Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-03-19 nr. 2993

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Tautvyda Marcinkevičiūtė.
IŠ NAMŲ BIBLIOTEKOS
13
• TRUMPAI
• KITAS NUMERIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI5
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• NEPAKANTUMO APAŠTALAS10

DATOS 
• VILNIAUS IMBROGLIO, ARBA DUKRA APIE TĖVĄ1
• ANTANUI ULPIUI SKIRTA KONFERENCIJA

POEZIJA 
• MYKOLAS KARČIAUSKAS4

PROZA 
• Povilas Vaitkevičius.
KAČIŲ MOTINA
1

VERTIMAI 
• TONINO GUERRA
• CHARLES BUKOWSKI9

KNYGOS 
• Goda Lučiūnienė.
KOKS TAVO VARDAS TAMSOJE?
6
• Nerijus Brazauskas.
PLACEBIŠKOSIOS REALYBĖS SPĄSTUOSE
5
• IŠNARA1
• PRIEŠ IŠSKRENDANT TAU IR MAN12
• ATSPINDŽIAI
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Solveiga Daugirdaitė.
LYGIOSIOS TRUNKA AKIMIRKĄ? PRASILENKIMO VALANDA?
22

DAILĖ 
• Vika Ryžovaitė.
TIKROVĖ TOKIA, KOKIA YRA
1
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ ABĖCĖLĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• Virginija Vitkienė.
DAR DU ŽVILGSNIAI Į RYTUS
2

PAVELDAS 
 Jūratė Senvaitienė.
ŠILUVOS MADONA
1
• Regimanta Stankevičienė.
NAUJAS ŽVILGSNIS Į ŠILUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO BAZILIKOS STEBUKLINGOJO PAVEIKSLO ISTORIJĄ
1

MUZIKA 
• Tautvydas Bajarkevičius.
TARP NENUSTATYTŲ DAŽNIŲ
46
• Jolita Kiseliauskaitė.
FRANKFURTE – PASAULINĖ O.NARBUTAITĖS KŪRINIO PREMJERA
4

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Alminas.
JUODRAŠTINIS VOJARIZMAS
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DAVIDAS ELLIS: SPONTANIŠKAS KARTOGRAFAS IŠ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS10
• GARSO ZONA: RELOADED13

KRONIKA 
• MOTERYS IR VYRAI
• in memoriam.
VLADO BULAVO ATMINIMUI
• NEBYLIOJO KINO FESTIVALIS "TYLOS GARSAI"1

DE PROFUNDIS 
• SĄŽINĖS SEGMENTO DISLOKACIJA2
• Michał Komar.
LIMONADAS
3
• Feliksas Žertva.
EPIGRAMOS
5

PAVELDAS

ŠILUVOS MADONA

Tyrimai ir restauravimas

Jūratė Senvaitienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Paveikslas prieš restauravimą

2003 m. balandžio mėnesį Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre baigtas restauruoti Šiluvos švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikos altoriaus paveikslas "Dievo Motina su Kūdikiu". Nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko drobėje tapytą paveikslą puošia sidabro aptaisai, 1674 m. sukurti Karaliaučiaus auksakalio L. Hofmano. Malonėmis pagarsėjusi Šiluvos Madona – vienas iš penkių šiuo metu Lietuvoje esančių popiežiaus karūnomis apdovanotų šventųjų Mergelės Marijos paveikslų – buvo iškilmingai vainikuota 1786 m. rugsėjo 8 dieną.

Šio kūrinio tyrimai, konservavimas ir restauravimas, pareikalavę ypatingo susikaupimo, kruopštumo, žinių bei profesinės nuojautos, glaudaus ir darnaus įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo, truko pusantrų metų.

Į restauravimo centrą paveikslas buvo atvežtas 2001-ųjų rudenį. Nuėmus aptaisus ir apžiūrėjus kūrinį, restauravimo specialistams neliko abejonių, kad paveikslas yra buvęs ne kartą atnaujintas, restauruotas, ir, deja, ne visada profesionaliai. Anksčiau restauruojant figūros ar net visas paveikslas būdavo atnaujinami ir "pagražinami", patamsėjusią, aprūkusią autentišką tapybą uždažant šviesesniais dažais, paryškinant drabužių klostes, užtapant angelų galvutes, debesis, naujai perdažant paveikslo foną. Labiausiai pertapyti ir pakeisti Madonos ir Kūdikio veidai. Grubūs užtapymai ir uždažymai ypač suardė dailininko, tapiusio Dievo Motiną su Kūdikiu, viziją ir sumanymą: dabar iš paveikslo keistomis akimis žvelgė nebejauna, pavargusi, kiek piktoka moteris, laikanti vaikelį... Be to, paveiksle buvo matomos ir laiko žymės: visame paveikslo plote daugybė mažesnių ir didesnių tapybos įbrėžimų, nutrynimų, įspaudimų, ištrupėjimų, nelygumų, skylučių. Tapyba buvo suskeldėjusi didelėmis krakeliūromis, storas lako sluoksnis labai nešvarus, patamsėjęs, kai kur pabalęs.

Marijos ir Kūdikio figūras dengiantys sidabriniai aptaisai sukurti iš atskirų lakštų kalinėjimo ir graviravimo technikomis. Prieš restauravimą į akis krito klaidingai sumontuotas Madonos rūbas, ne visai tiksliai suderinti kiti aptaisų lakštai ir dėl to daugelyje vietų atsiradusios didelės deformacijos. Ypač smarkiai buvo pažeistos Madonos ir Kūdikio aureolės bei karūnos: aplaužyti ir sulankstyti spinduliai, išlikusi tik dalis karūnas puošusių spalvoto stiklo akučių. Visose aptaisų dalyse buvo daugybė deformuotų, aplankstytų vietų, reljefų įgilinimuose – subraižymų. Lakštų pakraščiai buvo daug kur giliai įtrūkę, ištrupėję ir skylėti nuo tvirtinimo vinimis. Metalas patamsėjęs, kai kur parusvėjęs, pajuodavęs ir dėmėtas.

Prieš restauruojant paveikslą buvo atlikti išsamūs technologiniai tyrimai, kurių rezultatai padėjo tiksliau nustatyti restauravimo ir konservavimo darbų strategiją bei programą, atsakyti į klausimus, susijusius su kūrinio autentiškumu.

Atlikus fizikinius, cheminius ir biologinius tyrimus, įvertinta kūrinio būklė, nustatyta tapybos technologija ir medžiagos, aptaiso metalų lydinių sudėtis ir karūnas puošiančios akutės, išryškinti kompozicijos pakeitimai, vėlesni užtapymai, ištirtos ankstesnių restauravimų metu naudotos medžiagos. Vėliau, jau valant užtapymus bei ploninant laką, atsirado galimybė atlikti papildomus tyrimus ir gauti naujos, tikslesnės trūkstamos informacijos apie autentišką tapybą.

Tyrimų rezultatai parodė, kad paveikslas tapytas ant įklijintos drobės, susiūtos iš penkių gabalų. Paveikslo gruntas dviejų sluoksnių: apatinis – rudai raudonos, viršutinis – rudos spalvos. Grunte rasta daug aliejaus, švino baltojo pigmento, raudonosios ir rudosios ochros, maži kiekiai juodo pigmento bei raudono kristalinio cinoberio. Dažų sluoksnio rišiklis - džiūstantys aliejai, taip pat identifikuoti švino baltojo, cinoberio ir smaltos pigmentai.

Technologiniai tyrimai bei užtapymų pasluoksnė analizė parodė, kad paveikslas buvo atnaujintas, taisytas ir restauruotas bent penkis kartus. Tyrimas rentgeno spinduliais išryškino naudotų drobių nevienalaikiškumą – apatinė 20–25 cm pločio drobės juosta prisiūta daug vėliau. Ši tankesnė negu autorinė drobė gruntuota vienasluoksniu šviesiai rudos spalvos gruntu, kuriame rasta kreidos, švino baltojo, ochros ir juodojo augalinio pigmento mišinys, grunto rišiklis – gyvūninės kilmės klijai.

Paskutinįkart restauruojant (1957 m.), "Dievo Motinos su Kūdikiu" paveikslas buvo dubliuotas ant naujos drobės ir ištemptas ant senojo medinio skydo. Dubliuojant atkurtas paveikslo formatas viršutinėje dalyje, kuri buvo gana smarkiai nukentėjusi. Tapybos ištrupėjimų vietose uždėtas gruntas, kurio rišiklis – gyvūninės kilmės klijai, užpildas – kreida ir cinko baltasis pigmentas. Šio restauravimo metu paveikslo aptaisai buvo sumontuoti ant atskiro audiniu aptraukto faneros lakšto ir pritvirtinti prie medinio skydo.

iliustracija
Restauruojamo paveikslo fragmentas
Dariaus Rudzinsko nuotraukos

Tiek šio paskutiniojo, tiek ankstesnių restauravimų ir taisymų metu paveikslas buvo pertapytas, tačiau kompozicija iš esmės nekeista. Tapybos ir grunto sluoksnių rentgenografiniame vaizde matomi autentiškų dažų ir grunto sluoksnių ištrupėjimai, sutrūkinėjimai, ankstesni restauravimai ir pertapymai. Rentgenografinis tyrimas rodo, kad pertapytos Kūdikio rankos, aureolė, vainiko apie Marijos galvą žvaigždės, ypač pakeista Marijos ir Kūdikio veido tapyba bei Marijos galvos apdangalo forma, paryškintos Marijos ir Kūdikio drabužių klostės. Tyrimai UV spinduliais ir IR spektrinė analizė rodo, kad tapyba po restauravimo buvo užlakuota damaros laku.

Pagal tyrimų duomenis buvo paruošta restauravimo darbų programa. Nuėmus paveikslą nuo lentų skydo, pirmiausia sutvirtintas dažų sluoksnis ir išlygintos krakeliūros. Užtaisyti drobės įplyšimai, ištiesintos užlankos. Paveikslas ištemptas ant naujo porėmio. Remiantis rentgenogramomis, nuotraukomis, padarytomis UV ir IR spinduliuose, taip pat tapybos skerspjūvio pavyzdėlių tyrimais ir stratigrafiniais aprašymais, pradėti pasluoksniui šalinti ankstesnių paveikslo tvarkymų ir restauravimų metu atsiradę užtapymai ir pataisymai. Šis restauravimo procesas pasirodė daug sudėtingesnis, negu galėjo prognozuoti restauravimo specialistai ir tyrėjai. Daugelyje vietų dažų ir grunto ištrupėjimai buvo užtaisyti vašku ar vaško ir natūralios dervos mišiniu, pertapymai ir pataisymai atlikti aliejiniais dažais, kurie buvo labai kieti, trapūs, netirpstantys organiniuose tirpikliuose. Tokių medžiagų pašalinimas yra ilgas, ypač sudėtingas ir sunkus darbas, kuris turi būti atliktas nepažeidžiant autentiškos tapybos. Šį restauravimo etapą sunkino tai, kad ištrupėję buvo ne tik autoriniai, bet ir vėlesnių užtapymų dažų ir grunto sluoksniai. Todėl kiekviename restauruojamame tapybos lopinėlyje teko identifikuoti ir atskirti įvairiems laikotarpiams priklausančius dažų sluoksnius, išsaugant seniausią, vertingiausią paveikslo autoriaus potėpiams priklausantį tapybos sluoksnį. Didžiausių pastangų, atsargumo ir susikaupimo reikėjo šalinant grubius daugiasluoksnius Madonos veido užtapymus, atidengiant grakščias veido ir kaklo linijas, išraiškingas akis, lūpas, autentišką skruostų rausvumą. Tačiau šis ilgas ir kruopštus, reikalaujantis didelio susikaupimo ir atsidavimo darbas pasiteisino: matome talentingo dailininko nutapytus Madonos ir Kūdikio švelnių bruožų veidus, sklidinus giedros nuotaikos ir ramybės. Autentiški dažų sluoksniai atidengti visame paveikslo plote: Madonos ir Kūdikio figūrose, paveikslo fone.

Restauruojant paveikslo aptaisus, visuose lakštuose ištiesintos deformacijos, užtaisyti įtrūkimai, išlieti iš sidabro trūkstami spindulių ir žvaigždučių fragmentai, trūkstamos tvirtinimo rozetės, pagaminti lizdai juvelyriniams puošybiniams akmenims. Aptaisų metalas nuvalytas ir konservuotas. Paveikslo technologinius tyrimus, konservavimo ir restauravimo darbus stebėjo ir vertino Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Kultūros vertybių apsaugos departamento restauravimo taryba, vadovaujama menotyrininkės Dalios Krūminienės, ir Lietuvos dailės muziejaus restauravimo taryba, vadovaujama šio muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio. Paveikslą restauravo Janina Bilotienė, aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė. Paveikslo aptaisus restauravo Eugenija Juknienė, aukščiausios kategorijos metalo restauratorė, Birutė Kaupienė, pirmos kategorijos metalo restauratorė, Rimvydas Derkintis, antros kategorijos metalo restauratorius, Darius Varnas, pirmos kategorijos meninių baldų restauratorius, ir Arūnas Baublys, antros kategorijos meninių baldų restauratorius. Technologinius tyrimus atliko Janina Lukšėnienė, restauravimo technologijos ekspertė, restauravimo technologai Dalia Panavaitė, Jurga Bagdzevičienė, Rapolas Vedrickas, Irena Bubinienė. Puošybinius akmenis identifikavo Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas, brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišmantas.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
5:18:57 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba