Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-15 nr. 3147

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Donatas Petrošius.
ATSIPIRKINĖJIMAI (I)
65
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS2

SIC! 
• Virginijus Gasiliūnas.
BIBLIOGRAFINĖ NETEISYBĖ
6

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
PAMĄSTYMAI APIE POLITIKOS KASDIENYBĘ
5

KNYGOS 
• „APIE GRAMATOLOGIJĄ“1
• „KITA VERTUS… STRAIPSNIAI APIE LIETUVIŲ LITERATŪRĄ“
• „KAFKA PAKRANTĖJE“
• „JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ“
• Aleksandra Fomina.
KLASIKO KELIONĖS KŪRYBINGUMO RAIDOS PĖDSAKAIS
1
• Aušra Martišiūtė.
FLIRTAS SU ABSURDU
• Giedrius Subačius.
PIETRO DINIO ŽIEDAS LIETUVAI
1
• (PA)SKAITINIAI10
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Andrius Bružinskas.
PRAŠNEKINTI GRANITĄ
2
• Violeta Šimulynienė.
SAVAM KAIME PRANAŠAS NEBŪSI
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRINIAI SUSITIKIMAI KAUNE IR TALINE

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
JUODKRANTĖJE ATKURIAMAS MINIATIŪRŲ MUZIEJUS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
VYTIS NIVINSKAS: „ŠIANDIEN NEBUS JOKIO TIN TI RIN TIN. SVINGO NEGROSIME.“
10
• Eglė Grigaliūnaitė.
GEISTO RENESANSAS?
2
• KAI JUBILIEJUS KAIP ŠVENTĖ
KAI BALSAS KAIP ATVIRA STIGMA

POEZIJA 
• Jonas Žemkalnis.
PAEILIAVIMAI
10

PROZA 
• Aleksandra Fomina.
VELNIO NUOTRAUKA
23

VERTIMAI 
 Roberts Mūks.
KAI KLYSTI DIEVIŠKA BUVO

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Skirmantas Valiulis.
ŽINOMI IR KITOKIE
• Gitana Gugevičiūtė.
ŽEMYN Į DANGŲ
• Dalia Staponkutė.
GRAIKIŠKŲ MUGIŲ PRADŽIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Šiaurys Narbutas.
ROKO MUZIKOS KOSTUMBRIZMAS
52

KRONIKA 
• BONDAS IR KITI
• KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRO PREMJERA
• PROJEKTŲ KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• KĘSTUTIS RASTENIS8
• Tautvyda Marcinkevičiūtė.
BAMBUKAS
• Stefan Wierzbicki.
APIE DARBĄ IR KALBĄ
3

VERTIMAI

KAI KLYSTI DIEVIŠKA BUVO

Roberts Mūks

[skaityti komentarus]


Robertas Mūkas (tikr. Robertas Avenas; 1923–2006) – vienas savičiausių šiuolaikinių latvių poetų, filosofas. Jo kūrybos palikimas labai įvairus ir turtingas: aštuoni eilėraščių rinkiniai, trys filosofijos veikalai, filosofinių apybraižų, esė knygos. Beveik visas R.Mūko gyvenimas prabėgo Vakaruose: karo audra jį nubloškė į Vokietiją, paskui į Belgiją, o 1954 m. jis emigravo į JAV. Baigė Niujorko Fordhamo universiteto Teologijos fakultetą. R.Mūkas publikavo moks­linius darbus apie Tolimųjų Rytų religijas, Jungo analitinę psichologiją, o paskutinius gyvenimo metus, jau gyvendamas Rygoje, paskyrė R.Steinerio antropologijai.
R. Mūkas savo kūrybą yra taip apibūdinęs: „Galiu pasakyti, kad mano poezija yra filosofija su sąskambiais, filosofija – su poezija.“ Jis pats save laikė „religingu žmogumi be religijos“. Jo esė, filosofinėse apybraižose ir poezijoje vyrauja gyvenimo prasmės ir žmogaus gyvenimo pilnatvės, Dievo ir žmogaus santykių, modernaus pasaulio ir technologijų sąsajų motyvai („Modernusis pasaulis visą savo energiją aukoja technologijų pažangai skatinti, tačiau žmogus, tikėdamasis pajungti materiją savo norams ir planams, faktiškai sulaukė priešingo rezultato: padarė save materijos vergu, mašina. Šiandien ne mašinos tarnauja žmogui, o žmogus mašinoms.“
Išėjimo Amžinybėn išvakarėse viename eilėraštyje R. Mūkas pranešė: „Mano telefono numeris 00–000–00. Prašom paskambinti.“


* * *


Kas gi tu, žmogau, esi –
Toks mažas, o naštą tokią didelę neši?
Ar nepakaktų padūsaut, pastenėt,
Pazaunyti
Niekų niekelių?
Tu esi
Tik fragmentas teksto,
Neišrašytas pergamentas.

* * *


Latvijos keliais
Vien eiti eiti,
Nes nereikia niekur man išeiti.
Čionai ugnelę aš kuriu
Ir amžinatvę visą
Rankose turiu.
Čia pat galiu numirti, prisikelti
Ir nuo Latvijos kalnelių kūliais nerti.

* * *


Ieškoki raštuos –
Ne popieriuj tai užrašyta,
Esi visatos ritmuos išraižytas.
Esi it baltas lapas
Nuo gimimo ligi kapo.
Te visko, kas įvyko,
Ant jo pėdsakai būtų išlikę.
Te tavo proto aikščiai
Su žvaigždžių mirgėjimu nuaidi,
Su moterų gandais turgaus aikštėj,
Su perkūnijom ir vėjais,
Per bedugnes ir aukštybių sferą.
Bet ne jie manieji bus.
Kaip įtempta styga skambėki,
Atliepki viską, kas aplink tave,
Kas viršum tavęs ir po tavim,
Ir, tvirtai stovėdamas ant kojų,
Visur tu būsi –
Visur tarsi namuos.

* * *


Vienas gimsti ir vienas miršti.
1 x 1 = 1.
Matematika tokia paprasta.
Tada sutikau aš draugą seną,
Šnekėjom apie šį bei tą,
O pabaigoj – apie Nieką.
Savu keliu kiekvienas
Prie vėlių ėjom.
Jų būryje mes buvom kaip savi –
Visi iš vieno gabalo,
Kaip siūlai į kamuolį susukti.

* * *


Šių dienų liturgija
Nieko švento neberanda,
Ir tu –
Šio pasaulio randas.

Juoksiesi ar verksi –
Nepakeisi nieko –
Tik apie save, tik apie save
Tu vis sukiesi.

Bet nebijoki.
Iširs tos visos gijos,
Išsitiesins visos pynės,
Ir tu kilsi į aukštybę
Tiesiąja linija.

Dalai Lama Latvijoje


– Ko, Jūsų Šventenybe, čia ieškote?
Pažadėtosios žemės?
– Ne,– tarė jis, –
Aš atvykau į antruosius namus –
Pas savuosius –
Pas latvių Budą,
Kuris laukuos gyvena, žemę aria, duoną kepa
Ir žirgu važinėja.
Jo dangus nusileidęs virš Latvijos klonių.
Ten ganosi karvutės, lakštutės čiulba,
Žuvėdros krykščia,
Ir pats Dievulis
Žemele vaikšto.
Nirvana – ne žydrūs toliai už devynių kalnų,
Ji čia – šalia,
Jei tik laimės mirksnį
Su kančia suporuoji. –

* * *


Atsitokėk!
Tavo proto kambariuos nėra to, ko ieškai.
Ten tik senienos,
Nuotrupos minčių ir kasdienybės šiukšlės.
Iš atmatų tokių
Tik gyvybę palaikyt gali
Per pagirias po Joninių.

Tavęs didesnėse šventėse laukia,
Kur nėra jokių jubiliejų
Ir nereikia laiko ratuose kratytis.

Revoliucionierius


Jis buvo revoliucionierius.
Panoro jis visus barus
Paverst bažnyčiom –
Kad jie kvepėtų smilkalais,
Degtinė virstų nektaru,
O žemos lubos –
Padangių hektaru.
Kad čia galėtų linksmintis ir šokti
Palaimos svaigulį suradę –
Nekvaršinti galvos
Dėl josios paieškos.

Apie niekus


Anądien iš džiaugsmo
Netekau aš proto.
Norėjau dangų apkabinti,
Vaikus, net savo žmoną.
Aš nežinojau, kad žmogui
Gyventi lemta iš niekų,
Iš kasdienybės trupinių,
Iš vasaros nutolusios,
Iš aušrų ir laidų.

Viskas bus gerai –
Tik atsipalaiduoki.
Juk niekuose šiuose
Nieko tikro nėra.

* * *


Sfinksas tyli.
Sfinksas prisiekė tylėti.
Ak, kaip norėtųsi
Jo viduje ilsėtis,
Per amžius pakeliauti
Faraonų labirintais
Ir tiktai po to
Eilėmis kalbėti!

Sugrįžimas


Man nereikia augintis sparnų,
Kad nuskrisčiau aš į žydrą tolį –
Į nežinomą pasaulio šalį.
Viskas –viskas yra štai čia,
Ant nosies galo.

Man nereikia pasinerti
Į savo sielos gelmę,
Kaip tam sergančiam vienuoliui –
Geriau perskaityti tai, kas jau yra,
Iš Rygos pilių akių,
Jų gracijos neapgaulingos.

Viskas čion yra – žemė ir dangus,
Kipšai ir šventieji,
Žmonės ir pamėklės,
Alfa ir Omega.

Kai klysti dieviška buvo


Oi, kur tie laikai, tie Janiai,
Kai žvaigždės it žaltvykslės po krūmus lekiojo,
Kai klysti dieviška buvo.
Tuokart
Ant žirgo į dangų nujoti galėjai,
Gerti nektarą iš karvučių spenių
Ir visai gerai pragyventi
Iš hektarų dviejų. –
Tuokart Latgaloj mielojoj...
Dabar
Žemėj siaučia vėjai kiti...
Vien ežerai, kaip akys dievų,
Viską regi, viską jie atleidžia,
Tik buldozeriai
Dar bėga nuo jų.

Iš latvių kalbos vertė ARVYDAS VALIONIS
 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:17:18 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba