Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-09 nr. 3099

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Artūras Valionis.
PAVASARIO IŠŠAUKIMAS
43
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jaroslavas Melnikas.
RAŠYTOJAS IR BARMENĖS: MANIFESTAS
32
• Stasys Stacevičius.
KAIP SAPNAS JOTVOJ
4

LITERATŪRA 
• Algimantas Bučys.
SENOVĖS ŽYDŲ IR BOLŠEVIKŲ "RAŠTAI" H.KUNČIAUS TEKSTE
10
• ILGIAUSIŲ METŲ!

LM PAŠTAS 
• POETIŠKOS JULIAUS KAUPO PASAKOS APIE KAUNĄ2

POKALBIAI 
• DIEVAS UŽSIĖMĘS17

KNYGOS 
• KOLEKCININKŲ KOLEKCININKĖ3
• O KAS PO TO?45
• LINKSMAM BŪTI YRA SUNKIAUSIA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Rima Povilionienė.
KONSTRUKTYVUS CHOPINAS IR ROMANTIŠKAS HINDEMITH’AS

DAILĖ 
• KALBĖTA APIE IŠEIVIŲ NUOPELNUS LIETUVOS KULTŪRAI2
• Jurgita Ludavičienė.
ATVAIZDAI, ATSPINDŽIAI
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
GAL NUSUKIME LĖLYYYTEI SPRANDĄ?!
1

ŠOKIS 
• Eglė Kačkutė.
APIE ŠIUOLAIKINĮ ŠOKĮ KITUR
1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
PLENERAS, SUJUNGĘS KALININGRADO IR KLAIPĖDOS MENININKUS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS20

PROZA 
• Stanislovas Abromavičius.
Į NEŽINIĄ
3

VERTIMAI 
• Dorota Masłowska.
LENKŲ IR RUSŲ KARAS SU BALTA-RAUDONA VĖLIAVA
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Tomas Marcinkevičius.
KORESPONDENCIJA/ STRAIPSNIS/ KOMENTARAS ETC. DEBILINIMAS
5

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
APIE ROMANTINĘ PASAULĖJAUTĄ IR JOS KRITIKĄ M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJOJE
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Rasa Kriščiūnaitė.
MITU – V INTERNACIONALINIS UNIVERSITETŲ TEATRŲ FESTIVALIS GRANADOJE
• Marija Dautartaitė.
KAI MENAS TAMPA KONSERVŲ DĖŽUTĖS VAIDUOKLIU
3

KRONIKA 
• TIKĖTI AR NETIKĖTI1
• Iš KUR MERGAITEI TIEK DRĄSOS?21
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA
• DALIA TAMULEVIČIŪTĖ 1940.IX.30–2006.VI.11
• ALYTAUS TEATRO PREMJERA

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA Į PLAČIĄJĄ KOALICIJĄ NEIS3
• Irena Rimkevičienė.
ODĖ ŠUNIUI, MIGRAVUSIAM IŠ BŪDOS Į MIESTĄ
• LABA DIENA4
• MALONIAI ATSAKOME CASTOR&POLLUX, "ŠIAURĖS ATĖNUOSE" (NR. 20, 2006.V.27) BYLOJUSIEMS APIE KULTŪRINĘ SPAUDĄ18

AKTYVIOS JUNGTYS

KORESPONDENCIJA/ STRAIPSNIS/ KOMENTARAS ETC. DEBILINIMAS

Tomas Marcinkevičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Dariaus Jurevičiaus nuotrauka

Lietuvoje ne pirmi metai vyksta aktyvus žmonių debilinimo procesas, pastebimas plika akimi. Nekalbu apie politikus, palikime šią temą marazmatiškoms troleibusų bobutėms. Procesas, apie kurį kalbu, tikriausiai net pavojingesnis nei melo žaidimai politikoje, mat ypač veikia jaunus žmones.

Tas procesas – ryškus populiariausių pramoginės informacijos kanalų teikiamos produkcijos šablonizavimas. Vis dažniau televizija, popmuzika, laikraščiai ir literatūra (!) (apie juos nekalbėsime) atrodo lyg deus et machina, ant vieno kurpaliaus užtemptos jausenos. Šis procesas ypač ryškus lyginant 2006-uosius su 1996-aisiais, kai dabartiniai jauni verslininkai ir viršininkai dar dėvėjo flanelinius marškinius.

Pradėkime nuo televizijos. Ant šios masinės informacijos priemonės dažnai kariami visi šunys. Antra vertus, ant palinkusio karklo juos karti patogiau.

Peržvelkime dabartinio televizijos mylėtojo (ko gero, tikrąja to žodžio prasme) dieną. Jis kuo toliau, tuo giliau įtraukiamas, paverčiamas amerikiečių sugalvotu tipažu "couch potato". Šis terminas skirtas dažniausiai žemesniųjų visuomenės sluoksnių konservatyvių pažiūrų piliečiams, aštuonias valandas per parą miegantiems, aštuonias dirbantiems, o likusias aštuonias – spoksantiems į žydrąjį ekraną. Kartais proporcijos net baisesnės – TV okupuoja ir tas gyvenimui skirtas valandas.

Diena prasideda nuo ryto. Kadaise smagia tradicija buvusios ryto informacinės laidos dingusios. Vienintelė likusi – "Labas rytas" (LRT). Ir ačiū Dievui, antraip nemėgstantys animacijos, pokalbių šou ir muilo operų žiūrovai liktų be rytinės "dozės". Kitų televizijų pasiteisinimas – reitingai. Laidų kartojimai sulaukia ne ką mažesnės auditorijos nei ryto informacija, o kainuoja pigiau. Mygtuką paspausti – tai ne trijų valandų laidą tiesioginiame eteryje sukurti. Antra vertus, judančių paveikslėlių generolai pernelyg greitai kapituliuoja.

Kol tėveliai darbuose, jų atžalos gali atsipalaiduoti moderniosios animacijos glėby. Tipiškas komercinių televizijų filmukas – didžiaakiai raumeningi japonai, talžantys vienas kitą arba žaidžiantys kortomis. Sutapimas ar ne, panašių kortų galima nusipirkti kioskuose prie mokyklų už pietų pinigus. Didžiaakiams padeda ne ką mažesnių akių ir kitų kūno proporcijų keistai nevaikiškos nimfos seksualia apranga, vilnijančiais plaukais...

Aišku, ne viskas vien juoda (ar geltona) animacijoje. Kadaise (sic!) TV3 rodė kultinius "Simpsonus", o vėlai naktimis – ir juodojo humoro fejerverką "Pietų parką". Daug įdomių "Cartoon Network" filmukų buvo rodyta LNK, o BTV turėjo "Raugintų kopūstų miestelį". LTV gali jaustis dar daugiau nusipelniusi – senoji animacija, mokomoji animacija... Kad ir kaip būtų keista, mano mažasis broliukas visada laukia šeštos valandos vakaro. Nacionalinis transliuotojas tada rodo geriausias lenkiškas tradicijas išlaikiusį mielą filmuką "Rekso nuotykiai". Verta susimąstyti, ko iš tikrųjų nori jaunoji auditorija, ar ne?

Vakaro "prime time" programa – tiesiog mėšlo krūva, kurioje karts nuo karto blyksteli pamestas auksinis dantis. Buvusi "Rimtoji" publicistika nepastebimai tapo panaši į gyvenimo būdo žurnalus bei būrėjų salonų reklamas. Žiniasklaida, matyt, niekad neskaičiusi apie valdžių padalinimo principą, staiga pajuto turinti teisę drausminti, teisti, bausti... Ir tuo girtis.

Išskyrus žinių laidas, kone visos laidos, nors ir naujos kas sezoną, vienodėja. Greitai nebeskirsime "Vakaro su Marijonu" nuo "Moterų laimės". Teks stebėti, ar dygsta vedėjui barzda...

Matyt, tai susiję su prodiusavimo Lietuvoje pakilimu. O prodiuseris, žinia, toks žmogus, kuris daro pinigus. Tad, kaip geras verslininkas, jis randa sėkmingą, – pinigus nešančią, – formulę ir jos nepaleidžia. Ne tik nepaleidžia, bet ir stengiasi kuo mažiau nukrypti nuo jau buvusių sėkmingų projektų. Ypač pastebima šių laikų liga – realybės šou. Pavadinimai keičiasi, tuštybė lieka.

iliustracija

Gerai, palikime šventąją televiziją ramybėje. Nes, anot poeto Justino Marcinkevičiaus, "Nustojau keikti televiziją. Supratau – šunys loja, o karavanas eina..."

Dainininkas Andrius Mamontovas kartą puikiai nusakė skirtumą tarp popmuzikos ir "popso". "Popmuzika – populiari muzika. "Popsas" – tai, kas daroma vien dėl pinigų, neatsižvelgiant į meninę vertę". Deja, Lietuvoje ne tik popmuzika, bet ir kitų stilių muziką vis labiau gožia tikras "popsas".

Pažvelkime į praeitį. 1996-ieji. Grupės "Fojė", "Sel", dar gyvuoja "Antis", "Bix", sunkesnę muziką groja Vilniaus kiemų vaikai "Žas", didžiausias "popsas" – "Dinamika". Prastai folk stiliaus (jei tuo neįžeisiu folk stiliaus) muzikai palikta aiški niša – sveikinimų koncertai. Kad nelįstų, kur nereikia. Leidžiamas tuo metu muzikinis žurnalas "Ausis"...

2005-ieji. Muzikinė spauda Lietuvoje? "Muzikos barai". Su visa pagarba leidėjams turime pripažinti, kad tiražai nėra stulbinantys, o jaunimo auditorija... Na, nebent konservatorijų studentai. Ir tie patys ne be dėstytojų paliepimo.

Prasti Suopio ir Rambyno stiliaus atlikėjai užkariauja Lietuvą. Laimi "Nacionalinę muzikos lygą" ir pavergia jaunuosius klausytojus.

Grupės, nesiekiančios net "Dinamikos", kad ir kokia ji būtų buvusi prasta, lygio, skina laurus. O tikslinis klausytojas vis jaunėja ir jaunėja, tuoj pagrindinis albumų pirkėjas bus aštuonmetis arba darželinukas. Čia pakanka parodyti hormonų kamuojamiems paaugliams (beje, jie irgi vis jaunėja) šlaunį arba spenelį ir – rožinė grupė skina platininius diskus.

Priežastys? Tos pačios kaip ir televizijos – debilėjimas.

Aišku, alternatyvūs judėjimai buvo, yra ir bus. Kaip visada, kai subujoja pozicija, atsigauna ir opozicija. Atsirado iš ko šaipytis. Taip ir atsiranda tokie tekstai kaip "Broliai šaunuoliai/ Viskas normaliai" ("G&G Sindikatas"), "Radijas – tai tavo fasonas" ("Sportas") ar "Šitą dainą man parašė prodiuseris" ("Requiem"). Renesansu įsitikinau pats – teko būti keliuose alternatyvesnės muzikos koncertuose. Salės lūžo ne tik Vilniuje. Paklausa yra, konstatuotų ekonomistas.

Pabūkime arnais klivečkom ir sukurpkime sąmokslo teoriją. Kas galėtų paneigti, kad vienodinimas bei kokybės prastėjimas nėra netyčinis?

Taip, šio proceso pradžia – savaiminė. Manau, tai gali būti siejama su entuziazmu, ypač jaunimo auditorijos. Žmonės, dar gyvenę TSRS, tegul ir vaikystėje, negalėjo nepasinaudoti gaivaus oro gūsio atneštomis galimybėmis. Daugybė naujų muzikos stilių, žodžio laisvė, staiga išdygusios technologijos, – tai aplinkybės, kurios jaunus maištininkus ištraukė iš rūsių.

Vėliau, vis dar kylant ekonomikai, entuziazmas blėso. Kažkas pastebėjo, kad vienos srovės propagavimas yra pelningesnis nei alternatyvos ieškojimas. Buvę net alternatyvūs dainininkai staiga atsivertė į vadybininkus, šie – į prodiuserius. Prisiminkime kad ir brolių Bendžių kažkada gyvavusią humoristinę muzikos grupę "Trumpas sujungimas". Pinigėlis yra pinigėlis.

Dabar tai, panašu, tampa planinga. Žmonės, kadaise gyvenę planinėje ekonomikoje, imasi kurti planinį pramogų verslą. Kam ieškoti naujų talentų, įdomesnių idėjų, jei gali paimti seną, bet patvarią šliurę, apsukti kitu galu ir įkišti kaip odinį batą? O pirkėjas, klausytojas ar žiūrovas – baisiausia – po truputį ima priprasti prie tų senų šliurių. Lyg G. Orvelo romano herojus brolis, jis pamiršta turėtas teises ir laisves. Paima jam kišamą mėšlą, kaip Dievo maną, ir kiša burnon.

_________________

Puslapį parengė L.K.

 

Skaitytojų vertinimai


28257. nuo kada2006-06-13 13:03
nuo kada SEL iš gaidžių lygio išlipo? :)

28258. ei ei ei :-( 2006-06-13 13:40
autoriau, saugokis, kad tau anksčiau laiko neišdygtų barzda ir snobiškieji pilki akinukai ant nosies. beje, Suopiai labai džiugina savo "Valia, gde ty propadala", ir nereikia čia be reikalo varyti ant visų, kurie nepanašūs į jaunąjį Mamontovą. O jeigu dar paprasčiau - IŠJUNK TELEVIZORIU...pagaliau

28425. Ignas2006-06-17 04:37
Nežiūrim mes TV. Mėginam skaityti. Bet kaip gaila, kad atseit `kultūrinis rimtas` savaitraštis tuos pačius makaronus kabina. Tik su kitu padažu. Viskas žinoma ir supranta, vėl patiekta, suvirškinta ir išmesta. Na galima pateisinti, kad čia jaunimo kampelis ir kritilės-konstruktyvios apžvalgos pasauliniame kontekste tikėtis neverta :(

30228. What2006-07-30 16:37
Teisingai. Jei nėra gerai-nereikia visai. Nematau tokių genealių kaip Andrius Mamontovas Foje.. Kitų tokių niekad nebus.

47070. Shlamshtas :-( 2008-05-29 14:25
nesuprantu kaip zhemai gali kristi lietuvos muzikine kultura,na shiuo metu atrodo ji lyg ir pradeda gereti... kaip buvau mazha buvo labai geros pop muzikos ir zhodzhiuose yra kazhkokios prasmes.. pavizdzhiui grupe Karalishka erdve shlamshto niekada nekure,nors ten pop muzika... kodel dabar geros grupes slepiasi rusiuose?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:18:13 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba