrie", M.K.Čiurlionio "Kyrie", A. Pärto "Magnificat", J. S. Bacho "Ariją", porą J. Brahmso choro dainų, K. V. Banaičio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, V. Augustino, B. Kutavičiaus, V. Bartulio kompozicijų ir kita. Nepaisant įtempto ruošimosi O. Narbutaitės kūriniui bei šiokio tokio kelionės nuovargio, choras sugebėjo pavergti klausytojus – bisui kviesdami, jie tiesiog trypė iš nekantrumo.

Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad "į Europą įsiliejame kultūros atžvilgiu kaip lygūs", jei tai neskambėtų taip banaliai ir nuvalkiotai. Visgi tai faktas, kurio jau neturėtų lydėti jokia nuostaba.

 

Skaitytojų vertinimai


7108. Ožys2004-03-26 01:47
Užduotis: suraskite nuotraukos centre Šerveniką. Nesugebantiems – bus liepta klausytis Narbutaitės kūrinio, nes visi po straipsnių kalbą dergiantys nežino ką reiškia "simfonija"...

7122. Romas2004-03-26 16:07
"konkrečios programos kūrinyje nėra, o ir iliustratyvumo autorė nesiekia" ir t. t .Ar tai nereiškia, kad remiamasi metodika jog kas yra blogai ,bet vis dėl to tai yra gerai. Vargšė recenzentė lieja kažko įtakojamą nuomonę.

7124. R2004-03-26 16:21
"Partitūros pradžioje nupieštas trikampis – Švč. Trejybės simbolis, įprasminantis ir visas tris dalis: linija žemyn – Apreiškimas, horizontaliai – Gimimas, aukštyn – Nukryžiavimas". Tai tik tu taip matai naivi mergele.... Tai vyrų tualeto ženklas, o jei apversi tai moterų - ženklas, O abu sudėjus, tai dar kitoks ženklas... Nereikia perdaug įsijausti į savo regėjimus, nes sukelia visai priešingą reaction..

52643. 41414 :-( 2009-04-27 17:08
41+841+984

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:19:02 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba