Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-15 nr. 3147

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Donatas Petrošius.
ATSIPIRKINĖJIMAI (I)
65
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS2

SIC! 
• Virginijus Gasiliūnas.
BIBLIOGRAFINĖ NETEISYBĖ
6

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
PAMĄSTYMAI APIE POLITIKOS KASDIENYBĘ
5

KNYGOS 
• „APIE GRAMATOLOGIJĄ“1
• „KITA VERTUS… STRAIPSNIAI APIE LIETUVIŲ LITERATŪRĄ“
• „KAFKA PAKRANTĖJE“
• „JEIGU KELEIVIS ŽIEMOS NAKTĮ“
• Aleksandra Fomina.
KLASIKO KELIONĖS KŪRYBINGUMO RAIDOS PĖDSAKAIS
1
• Aušra Martišiūtė.
FLIRTAS SU ABSURDU
• Giedrius Subačius.
PIETRO DINIO ŽIEDAS LIETUVAI
1
• (PA)SKAITINIAI10
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
 Andrius Bružinskas.
PRAŠNEKINTI GRANITĄ
2
• Violeta Šimulynienė.
SAVAM KAIME PRANAŠAS NEBŪSI
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRINIAI SUSITIKIMAI KAUNE IR TALINE

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
JUODKRANTĖJE ATKURIAMAS MINIATIŪRŲ MUZIEJUS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
VYTIS NIVINSKAS: „ŠIANDIEN NEBUS JOKIO TIN TI RIN TIN. SVINGO NEGROSIME.“
10
• Eglė Grigaliūnaitė.
GEISTO RENESANSAS?
2
• KAI JUBILIEJUS KAIP ŠVENTĖ
KAI BALSAS KAIP ATVIRA STIGMA

POEZIJA 
• Jonas Žemkalnis.
PAEILIAVIMAI
10

PROZA 
• Aleksandra Fomina.
VELNIO NUOTRAUKA
23

VERTIMAI 
• Roberts Mūks.
KAI KLYSTI DIEVIŠKA BUVO

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Skirmantas Valiulis.
ŽINOMI IR KITOKIE
• Gitana Gugevičiūtė.
ŽEMYN Į DANGŲ
• Dalia Staponkutė.
GRAIKIŠKŲ MUGIŲ PRADŽIA

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Šiaurys Narbutas.
ROKO MUZIKOS KOSTUMBRIZMAS
52

KRONIKA 
• BONDAS IR KITI
• KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRO PREMJERA
• PROJEKTŲ KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• KĘSTUTIS RASTENIS8
• Tautvyda Marcinkevičiūtė.
BAMBUKAS
• Stefan Wierzbicki.
APIE DARBĄ IR KALBĄ
3

DAILĖ

PRAŠNEKINTI GRANITĄ

Andrius Bružinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gediminas Piekuras. „Kasdienybė. Antradienis“. 2007. Granitas

Baigėsi VII lauko akmens skulptūrų simpoziumas „Vilnoja 2007”, kurio metu dešimt įvairių šalių skulptorių kūrė iš lietuviško granito. Simpoziumui įsibėgėjus, lankėmės milžiniškomis dirbtuvėmis virtusiame akmens skulptūrų parke „Vilnoja”, esančiame Sudervėje, Vilniaus rajone, ir žiūrėjome, kaip iš akmens gimsta meno kūriniai.

Sudervei būdinga jauki tyla gegužės mėnesį buvo sudrumsta. Miestelio pakrašty, ant Vilnojos ežero kranto įsikūrusiame skulptūrų parke kaleno skulptorių kūjai ir kaltai, kiti instrumentai. Septintasis tarptautinis lauko akmens skulptūrų simpoziumas „Vilnoja 2007“ artėjo prie finišo. Iki gegužės 31-ąją numatyto simpoziumo uždarymo buvo likę nedaug laiko…

Vilniaus rajone esančią Sudervę ir čia įsteigtą parką kasmet atranda vis daugiau skulptūros kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių. „Kai 2001-aisiais rengėme pirmąjį lauko akmens skulptūrų simpoziumą, nesitikėjome, kad netrukus jis taps tarptautinis, sutrauks įvairiausių šalių menininkus, – pasakoja „Vilnojos“ skulptūrų parko įkūrėjas, simpoziumo organizatorius Vidmantas Martikonis. – Tąkart pakvietėme aštuonis menininkus iš Lietuvos. Jų skulptūros pirmosios papuošė parką. O kitąmet išbandyti lietuviško granito tvirtumo susirinko Latvijos, Švedijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos skulptoriai. Kiekvienais metais simpoziumų dalyvių geografija plėtėsi; iki šiol čia kūrė menininkai jau daugiau kaip iš 20 įvairių valstybių.“

Šiemetinio simpoziumo dalyvių ratas margas ir platus: atvyko skulptoriai iš Vengrijos, Prancūzijos, Rumunijos, Portugalijos, Japonijos. „Mūsų svečiai nėra itin įnoringi, tačiau stengiamės, kad jiems nieko netrūktų, – sako V. Martikonis. – Tik visuomet gero oro ir kūrybinių idėjų negalime pasiūlyti. Bet, aplankius kūrėjų dirbtuves, neatrodo, kad jiems jų trūktų“, – šypteli simpoziumo organizatorius.

Pasivaikščiojus po parką ir pabendravus su čia kuriančiais menininkais matyti, kad organizatorių siūloma galimybė kurti laisva tema jiems priimtina – iš akmens riedulių gimstančios skulptūros pasižymėjo temų bei formų įvairove.

Užkalbinome skulptorių Vaidą Ramošką, triūsiantį prie vaizduojančio verkiantį vaikelį kūrinio. „Pasiklydęs, – į klausimą, kaip vadinasi jo kūrinys, atsako V.Ramoška. – Tai socialinės tematikos kūrinėlis, pasiklydusio ar pamesto vaiko, nerandančio savo mamytės, simbolis. Kompoziciją dar papildys ir miško motyvai. Miškas – tai metafora, medžiai simbolizuoja suaugusiuosius, vyresniuosius“, – sako autorius.

Kitas skulptorius Gediminas Piekuras savo darbą pavadino „Kasdienybė. Antradienis“. Apžiūrėjome jo kuriamą banguotą užuolaidą primenančią skulptūrą. „Čia mėginama atskleisti riedulio masės ir lengvai banguojančių formų, granito ir kintančios medžiagos klosčių kontrastą. Suglamžytos, sujauktos draperijos prisijaukinimas – tai plastinis sprendimas“, – kalba skulptorius.

Pasukome prie portugalų autoriaus Paulo Marujo darbo vietos. „Savo darbą pavadinau „Kryžminės linijos“, – sako menininkas. – Skulptūra atskleidžiamas energijos, sulaikytos neapdirbtoje materijoje, išsiveržimas, nutraukiama beformės struktūros tyla. Siekiu parodyti formos praeities transformaciją, atskleisti jos tikrąją esybę, suteikti jai prasmę“, – teigia P. Marujo.

Iš Vengrijos atvykusi skulptorė Beata Rostas triūsė prie įspūdingo dydžio kūrinio, pavadinto „Anečka/Didžioji motina“. „Skulptūrą sudaro trys dalys, vaizduojančios metafizinio ir transcendentinio pasaulio ryšį, – pasakoja autorė. – Vidurinioji skulptūros dalis simbolizuoja tašką, kuriame nauja gyvybė gali ateiti į šį ar į kurį kitą pasaulį.“

Formų ir idėjų įvairovė autorių darbuose gniaužia kvapą. Rodos, mikliose skulptorių rankose granito luitas tuojau atgis, prabils, pakils… Skulptūrų parke kuriami ir eksponuojami darbai dvelkia ir monumentalumu. „Akmuo yra tarsi amžinybės simbolis. Kiekviena skulptūra iš akmens yra išskirtinė, vienintelė, nepakartojama. Galbūt formą ir įmanoma nukopijuoti, tačiau akmens faktūros – ne“, – tvirtina simpoziumo organizatorius V. Martikonis.

Dešimties autorių per mėnesį sukurtus darbus pirmieji įvertino svečiai, susirinkę į simpoziumo uždarymo vakarą gegužės 31-ąją. Šventės dalyviai apžiūrėjo skulptūras ir balsuodami atrinko tris geriausias. Simpoziumo nugalėtoja buvo pripažinta V.Ramoškos skulptūra „Pasiklydęs“. Ji sulaukė daugiausia svečių simpatijų. Antroji ir trečioji vieta teko G. Piekuro darbui „Kasdienybė. Antradienis“ ir B. Rostas „Anečkai/Didžiajai motinai“. Laureatams iškilmingai įteiktos piniginės premijos bei specialūs diplomai.

„Iš čia kiekvienas skulptorius išvyksta dvasiškai praturtėjęs. Juk simpoziumo metu autoriai ne vien kuria, darbuojasi kaltais: jiems sudaromos galimybės susipažinti su Lietuva, mūsų šalies kultūra, bendrauti ir keistis idėjomis“, – teigia V. Martikonis.

Praturtėjo ir „Vilnojos“ skulptūrų parkas – kaip ir po ankstesnių simpoziumų, taip ir šiemet čia sukurtos skulptūros papuoš parką, tad kiekvienas, užsukęs į Sudervės miestelį, galės su jomis susipažinti.

 

Skaitytojų vertinimai


39381. kiskis p2007-06-19 19:47
kai zmogus turi pinigu, bet neturi zalio supratimo, nei skonio, nei issilavinimo. kazkokios baisybes.

39430. Bau2007-06-22 11:05
Tikrai, kai sutinki akmenį pakelėje, suvoki, jog jis yra tarsi amžinybės simbolis. Čia dauguma jų beprasmiai sugadinti, praradę savo natūralų gamtinį grožį. Kažkokia beprasmybės užgaida.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
5:17:05 Nov 28, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba