Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-15 nr. 3147

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Donatas Petrošius.
ATSIPIRKINĖJIMAI (I)
65
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS2

SIC! 
• Virginijus Gasiliūnas.
BIBLIOGRAFINĖ NETEISYBĖ
6

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
PAMĄSTYMAI APIE POLITIKOS KASDIENYBĘ
5

KNYGOS 
• „APIE GRAMATOLOGIJĄ“1
• „KITA VERTUS… STRAIPSNIAI APIE LIETUVIŲ LITERATŪRĄ“
• „KAFKA PAKRANTĖJE“
• „JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ“
• Aleksandra Fomina.
KLASIKO KELIONĖS KŪRYBINGUMO RAIDOS PĖDSAKAIS
1
• Aušra Martišiūtė.
FLIRTAS SU ABSURDU
• Giedrius Subačius.
PIETRO DINIO ŽIEDAS LIETUVAI
1
• (PA)SKAITINIAI10
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Andrius Bružinskas.
PRAŠNEKINTI GRANITĄ
2
• Violeta Šimulynienė.
SAVAM KAIME PRANAŠAS NEBŪSI
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRINIAI SUSITIKIMAI KAUNE IR TALINE

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
JUODKRANTĖJE ATKURIAMAS MINIATIŪRŲ MUZIEJUS

MUZIKA 
 Laima Slepkovaitė.
VYTIS NIVINSKAS: „ŠIANDIEN NEBUS JOKIO TIN TI RIN TIN. SVINGO NEGROSIME.“
10
• Eglė Grigaliūnaitė.
GEISTO RENESANSAS?
2
• KAI JUBILIEJUS KAIP ŠVENTĖ
KAI BALSAS KAIP ATVIRA STIGMA

POEZIJA 
• Jonas Žemkalnis.
PAEILIAVIMAI
10

PROZA 
• Aleksandra Fomina.
VELNIO NUOTRAUKA
23

VERTIMAI 
• Roberts Mūks.
KAI KLYSTI DIEVIŠKA BUVO

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Skirmantas Valiulis.
ŽINOMI IR KITOKIE
• Gitana Gugevičiūtė.
ŽEMYN Į DANGŲ
• Dalia Staponkutė.
GRAIKIŠKŲ MUGIŲ PRADŽIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Šiaurys Narbutas.
ROKO MUZIKOS KOSTUMBRIZMAS
52

KRONIKA 
• BONDAS IR KITI
• KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRO PREMJERA
• PROJEKTŲ KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• KĘSTUTIS RASTENIS8
• Tautvyda Marcinkevičiūtė.
BAMBUKAS
• Stefan Wierzbicki.
APIE DARBĄ IR KALBĄ
3

MUZIKA

VYTIS NIVINSKAS: „ŠIANDIEN NEBUS JOKIO TIN TI RIN TIN. SVINGO NEGROSIME.“

Laima Slepkovaitė

[skaityti komentarus]

Brigita Bublytė, švelniai ir tyliai skelbdama koncerto pradžią, kalbėjo apie kasdienius dalykus, kurių grožis dažnai lieka nepastebėtas ir neįvertintas. Ir, nors birželio 7-ąją susirinkome ne tokia kasdiene proga – į kontrabosininko Vyčio Nivinsko rečitalį, tie paprasti, romantiškai daugtaškiais išretinti žodžiai, nuspalvinti Šv. Kotrynos bažnyčios aido, pasklido vietoje ir laiku. Anšlaginis kamerinis koncertas, lietuvių džiazo žvaigždyno grietinėlė, paradui vadovauja kontrabosas – pakankamai daug išskirtinių veiksnių, o vis dėlto susidarė įspūdis, tarsi visa tai vyktų „Neringos“ rūsyje, Kompozitorių namuose ar kokiame kitame „savame kambarėlyje“: draugai scenoje, draugai salėje (neišvengiamai kas sekundę susiduri su pažįstamu nuolatiniu džiazo renginių lankytoju) ir pati programa tokia, kokią tikriausiai galima išgirsti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Sluškų rūmuose, kantriai patūnojus prie tam tikros auditorijos durų. Vytis Nivinskas, nelyginant kokiam realybės šou, iškėlė savo muzikinę kasdienybę į sceną, valandą improvizuodamas solo, o antroje dalyje spontaniškai muzikuodamas su tais žmonėmis, kuriems užtenka net ne žvilgsnio, ne garso, o neišsakytos minties, kad suprastų vienas kitą.

Beveik kiekvienas muzikinis trupinėlis tą vakarą buvo auginamas gana atsargiai ir skaidriai, nelabai ryžtingai atsiplėšiant nuo pradinio mažyčio garsinio grūdo, mieliau jį kartojant, varijuojant ir, užkopus į dinaminį zenitą, pasiekiant didžiausią įtampą. Užrašyta natomis tokia pusiau minimalistinė, koloristinė muzika turėtų atrodyti velniškai nuobodi, bet ji nebuvo ir nebus užrašyta. Ji blykstelėjo pirmapradžiu, pačiu nuostabiausiu pavidalu, kokiu neturi galimybės savo kūrybos atskleisti joks akademinis kompozitorius, gimimo akimirką, kai ji dar karšta, ką tik išsiveržusi iš pačios širdies ir nesugadinta svarstymų, ar tas garsas yra geras, ar ne. Jei tai Vyčio garsas – tikriausiai jis netelpa į temperuoto derinimo sistemą, tikriausiai kitas garsas bus nutolęs grynu intervalu, ir gautas darinys pakibs, švytuodamas tol, kol pašnekovo minčių vaga ištrauks kontraboso balsą į kitus aukščius, tačiau kiekvieną akimirką tai bus teisinga nata, nes atlikėjas (su juo ir klausytojas) ja tiki. Ir tą akimirką esantis šalia partneris, žinoma, tiki tuo garsu taip pat.

„Muzika teikia galimybę bendrauti: su tais, kurie yra scenoje, ir su tais, kurie sėdi salėje. Muzika padeda pažinti žmones. Kartais, kai groji su muzikantu, pažįsti jį geriau, negu kalbėdamasis su juo, leisdamas laisvalaikį. Kai kurie būdo bruožai scenoje dar ryškesni“, – sako Vytis Nivinskas, vienas tų laimingų žmonių, kuriems teko laimė bendrauti pačia intymiausia – garso – kalba su iškiliausiais Lietuvos (ir ne tik) muzikais. Pasikviesti į savo koncertą „žvaigždę“ ar pasikviesti draugą jam yra tapatūs dalykai. Tą vakarą drauge su Vyčiu pasirodė Petras Vyšniauskas, Liudas Mockūnas, Janas Maksimovičius, Dima Golovanovas, Marijus Aleksa, o atliekant paskutinį kūrinį, pasigirdo koncerto vedėjos Brigitos Bublytės balsas.

„Petras Vyšniauskas – tobulas muzikantas. Jis gali iš vienos natos padaryti muziką. Šiandien mes kaip tik pagrosime duetą, kuris taip ir vadinsis – „Pokalbis vienos natos tema“, – pasakojo V. Nivinskas.

Ir jie iš tiesų negrojo nieko kita, kaip tik vieną žadėtą natą. Naratyvą lėmė tembras ir dinamika. Tai buvo ir žavu, ir įtaigu (nors ir neoriginalu), ir išmintingai nebuvo tęsiama per ilgai – vis dėlto viena nata nėra toks jau neišsemiamas klodas. Beje, šį klodą taip pat sėkmingai tyrinėja Liudas Mockūnas, kuris, pasak vakaro herojaus, yra „didžiulis kelių kategorijų novatorius. Multiinstrumentalistas – jis ne tik groja daugybe instrumentų, bet ir groja gerai“. Tą vakarą „daugybės instrumentų“ arsenalas buvo apribotas trim saksofonais, bet, turint omeny fenomenalų Mockūno gebėjimą varijuoti tembru ir išgauti ekspresyvius, triukšmingus efektus, tenka ne pirmą kartą pripažinti, jog spalvinis šio muziko skambesio spektras – itin platus ir gaivus, klausą paerzinantis vietoje ir laiku.

Tik tuomet, kai scenoje buvo Dima Golovanovas, akimirkai improvizacijos paliko mįslingų abstrakcijų lauką, ir pasigirdo tyra, šilta, melodinga muzika. Jiedu su Vyčiu atliko „Blue in Green“ – klasiškiausią iš visų klasikinių standartų tikriausiai. Ir tikriausiai tai buvo viena labiausiai įkvėptų pastaruoju metu girdėtų jo interpretacijų, tik gaila, kad gana kuklios trukmės: pianistas tą patį vakarą skubėjo į kitą koncertą.

„Dima Golovanovas yra įdomus personažas. Nemanau, kad jo brendimas baigėsi, – jis dabar tik kyla. Jis šauniai groja: teisingas groove’o pojūtis, puikus harmonijos išmanymas. Dima gerai girdi, greitai orientuojasi, gali keisti faktūras, harmoniją, su juo patogu groti. Mes pradėjome kartu muzikuoti susibūrus „Riot“, ir nuo tol, kaupiant įdirbį, atsirado bendras geras vienas kito pojūtis.“

Golovanovas seniai yra pelnęs „harmoninės skaičiuoklės“ reputaciją, ir jo tikslumas bei technika niekada nekėlė abejonių. Bet trūko emocinės šilumos, lašelio atviraširdiškumo. Tą vakarą išgirdau jo skambinime tirpstantį ledą, pro kurį prasiveržė karšti ir ryškūs tikro, nuogo, nuoširdaus „aš“ spinduliai. Prisimenant jo pasirodymą „Vilnius Jazz Young Power“ konkurse gegužės mėnesį, peršasi mintis, kad ši aistrų proveržio akimirka nėra atsitiktinumas.

Beje, šiokios tokios įtakos Dimai galėjo turėti Janas Maksimovičius, kuris pats „garso kokybe nenusileidžia nei Petrui, nei Liudui“. Kaip prisipažino Vytis, didžiausia paslaptis prieš koncertą jam buvo, ką jie gros su Janu, kadangi šis muzikas improvizuoja visur ir visada (pavyzdžiui, vietoje savo CV jis gali atsiųsti eilių apie mėnulį). Nepaisant visiškos nežinomybės, gautas garsinis Vyčio, Dmitrijaus ir Jano trio rezultatas pasižymėjo ne tik stipria spontaniška energija bei ekspresija, bet ir tam tikra darna, kurios stoka po „Blue in Green“ būtų itin akivaizdi.

Marijus Aleksa į visų dalyvių ansamblį įsiliejo programos pabaigoje – po trumpo ir tylaus (bažnyčioje verta atsargiai naudotis mušamaisiais) jo ir Vyčio dialogo.

„Marijus Aleksa – labai jaunas, pats jauniausias šį vakarą, bet man jis yra geriausias būgnininkas Lietuvoje. Ar turėčiau dar ką pridurti?“ – po šių žodžių supratingai „susišypsojome“ su pašnekovu, nes šio berniuko talentą beprasmiška aprašinėti: garsas kalba už save. Nors bažnytinė akustika nėra palanki būgnams ir Mariaus partija tebuvo patogus, lengvas (ne lengvabūdiškas) ritmo akompanimentas, sunku įsivaizduoti, kas dar galėtų būti vietoje jo ir groti taip laisvai, taip natūraliai, techniškai ir skoningai, būtent ta dvasia?

Apskritai finale pasirodęs visų narių ansamblis su paukš­čių giedojimą imitavusia dainininke Brigita Bublyte – „svajonių komanda“, kurią norėtųsi išgirsti dar kada nors. Ir ne todėl, kad šie muzikantai būtų geriausi, o jų atlikta Nivinsko kompozicija „Jeigu nebūtų paukščių“ – pavykusi. Šie žmonės yra būtent tie, kurie nori ir kuriems reikia groti kartu, kurie gyvena panašiais muzikiniais idealais, netgi Idealais, ir turi ką pasakyti kiekvieną akimirką. Lyg ir derėtų šį įvykį akcentuoti kaip pirmą jauno muziko rečitalį – Vytis Nivinskas buvo šio vakaro iniciatorius, sugrojęs nuostabų, grandiozinį solo ir nė akimirką nepalikęs scenos, – visgi tokie koncertai yra tarytum bendras muzikantų reikalas. Jie visi įsijaučia į įvykį, visi įgyvendina bendrą koncepciją, o „jeigu scenoje tvyro geras kontaktas ir muzikantai laimingi, tuomet ir žmonės salėje yra laimingi“.

 

Skaitytojų vertinimai


39380. Š.Narbutas :-) 2007-06-19 19:07
Laima, siūlau atsisakyti banalaus žodžio `šaunus`. šiaip rašinėlis pakenčiamas.ty - ok.

39398. la major2007-06-20 16:28
Originale vietoje žodžio "šauniai" buvo parašyta "kablingai". Tad siūlymas skirtas tikrai ne man.

39449. 7472007-06-22 16:24
TAIGI IR MATOKIU SKAUDZIU YRA BUVE DALYKU, TAI PERSPEK STILISTE, KADSIS ZODIS YRA NEBEVARTOTINAS, NES LABAI NUVALKIOTAS IR BANALUS. NES AS VIENAS TU DEBILISKUSTILISTU NEIVEIKSIU, juk jie/jos galvoja, kad jie yra patys patys protingiausi ir genialiausi ir kokia jike kancia skaityti ir taisyti tokius netikusius stripsnius, nors patys nesuregztu jokio rasinio. ta prame pakneciamo...kaip ir tau dar toli...iki idomaus...atleisk uz atviruma ir plius esi kiaule, bet nesakysiu kodel, jei pagyventum Vakaruose, tai suprastum...tiek to mojorowieneslypinston..kablingas irgi prastas zodis, mano galva...kabliuoja, kai geria...gal uzvedantis, draivinis, kietas, ugningas, spyruokliuojantis, seksovas, kvapa gniauziantis, alpulingas...prisijuokausiu siandien, ne?

39473. Gustas 2007-06-24 00:50
Visi mes pavarge, per metus issiseme - ir rasytojai ir skaitytojai. Visiems butu ne pro sali tylejimo ir poilsio.

39484. Vulkanevicius2007-06-24 13:57
uz visus kalbi kaip prie sovietu. man pvz. mazai veiksmo cia. ir taip smutkeliai ir miegas nuolatinis tevonijoje, ka ne?

39485. m.t.2007-06-24 15:13
na, kai yra ka pasakyti, kodel negalima kalbet? kiti gal nemoka destyt savo minciu, jeigu jau ju straipsniai neatsiranda litmeny? tegul kalba, as nieko pries. aciu uz straipsni.

39487. h2007-06-24 15:53
as ir nesitikiu, kad kas nors nori ir gali ka idomaus pasakyti. tam turi buti intelektas Igimtas. bet zalieji plotai yra supper. pvz., straipsnyje gal neiskristalizavai minties, ji gali isprogti polemikoje po straipsnio, tik negerai, kai virsyja pasiputimas, o ne pati polemika del reikalo esmes. cia ir yra stabdis. o siaip idomu gincytis, nes ka daugiau veikti, laisve turime, ir dar ne viskas nupirkta:)

39489. h ash2007-06-24 16:49
jei rusiskai sakant `rezultatviai` kalbant- buvo per kelis desimtmecius tikrai idomus tik keli pokalbiai. kur suzinojau ir ismokau ka naujo

39547. la major2007-06-26 11:44
Žodis "kablingai", jeigu nepastebėjote, yra panaudotas, cituojant Vytį Nivinską. Jis jį ištarė, ir aš sau nebesuku galvos dėl žodžio. Gražus žodis "kablingai", aš neturiu tiek drąsos pakeisti pašnekovo ištartą tikrą žodį, kuris yra taiklus-taiklus. Jeigu stilistei kyla ranka tai padaryti, reiškia, ji nei Vyčio, nei Dimos nepažįsta ir jai atrodo, kad jų taip pat nepažįstančiam skaitytojui tas žodis netiks. Nu, ir taiso į banalų "šauniai". Ne pirmą ir nepaskutinį kartą, su tuo beprasmiška kovoti jau.

39611. Šiaurys2007-06-28 21:21
Aš tai nenuleidžiu rankų. Atrodo smulkmena, bet, pvz., tekste apie paminejau aie Ginsbergo bajerius, kai jis juos lankste Vilniuje prie sovietu.tai buvo sekso visokie keiksmai, ir daug kas is mano amziaus zmoniu tai zino.o stiliste neatsiklausus padare is `bajeriu` berods pokstus ir tada jau isejo ne ta prasme, kuria perdaviau. gal but vertejo taip ir rasyti, kad gisnsbergas sake apie `cock sucker"?, bet taip litmenyje gal but nebus niekuomet rasoma, arba rasoma po penkeriu metu...na bet jau neskauda, nors tuo metu susinervinau. dar manau, kai rasai,reikia nepamirsti kad ir stilistai, kurie taip pat sunkiai dirba, gali ka nors ne taip suprasti.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
5:17:15 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba