Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-09 nr. 3099

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Artūras Valionis.
PAVASARIO IŠŠAUKIMAS
43
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jaroslavas Melnikas.
RAŠYTOJAS IR BARMENĖS: MANIFESTAS
32
 Stasys Stacevičius.
KAIP SAPNAS JOTVOJ
4

LITERATŪRA 
• Algimantas Bučys.
SENOVĖS ŽYDŲ IR BOLŠEVIKŲ "RAŠTAI" H.KUNČIAUS TEKSTE
10
• ILGIAUSIŲ METŲ!

LM PAŠTAS 
• POETIŠKOS JULIAUS KAUPO PASAKOS APIE KAUNĄ2

POKALBIAI 
• DIEVAS UŽSIĖMĘS17

KNYGOS 
• KOLEKCININKŲ KOLEKCININKĖ3
• O KAS PO TO?45
• LINKSMAM BŪTI YRA SUNKIAUSIA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Rima Povilionienė.
KONSTRUKTYVUS CHOPINAS IR ROMANTIŠKAS HINDEMITH’AS

DAILĖ 
• KALBĖTA APIE IŠEIVIŲ NUOPELNUS LIETUVOS KULTŪRAI2
• Jurgita Ludavičienė.
ATVAIZDAI, ATSPINDŽIAI
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
GAL NUSUKIME LĖLYYYTEI SPRANDĄ?!
1

ŠOKIS 
• Eglė Kačkutė.
APIE ŠIUOLAIKINĮ ŠOKĮ KITUR
1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
PLENERAS, SUJUNGĘS KALININGRADO IR KLAIPĖDOS MENININKUS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS20

PROZA 
• Stanislovas Abromavičius.
Į NEŽINIĄ
3

VERTIMAI 
• Dorota Masłowska.
LENKŲ IR RUSŲ KARAS SU BALTA-RAUDONA VĖLIAVA
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Marcinkevičius.
KORESPONDENCIJA/ STRAIPSNIS/ KOMENTARAS ETC. DEBILINIMAS
5

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
APIE ROMANTINĘ PASAULĖJAUTĄ IR JOS KRITIKĄ M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJOJE
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Rasa Kriščiūnaitė.
MITU – V INTERNACIONALINIS UNIVERSITETŲ TEATRŲ FESTIVALIS GRANADOJE
• Marija Dautartaitė.
KAI MENAS TAMPA KONSERVŲ DĖŽUTĖS VAIDUOKLIU
3

KRONIKA 
• TIKĖTI AR NETIKĖTI1
• Iš KUR MERGAITEI TIEK DRĄSOS?21
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA
• DALIA TAMULEVIČIŪTĖ 1940.IX.30–2006.VI.11
• ALYTAUS TEATRO PREMJERA

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA Į PLAČIĄJĄ KOALICIJĄ NEIS3
• Irena Rimkevičienė.
ODĖ ŠUNIUI, MIGRAVUSIAM IŠ BŪDOS Į MIESTĄ
• LABA DIENA4
• MALONIAI ATSAKOME CASTOR&POLLUX, "ŠIAURĖS ATĖNUOSE" (NR. 20, 2006.V.27) BYLOJUSIEMS APIE KULTŪRINĘ SPAUDĄ18

AKTUALIJOS

KAIP SAPNAS JOTVOJ

Stasys Stacevičius

[skaityti komentarus]

Lazdijų viešoji biblioteka, prasidedant Poezijos pavasariui, gegužės 18 d. vidudienį buvo pilna "Jotvingio" narių (taip vadinasi šio rajono literatų klubas), kurie įdėmiai klausėsi atvykėlių, daug klausinėjo ir siūlė ne tik poezijos... Jau veždamiesi du lazdijiečių kūrybos almanachus, sustojome pasienio kontrolės poste, kur lietuvių bei lenkų pasieniečiai, tarę, jog poezija nėra kontrabanda, į Lenkiją praleido poetų grupės vadą Petrą Panavą, poetinės terapijos žinovę kaunietę Jūratę Sučylaitę, verlibro meistrą ir bardą kaunietį Edmundą Janušaitį bei šių eilučių autorių. Sparčiai ir profesionaliai pro žydinčius kalnelius LRS vairuotojas Arvydas automobiliu mus nuskraidino į Punską, kur savo namuos mus pasitiko Lenkijos lietuvių poetas bei fotomenininkas Sigitas Birgelis ir tuoj mums įteikė po krepšį dovanų, o tame krepšy buvo nemažai poezijos ir Punsko "Aušros" leidyklos išleistas naujutėlis S. Birgelio meninės fotgrafijos albumas "Jotvos pakrašty" su šio krašto gamtovaizdžiais, piliakalniais ir šventovėmis.

Pavakary Šilainėje netoli Punsko patekome į atstatomą, tiksliau – į statomą jotvingių pilį, kur jau suręstoj pilies sargybinėj verslininkas bei pilies valdovas Petras Lukaševičius mums siūlė pasistiprinti senoviškais patiekalais, nes esą laukia dainingos apeigos ir kova.

Netrukus suliepsnojo poezijos aukuras, šalia kurio budėjo ugniagesiai su raudonom mašinom, suskambėjo "Sakmė apie Jotvingius", o paskui – Punsko "Puniukų" kapelos koncertas, ir gausiame būryje jaunimo bei senimo pajutome, jog reikia skaityti ne tik profesionaliai, o ir istorine jotvingių dvasia, nes lietuviškoji poezija Lenkijos lietuvių saloj turi būti šis tas daugiau negu į gerą eilėraštį sudėti gimtieji žodžiai. Kaip mums pavyko, taip jau ir bus, o šalia aukuro gražiai tiko ir šio krašto poetų Jolantos Malinauskaitės, Sigito Birgelio, Janinos Macukonienės, Laimutės Slavikauskaitės ir Algio Uzdzilos eilėraščiai.

Temstant patekome į kaimo turizmo verslininko valdo Krakausko sodybą, kur ir Petras Panavas ryžosi prisiminti jaunystę: drauge su šeimininkais privalėjom triskart išprakaituoti karštoj pirty ir triskart nerti į ežerą, o jau tada turėjo atsiverti naujos poetinės ir kitos erdvės.

Kitądien, rytą, Punsko licėjuje poetinių erdvių prasivėrimams ir užsklandoms vadovavo licėjaus direktorė Irena Bobinienė, o po dviejų valandų buvome poeto Albino Žukausko tėviškėje netoli Seinų, apvaikščiojome dabar tuščią ir apleistą, kažkieno prakiurdintais langų stiklais žiūrinčią poeto trobą, kuri lyg ir turi savinininką, bet kaži ar bepavyktų čia įkurti poeto muziejų, nes poezija ir nuosvybė kartais taip toli viena nuo kitos – toliau negu Žemė nuo Mėnulio.

Seinuose buvom šiltai priimti lietuviškoje "Žiburio" gimnazijoje, išgirdome netolimą jos istorijos pradžią – su langų dužimu ir teismais, tačiau dabar lyg įsigali santarvė bei tolerancija tarp dviejų tautų šiame istoriškai tragiškame ir geografiškai gražiame krašte. Nuotaikingai koncertavo mažiausieji "Žiburio" mokinukai, o poezijos skaitymus vainikavo E. Janušaitis, atsivežęs gitarą ir lūpinę armonikėlę. Paskui su gimnazijos direktoriumi Algirdu Vaicekausku ir Antano Baranausko fondo tarybos pirmininku Petru Maksimavičiumi viešėjom Seinų lietuvių namuose, padėjom gėlių prie paminklo poetui ir vyskupui Antanui Baranauskui, klausėmės, ar neataidės po šimtmečių jo balsas iš buvusios Seinų kunigų seminarijos bažnyčios, iš koplyčios su jo palaikais.

Po muziejinės prieblandos buvusioj kunigų seminarijoj nuotaiką praskaidrino saulėtas dangus virš Berznyko, kur ant erdvaus plokščiakalnio tūno didelės ir puošnios kapinės. Sustojome, kur palaidoti šalia vieni kitų ilsis Lietuvos savanoriai ir Lenkijos kariai, kurie 1920 m. krito kaudamiesi vieni su kitais. Istorija buvo palankesnė lenkams, ir ne vienas iš mūsų atsidusom, jog tais metais netekom gal gražiausio kalvoto ir ežeringo krašto su pusšimčiu piliakalnių. Beje: trintis tarp dviejų tautų neišnykusi – šalia lietuvių savanorių kapų lenkų valdžia pastatė simbolinį paminklą dešimtims tūkstančių lenkų, kuriuos esą lietuviai per Antrąjį pasaulinį karą nužudė Paneriuose prie Vilniaus. Tai netiesa – Paneriuose tarp tūkstančių aukų vokiečių iniciatyva buvo nužudyta šiek tiek žydų tautybės Lenkijos piliečių, bet ne dešimtys tūkstančių lenkų. Tokia istorinė ir net "paminklinė" trintis kapinėse reiškia, jog dvi tautos tebeturi abipusių nuoskaudų, bet yra vilčių, kad bendrabūvis Europos Sąjungoje ir laikas tai pakeis į gera.

Fantastinės erdvės atsivėrė Vygrių kamaldulių vienuolyne: iš varpinės bošto matėsi ežerai, miškai ir kalvos. S. Birgelis papasakojo apie šį vienuolyną, kur kamalduliai emeritai, davę tylos įžadus, per likusį gyvenimą teturėjo teisę viens kitam ištarti tik "memento mori". Vygrių istoriją vertėtų parašyti ir išleisti lietuviškai, bet ji turėtų skambėt ne akademiškai, o gyvai. LDK kunigaikštis Vytautas Didysis, medžiodamas atrado šitą salą ežere ir panoro joje turėt rūmus. Po šimtmečių atsikraustę iš Italijos vienuoliai salą pavertė S formos pusiasaliu, jie ne tik skleidė krikščionybę, bet ir žvejojo, kūrė aplinkui ežerą kaimus ir vykdė lenkinimo politiką. Vienuolių čia nebeliko, kai 1795 m. kraštas atiteko tuometinei vokiškai Prūsijai. Vėliau čia būta vyskupijos, o 1944 m., traukiantis vokiečiams, iš rūmų beliko griuvėsiai. Sudegė ar pradingo bažnytiniai paveikslai bei skulptūros. Tada buvo prisimintas vienišius ir keistuolis Viktoras Vinikaitis, kurio išsilavinimas buvo – karvių ganymas, tačiau vienišius mokėjo piešti, tapyti ir drožti. Remdamasis nespalvotomis paveikslų ir skulptūrų fotografijomis, jis per dešimtmečius atkūrė spalvotus vienuolyno paveikslus bei skulptūras, o kadangi ilgai dirbant teko bendrauti su menininkais, mokslininkais ir dvasininkais iš įvairių kraštų, tai savamokslis menininkas išmoko septynias kalbas. Jau senas būdamas, kaip buvo įpratęs, apsivilko kailinius ir nuėjo sutikti Naujųjų metų prie ežero, su kuriuo lyg su gyva būtybe kalbėdavosi nuo mažumės. Ten po dviejų dienų ir buvo rastas sušalęs V. Vinikaičio kūnas, o jo sielos ženklų tebegyvuoja Vygrių vienuolyne ir amžininkų pasakojimuos.

Vygriuose, ypač varpinės viršūnėj, pūstelėjus vėjui, praeities ir ateities skersvėjai apnuogina sielą ir išblaivo taip, kad imi regėti pačius tikrovės pakraštėlius.

Vygriuose, ypač bažnyčios rūsiuos, kur įstiklintose mūro navose ant medinių kaladžių matyti minėtų vienuolių kaukolės, ima tyliai skambėt laikinumas ir tamsa su prošvaistėmis.

Vygriuose skambantys varpai nutyli tai, ką ir mes nutylim, o Edmundas sako: nevaikščioki ežerais, kolei jie neužšalę.

Trečią viešnagės dieną buvojom ant Eglinės piliakalnio, kur gyveno paskutinio šio krašto jotvingių kunigaikščio, paslaptingo Skomanto, tragiškai apgauto kryžiuočių, pasiūliusių sąjungą, gentys. Įsiklausę į legendą, metėm akmenuką – ar nesuskambės varpai, prasmegę piliakalnio gelmėje? Reikia įsiklausyti – į žolę, į savo kraują.

Nuo aukšto Gulbiniškių piliakalnio, ant kurio jotvingiai, artėjant priešui, uždegdavo signalinę ugnį, regėjome daugybe kalnų, kalneliukų ir nedidelių, bet gilių ežerų slėniuos, reljefas atrodė kai audros metu sustingusios bangos, ir kraštovaizdis prašėsi geros poezijos, tapybos ir tų, kas dabar gyvi, palikuonių, kurie neštų tas istorijas toliau.

Kraštovaizdžiai apie Gulbiniškių piliakalnį išplečia čia pirmąsyk užkopusio sielovaizdį, ir sieloj suvirpa signalinė ugnis, nes pajunti pavojų – gal už tūkstančių kilometrų, gal neregimybėj ir kuris nors poetas mobiliuoju jau "sig­nalizuoja" tolimajai artimai savo: aš ant aukščiausio šiam krašte piliakalnio, jis yra tragiškai graži poezija, nes šios šalies valdžia pakeitė piliakalnio pavadinimą, o Gulbiniškių vardas liko tik kaimui papėdėj.

Paskutinįkart skaityti poezijos sustojome prie Šveicarijos pilkapių ties Suvalkais, kur baltų protėviai apsigyveno penktame amžiuje iki Kristaus ir bent keletą amžių turėjo ramų gyvenimą, kol, slenkant slavams iš Pietų, vėliau kitiems einat iš Vakarų, prisireikė kuokų ir įtvirtintų aukštesnių piliakalnių... Prasidėjo lietus, ir gausiai susirinkę Suvalkų "Vienybės" klubo nariai bei Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus pirminininkė Teresė Uzdilaitė mus pakvietė į kuklų, bet jaukų rūmą, kur "Suvalkiečio" redaktorius Kazimieras Baranauskas svečius apdovanojo naujais žurnalo numeriais, koncertavo "Ančios" choras, poezija skambėjo prie vaišėm nukrauto stalo.

Atsimiegojus, namuos, tos trys dienos Jotvoj atrodė lyg sapnas, pilnas erdvių bei laikmečių. Gal tai palyginama su S. Birgelio spalvota fotografija "Lydekos skrydis virš Seivio ežero", kurią radau minėtame jo leidinyje. Lydekos formos prasižiojęs debesis puola kažkur už kadro esančią auką – gal praris. Kaip kad istorinės aplinkybės pamažu surijo jotvingius ir prūsus. Viešėdami lietuviškose salose Lenkijoj, nesijautėm kaip Lenkijoj, bet nealsavome ir kaip Lietuvoj, tikriausiai buvom istorinėj Jotvoj, kur jotvingių kultūrinis, genetinis palikimas kartais sujuda mūsų kraujy ir sieloj, prabyla vietovardžiuose ar lopšinėse. Beje: Lenkijos lietuviai labiau negu mes tai jaučia ir brangina – tiek augindami vaikus, tiek plėtodami verslus, tiek rašydami ar dainuodami. Nuo 1987 m. skamba Punsko, Seinų ir Suvalkų krašte Poezijos pavasariai – jie čia ne tik poezijos skaitymas, bet ir jotvingių dvasios žadinimas bei lietuvybės stiprinimas.

 

Skaitytojų vertinimai


28254. vs2006-06-13 12:02
keista, kad PP kasmet suka į lietuviškus Lenkijos pakraščius, bet niekad neužsuka į ne mažiau įdomias Karaliaučiaus krašto ar Baltarusijos teritorijas, kurias vienišas aprauda Arvydas Juozaitis

28259. ak2006-06-13 13:45
matyt, vizų reikalai, kelionių kainos...

28269. krankt > vs2006-06-13 19:57
Teisingai pastebeta.

28371. Korra2006-06-15 23:58
Tegu jis rauda.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:18:07 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba