Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-19 nr. 2993

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Tautvyda Marcinkevičiūtė.
IŠ NAMŲ BIBLIOTEKOS
13
• TRUMPAI
• KITAS NUMERIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI5
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• NEPAKANTUMO APAŠTALAS10

DATOS 
• VILNIAUS IMBROGLIO, ARBA DUKRA APIE TĖVĄ1
• ANTANUI ULPIUI SKIRTA KONFERENCIJA

POEZIJA 
 MYKOLAS KARČIAUSKAS4

PROZA 
• Povilas Vaitkevičius.
KAČIŲ MOTINA
1

VERTIMAI 
• TONINO GUERRA
• CHARLES BUKOWSKI9

KNYGOS 
• Goda Lučiūnienė.
KOKS TAVO VARDAS TAMSOJE?
6
• Nerijus Brazauskas.
PLACEBIŠKOSIOS REALYBĖS SPĄSTUOSE
5
• IŠNARA1
• PRIEŠ IŠSKRENDANT TAU IR MAN12
• ATSPINDŽIAI
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Solveiga Daugirdaitė.
LYGIOSIOS TRUNKA AKIMIRKĄ? PRASILENKIMO VALANDA?
22

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
TIKROVĖ TOKIA, KOKIA YRA
1
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ ABĖCĖLĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• Virginija Vitkienė.
DAR DU ŽVILGSNIAI Į RYTUS
2

PAVELDAS 
• Jūratė Senvaitienė.
ŠILUVOS MADONA
1
• Regimanta Stankevičienė.
NAUJAS ŽVILGSNIS Į ŠILUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO BAZILIKOS STEBUKLINGOJO PAVEIKSLO ISTORIJĄ
1

MUZIKA 
• Tautvydas Bajarkevičius.
TARP NENUSTATYTŲ DAŽNIŲ
46
• Jolita Kiseliauskaitė.
FRANKFURTE – PASAULINĖ O.NARBUTAITĖS KŪRINIO PREMJERA
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Alminas.
JUODRAŠTINIS VOJARIZMAS
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DAVIDAS ELLIS: SPONTANIŠKAS KARTOGRAFAS IŠ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS10
• GARSO ZONA: RELOADED13

KRONIKA 
• MOTERYS IR VYRAI
• in memoriam.
VLADO BULAVO ATMINIMUI
• NEBYLIOJO KINO FESTIVALIS "TYLOS GARSAI"1

DE PROFUNDIS 
• SĄŽINĖS SEGMENTO DISLOKACIJA2
• Michał Komar.
LIMONADAS
3
• Feliksas Žertva.
EPIGRAMOS
5

POEZIJA

MYKOLAS KARČIAUSKAS

AŠ NEŠAUKIU TAUTOS

[skaityti komentarus]


A.Š.

1


užaugau paversmiuos
parlėvenuos žaliuos
vidurnakčiuos aisiuos
tuos sumolio keliuos

kol tėviškės šaukiuos
aklam tarmėj šviesu
žydėjimais šnekuos
nebūdamas esu

2


ir nešaukiu sraujų
patvinstančio vandens
tik užtariu krauju
artėjimą sraumens

šiaudų varpai užkims
atatvanuos tvanų
aš netikiu kad gims
karalius dovanų

3


gal sietuvos aptems
meldynai akmenės
kol sugrįžimą lems
gyva Svalios versmė

sugrįžus prie Lėvens
visa širdim jaučiu
šiugždėjimą akmens
pavirstančio žalčiu

4


eis dainiais ir išeis
vadžios vieni mazgai
lyg poteriai keliais
keiksnosis po langais

nutvilkytas dagiuos
prasitariu žeme –
nėr svylio dar rugiuos
nors joninės kieme

5


diena – akmuo srovėj
žiluoja pradalgiuos
savižeidė tarmėj
sužirgusiuos rugiuos

o nėr vertės tiktai
beprasmis jaudulys
ir dieviški daiktai
pabirę į šalis

6


išplaukijo kviečiai
prispėjo obuolių
galusodėj svečiai
iš vieškrančių tylių

šaukiu giedra širdim
pabuski kol teisi
po slenksčio atmintim
žėruojanti baisi

7


o nešaukiu tautos
dainuojanti graudi
atgims atsikartos
kaip nuostaba skaudi

kaip užgaidos būties
giliai po šaknimis
meldžiuos iš atminties
žolynų sakmėmis

8


rugelių pamalės
sumins kai mėnuo bals
iš sumainų žolės
ugnelė atsibels

mirgensis pataisuos
atožydis rudens
malūnkalnio gaisuos
ant virkščių išmalens

9


aš nešaukiu... krantais
einu lyg šalimais
kalbos įsiaustais
į nuometus dimais

tai šnabždesiai... krentu
tarmėn žolių tylių
dievulių ištremtų
iš nyčių spindulių

10


tai pamatai seni
iš prarastų raidžių
aš Siesarties slėny
lyg įsčiose budžiu

kol sankryžoj nakties
išauga apvyniai
tai mano netekties
ir žemės sakiniai

11


tikėjimas užstos
mane nuo esaties
aš nešaukiu tautos –
einu išpažinties

gimtinė priartės
grėsmė dermė žinia?
aš neturiu vertės
kol dar esu minia

12


už duno dūnojo
miglenenti srovė
už molėtunojo
atsiveria erdvė

malūnai akmenai
pro ašaras renčiu
kapuos atmenamai
su nesančiu švenčiu

13


garsai iš avilių
išmirusių speiguos
baltadvarių tylių
sudegusių languos

veidai lyg nuprausti
šaltom gailiom rasom
jurginai atausti
jaunamarčių kasom

14


tai tik pradžia kitam
gyvenimas – kapai
išteisintam kaltam
nutilindžiuos varpai

ar bus kas taps žodžiu
į kalbą pasibels
kol nežinau – žaidžiu
žydėjimą obels

15


bejausmis aptakus
upelėje skersnoj
miruolis išsakus
graudingoj nežinioj

visa gelmė išblės
kaip intapo vanduo
liks sietuvos sterblėj
apstėrstantis akmuo

16


vėl sėdžiu priešalčiuos
pakuršiuos ir mąstau
prie slenksčio prie varčios
savęs dar nematau

tarytum nebuvau
žolynų pratarmėj
kurią išdainavau
žydėjimų sakmėj

17


pavakariai kančios
nusvydinti jausmai
sukruvinti Šalčios
akla žėla geismai

galybė ar žaismė
tos katedros krantų
į sutemas tėkmės
su ąžuolais krentu

18


į sutemas krankliai
galuksnėm nukrypuos
tai siautulio akliai
kūrėjo paupiuos

benamiai nusiklaus
galūksnėmis toli
nuo skroblaus nuskroblaus
skrupotis nuošaly

19


aš nešaukiu verkiu
tikėdamas žudau
iš užmaršties tikiu
kaip rožinį vardau

pražydę vandenai
lyg priešų priversti
o varge varginai
varauti pilnaty

20


salovartės kapan
delčia dalgiu matau
vaiduoklis moja man
įsmeigęs peilį tau

virtuoliai plaukia vis
lyg bebrai užmušti
iš rėvų šaukiasi
bevalė pragaištis

21


užžėlę paupiai
iškapyti miškai
skrostom lyg papekliai
usnėjantys laukai

sravažolėm apaugs
ir mirtinai vilios
kas tėviškę pašauks
iš smegduobės gilios

22


aš nešaukiu tautos
kol dar esu minia
iš savo pakantos
išauganti žinia

tikėjimas užstos
mane nuo prapulties
aš nešaukiu tautos
einu išpažinties

23


pakimsė praverės
pakilumos sakmėj
žalčiu įsikerės
su įlingiais tėkmėj

žolynų žaliame
danguj kaip išausta
kolionijų žeme
kraujuojanti brasta

24


aš nešaukiu tautos
kaip grumstas gyvenu
prie buvusių kartos
prie būsimų namų

šaukiau jau po vencais
atsiliepė žolė
iš raišpelkių užeis
neliks nei patakės

25


vos pratartas sakmuo
aplieja lediniu
o atmestas akmuo
pavirsta kertiniu

sugels po dangumi
žolė tarmė giesmė
erškėčių ugnimi
žėruojanti prasmė

26


apsimetu žole
iš Skroblaus išrauta
takažole žalia
ant kiemo išdriaubta

ir kas dar praverės
užžėlusioj tėkmėj
koks diemedis tverės
iš įgimtos tvermės?

27


tulžim išpasakaus
gyvenimus visų
beprasmiškai laikaus
kraštelio debesų

ir ąžuolo žievė
šaunumui nepadės
kaip driaučius išdrevės
išdriaubs iš pavardės

28


laukai dar želmenuos
ir atsities žolė
dar skleisis dar plasnos
nuvėjus pakelė

gelmėn ar skauduvon
skrupsnojančių širdžių –
žavėjausi gyvom
o mirusias girdžiu

29


užaugau paversniuos
parlėvenuos žaliuos
vidurnakčiuos aisiuos
tuos sumolio keliuos

kol tėviškės šaukiuos
aklam tarmėj šviesu
žydėjimais šnekuos
nebūdamas esu
 

Skaitytojų vertinimai


6981. RIMVYDAS :-) 2004-03-22 01:19
VĖL GYVA, JAUDINANTI POETO KŪRYBA. VADINASI,DAR NEMIRĖ LIETUVIŠKOJI POEZIJA!

7054. septyni :-( 2004-03-24 01:49
flūdas >:(

7083. Realistas :-) 2004-03-24 17:23
Neblogai, tik gal per daug?

7101. hihitler2004-03-25 15:33
pasirodo, šiandienos poetai rimuoti dar moka, tik su skyrybos zenklais prasciau.malonu uzzelusiais paupiais pabraidyti, tai ne serelytes (ne)samones labirintais...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:18:59 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba