Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-29 nr. 3239

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
Mokymasis skaičiuoti. Trys
58
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Poezijos pavasario laureatą RIMVYDĄ STANKEVIČIŲ kalbina ANTANAS ŠIMKUS.
Patys paprasčiausi burtažodžiai
5

PUBLICISTIKA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Linco paveikslai – kultūros sostinės dienoraštis
7

KNYGOS 
• LAIMA VINCĖ.
Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

LITERATŪRA 
• ROMĄ KIŠŪNAITĘ kalbina ALMA VIJEIKYTĖ.
Lietusi kiekvieną vaikų knygą

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatre vaikams – fantazija, humoras ir aktorių žaismė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Ar dar suprantame gigantiškų marionečių dramos teatrą?
2
• RASA DARGUŽAITĖ.
Kur slypi Pirosmanio kūrybos žavesys?

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
„Pedagogika – mano pašaukimas“
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Iš lietuvių kultūros paveldo Jungtinėse Amerikos Valstijose

FOTOGRAFIJA 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie patogios ir nepatogios mados fenomeną
6

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Čiulba ulba

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Atmintis
1

Poezijos pavasario laureato poezija 
• RIMVYDAS STANKEVIČIUS.
8

Poezijos pavasario svečių poezija 
 AKSINIJA MICHAILOVA.
• CHRISTOPH JANACS.
1
• PAUL PERRY.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• SAULIUS VASILIAUSKAS.
Lietuvių kalbos ateitis šiuolaikiniame pasaulyje
6

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Moksleivių poezija1

IN MEMORIAM 
• JURGIS GAIŽAUSKAS
1922 10 25–2009 05 24
1
• ZITA ŽEMAITYTĖ
1923 07 26–2009 05 18
1
• ROMUALDAS NAREČIONIS
1930 08 15–2009 05 22

KRONIKA 
• „Video Vortex 4“
• Konkursas jaunimui

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• WOODY ALLEN.
Iš užrašų knygučių
11
• GINTARAS PATACKAS.
Murmelė
6

PARK@S 
• MANTAS VASILKEVIČIUS.
Vilniaus ap(si)kabinimas
2
• Utopinė pasakėlė prieš miegą: R E V O L I U C I J A6
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Liberalizmo metamorfozės, mutacijos ir deformacijos
3
• Kalbasi JURIJUS DOBRIAKOVAS ir TOMAS ČIUČELIS.
Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis
36
• Ar Lietuvai reikalingas Prezidentas?3

Poezijos pavasario svečių poezija

AKSINIJA MICHAILOVA

[skaityti komentarus]


Aksinija Michailova (g. 1963) – baigė mokslinės informacijos studijas Valstybiniame bibliotekininkystės institute, bulgarų ir prancūzų filologiją Šv. Klimento Ochridiečio universitete Sofijoje. Viena iš pirmojo nevalstybinio literatūros žurnalo „Ach, Marija“ įkūrėjų. Išleido poezijos knygas „Miego žolės“ (1994), „Mėnulis tuščiame vagone“ (2004), „Trys sezonai“ (2005). Labai aktyviai verčia prancūzų autorius, 2005 m. pasirodė jos versta V. Braziūno poezijos knyga, 2007 m. – „XX amžiaus lietuvių poezijos antologija“, o 2008 m. – Marcelijaus Martinaičio poezijos rinktinė. 2002 m. dalyvavo įsteigiant poetinį judėjimą Cap á l‘Est Slovakijoje, į kurį susiburia Vidurio ir Rytų Europos frankofilai poetai. Yra gavusi apdovanojimų už poeziją ir vertimus.

              Atsakymas

              Kai pamiršti
              dalį savęs
              kitų moterų kūnuose,
              o paskui desperatiškai mėgini
              atrasti save
              visą
              žodžiuose,
              išvystu mūsų namą
              lyg vaiduoklišką valtį,
              plaukiančią prieš upės
              tėkmę;
              o valtininko nėr,
              ir jau pavakarė,
              menu tiktai jo balsą,
              kuris mane šaukia,
              vilioja
              ir baugina.

              Už mūsų namo
              sienų
              ant grindų
              drėgni skudurai
              ir išblaškytos paklotės
              ....................................
              mama,
              sulankstyk man dar vieną
              popierinę valtį!


              * * *

              Pačioj laisviausioj paplūdimio
              zonoj
              tarp nendrinių skėčių
              eilių ir smalsių žvilgsnių
              mano akys prabėga
              atverstu puslapiu
              mama, savo įsčiose
              tu paruošei man pomirtinę kaukę
              stengiuosi priimti
              žmonių padermės
              netobulumą
              ir mintį
              kad po širdim visus
              devynis mėnesius nešiojau
              mirtį
              ir kol mano dukra
              pakrantėj stato pilį
              atkakliai priešinasi jūrai
              jaučiuosi susitaikiusi

              stebėdama
              kokia tobula
              mirtis vaikystėje
              kokia laisva


              Belaukiant vėjo

              Mokausi laidyti aitvarus
              kaip mokausi būti motina:
              nuo vakar, daug savaičių,
              jau trylika metų.
              Man nepavyko – nepadeda
              nei knygos, nei patarimai.
              Staigūs virvės truktelėjimai,
              o jei per daug atleisi,
              saulė nusvilins aitvarui
              uodegą;
              kruvinas rėžis ant piršto,
              virš kalvos
              tarp dagių
              šlaitu
              pakyla ir puola
              oranžinis trikampis,
              akimirką pagaunu
              vėją
              ir atsiduodu jam,
              prieš dingdama
              pulke gandrų, nešančių
              rugpjūtį su aitvaru užu kalvos.
              Štai koja jau vaikystėj,
              daug šašų ant kelių
              ir nuotraukų juodai baltų,
              dar spėsi,
              šnibžteli man angelas sargas,
              aitvarų laidymas
              prilygsta sielos perkėlimui
              į naują dangų,
              kai pats pavirsti
              vėju.


              Aliejiniai dažai

              Paveiksluose, kuriuos tapei prieš
              sutikdamas mane,
              ir kituose, kuriuos kabinome
              drauge
              ant vienintelio mūsų kambario sienų,
              geltonos saulės virš pienių,
              sūri rasa paplūdimy švelniais rudenim,
              niekuo neužsimenančiais
              apie ką tik išsiritusius tavo vyriško
              graudulio paukščius
              iki tos gruodžio nakties,
              kai mūsų būstas suankštėjo –
              jau buvome trise,
              turėjom
              perstatyt baldus svetainėj,
              nušluostyt dulkes nuo stelažų,
              prieš įtaisydami
              gyvų ir mirusių knygas
              ir nesibaigiančius pokalbius su jom;
              paskui kūdikis pravirko,
              ilgai jį sūpavau glėby,
              o kai pažvelgei į mane,
              išvydau jį tavo rankose –
              paveikslą su juoda moterim
              juodam pliaže,
              virš jos –
              pirmą juodą saulę.

Iš bulgarų kalbos vertė
LAIMA MASYTĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:16:04 Nov 28, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba