Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-09 nr. 3099

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Artūras Valionis.
PAVASARIO IŠŠAUKIMAS
43
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jaroslavas Melnikas.
RAŠYTOJAS IR BARMENĖS: MANIFESTAS
32
• Stasys Stacevičius.
KAIP SAPNAS JOTVOJ
4

LITERATŪRA 
• Algimantas Bučys.
SENOVĖS ŽYDŲ IR BOLŠEVIKŲ "RAŠTAI" H.KUNČIAUS TEKSTE
10
• ILGIAUSIŲ METŲ!

LM PAŠTAS 
• POETIŠKOS JULIAUS KAUPO PASAKOS APIE KAUNĄ2

POKALBIAI 
• DIEVAS UŽSIĖMĘS17

KNYGOS 
• KOLEKCININKŲ KOLEKCININKĖ3
• O KAS PO TO?45
• LINKSMAM BŪTI YRA SUNKIAUSIA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Rima Povilionienė.
KONSTRUKTYVUS CHOPINAS IR ROMANTIŠKAS HINDEMITH’AS

DAILĖ 
• KALBĖTA APIE IŠEIVIŲ NUOPELNUS LIETUVOS KULTŪRAI2
 Jurgita Ludavičienė.
ATVAIZDAI, ATSPINDŽIAI
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
GAL NUSUKIME LĖLYYYTEI SPRANDĄ?!
1

ŠOKIS 
• Eglė Kačkutė.
APIE ŠIUOLAIKINĮ ŠOKĮ KITUR
1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
PLENERAS, SUJUNGĘS KALININGRADO IR KLAIPĖDOS MENININKUS

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS20

PROZA 
• Stanislovas Abromavičius.
Į NEŽINIĄ
3

VERTIMAI 
• Dorota Masłowska.
LENKŲ IR RUSŲ KARAS SU BALTA-RAUDONA VĖLIAVA
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Marcinkevičius.
KORESPONDENCIJA/ STRAIPSNIS/ KOMENTARAS ETC. DEBILINIMAS
5

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
APIE ROMANTINĘ PASAULĖJAUTĄ IR JOS KRITIKĄ M. HEIDEGGERIO MENO FILOSOFIJOJE
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Rasa Kriščiūnaitė.
MITU – V INTERNACIONALINIS UNIVERSITETŲ TEATRŲ FESTIVALIS GRANADOJE
• Marija Dautartaitė.
KAI MENAS TAMPA KONSERVŲ DĖŽUTĖS VAIDUOKLIU
3

KRONIKA 
• TIKĖTI AR NETIKĖTI1
• Iš KUR MERGAITEI TIEK DRĄSOS?21
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA
• DALIA TAMULEVIČIŪTĖ 1940.IX.30–2006.VI.11
• ALYTAUS TEATRO PREMJERA

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA Į PLAČIĄJĄ KOALICIJĄ NEIS3
• Irena Rimkevičienė.
ODĖ ŠUNIUI, MIGRAVUSIAM IŠ BŪDOS Į MIESTĄ
• LABA DIENA4
• MALONIAI ATSAKOME CASTOR&POLLUX, "ŠIAURĖS ATĖNUOSE" (NR. 20, 2006.V.27) BYLOJUSIEMS APIE KULTŪRINĘ SPAUDĄ18

DAILĖ

ATVAIZDAI, ATSPINDŽIAI

Jurgita Ludavičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Žygimanto Augustino parodos fragmentas

Žygimantas Augustinas – vienas iš "Lietuvos aido" galerijos atradimų – vis labiau pateisina savo išsikovotą vietą lietuviškoje meno padangėje. Pastebėtas išskirtinio savo sugebėjimo piešti bei tapyti dėka, demonstruojantis retą šiais laikais polinkį į menišką tikrovės atkartojimą, autorius savo kūrybinę evoliuciją rodo kiekvienoje naujoje ekspozicijoje.

Iš karto krinta į akis "firminis ženklas" – Žygimanto Augustino noras modeliu nuolatos rinktis save. Save – lengvai atpažįstamą, tačiau lengvai groteskinį. Keistas tasai noras – kiekvieną darbą ženklinti savo veidu ir kūnu. Kiekvienu darbu mėginti ką nors rasti savyje ir kiekviena drobe ar piešiniu iš savęs paties lengvai pasityčioti. Antra vertus, žiūrint į Žygimanto Augustino darbus, sunku nuspręsti, ar groteskas skirtas modeliui, ar žiūrovams. Truputį iškreipti veido bruožai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys tokie tikroviški, byloja ne tik apie saviironiją. Tapytojui pavaldus tiek "originalus" vaizdas, tiek ir iškreiptas atvaizdas. Kyla įspūdis, jog, galėdamas įtikinamai perkelti drobėn, ką tik nori – oranžinius saulėlydžio debesis, lapų šnaresį ar kitos planetos gyventojo atvaizdą, kuris, net neabejoju, Žygimanto Augustino nutapytas atrodytų toks pat realus, kaip ir jo žmonos portretas, – jis sąmoningai apsiriboja savimi ir artimiausia aplinka. Todėl, kad modeliai visuomet po ranka? Ar todėl, kad "aš ir mano žmona" yra patys įdomiausi žmonės, apie kuriuos teverta galvoti?

Taigi viską, ką reikia papasakoti apie žmogaus būvį šioje žemėje, Žygimantas Augustinas pasakoja, pasitelkdamas savo atvaizdą. "Lietuvos aido" galerijoje eksponuojamoje parodoje modelių yra du: pats autorius ir jo žmona. Baisiai išsižioję tapytojo profiliai tarsi įrėmina žmonos aktą visu ūgiu, beginklį, tačiau savotiškai agresyviai atsigręžusį į žiūrovą. "Hrönir – hrön", – mįslingai sako Žygimantas Augustinas. Nieko mįslinga, tai – ne koks islandų vikingo riaugtelėjimas, o imaginacinės, tačiau įtikinamai Jose Luiso Borcheso sukurtos Ukbaro šalies "objektas". Hrönas ir hröniras – vienas kito atvaizdai ir atspindžiai; paslaptingoje, neegzistuojančioje šalyje pametus daiktą, iš nieko galima sukurti hrönirą – jo atvaizdą, kuris nuo pamestojo nežymiai skiriasi. Anot Borcheso, tie sukurti daiktai yra ne tokie grakštūs, tačiau patogesni naudoti, t.y. labiau atitinkantys kūrėjo interesus. Hrönirai yra keleto lygmenų, kadangi galima sukurti ir trečio, ir ketvirto laipsnio pamestų objektų atvaizdus. Pamesti fikciją ir sukurti fikcijos fikciją, kuri pasižymi dar kitomis, prototipui nebūdingomis savybėmis... Žygimantas Augustinas tapytais atvaizdais "įrėmina" pieštą žmonos atvaizdą; ant kitos sienos – tarsi veidrodis du piešti autoportretai, o viduryje – tapytas žmonos atvaizdas. Gyvieji modeliai vaikšto galerijoje. Kur šiuo atveju yra hröniras? Tapytas ar pieštas? Ir kokius skirtumus galima rasti tarp vienos ir kitos sienos? Skirtumai, kaip leidžia suprasti Borchesas, yra nežymūs, labiau nujaučiami, nei pastebimi. Tačiau kažkelinto laipsnio hröniras gali atsirasti vien tik iš noro surasti pamestą fikciją ir pasižymėti fantastiškomis ypatybėmis. Ar paroda negimė iš noro surasti savo ir artimiausio žmogaus tapatumą – tai, kas pamišusiame pasaulyje visų sunkiausia? Ar ji reiškia pretekstą pamąstyti apie tai, kuris – vyras ar žmona – yra kurio atspindys?

"Šie antrojo laipsnio objektai gali būti derinami su kitais; pasitelkus kai kurias abreviatūras, visas procesas gali būti begalinis"... Vaizdinė abreviatūra turbūt yra tai, ką Žygimantas Augustinas daro su savo modeliais; nežymūs pakeitimai sukuria naujas interpretavimo galimybes. Procesas iš tiesų yra begalinis – atvaizdai ir atspindžiai gali keisti vieni kitus, priversdami žiūrovą ieškoti pasikeitimų, abreviatūrų. Aš nuo šiol, sutikusi Žygimantą Augustiną gatvėje, negalėsiu nesusimąstyti – čia jis ar jo hröniras? Mieliau sutikčiau pastarąjį – vien dėl to, kad, kaip teigia klasikai, hrönirai labiau atitinka lūkesčius.

 

Skaitytojų vertinimai


28245. Sitas2006-06-13 09:54
Šitas tikrai neeilinis. Puikūs darbai

28431. moni :-) 2006-06-17 22:43
Sis straipsnis man pravers,kalbant lietuviu kalbos iskaitoje. Labai idomu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
5:18:02 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba